Norėjo pagerinti kelią, bet su gyventojais nepasikalbėjo

No­rė­jo pa­ge­rin­ti ke­lią, bet su gy­ven­to­jais ne­pa­si­kal­bė­jo

Bri­duo­se, Šiau­lių ra­jo­ne, tvar­ko­mas gy­ven­vie­tės pa­kraš­ty­je esan­tis žvyr­ke­lis. Tik džiaugs­mo gy­ven­to­jams tai ne­tei­kia. Ne­to­li ke­lio že­mę dir­ban­tys žmo­nės pik­ti­na­si, kad žvy­ru už­pil­ti dar­žai ir ga­nyk­los.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ne­pa­si­ta­rė

Į „Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si Bri­dų gy­ven­to­ja Ele­na Bud­rie­nė vos tram­dė aša­ras: „At­va­žiuo­ki­te, pa­ma­ty­si­te, ką jie pa­da­rė! Kaip taip ga­li­ma? Se­nus žmo­nes į ka­pus no­ri nu­va­ry­ti.“

Dar­bai pra­dė­ti praei­tą sa­vai­tę. Dar­bi­nin­kai, at­lie­kan­tys dar­bus, ke­lio pa­kraš­čiuo­se „iš­grem­žė“ grio­ve­lius, o iš­kas­tą žvy­rą ir ve­lė­ną pa­sklei­dė ant po­nios Ele­nos šie­nau­ja­mos pie­vos. Pa­lei lau­ką, kur pa­sė­ti ja­vai, – že­mių kau­bu­rys, ma­tyt, ne­no­rė­ta už­vers­ti au­ga­lų.

„Kam jie čia tas že­mes pa­li­ko? Ga­lė­jo su­vež­ti ir pa­skleis­ti ki­to­je ke­lio pu­sė­je, kur au­ga me­džiai ir krū­mai. Da­bar kaip ap­ka­sai kaž­ko­kie, gal ka­rui ruo­šia­si? Pie­vą žvy­ru už­py­lė, kaip da­bar kar­vy­tės ės žvy­ruo­tą žo­lę? Sa­ko užels tos že­mės. Bet čia ne že­mės, čia žvy­ras. Tiek trą­šų bu­vom su­bė­rę į pie­vą, kad žo­lė ge­ra užaug­tų“, – pik­ti­no­si mo­te­ris.

Po­nia Ele­na sa­ko, jog nie­kas su gy­ven­to­jais nei kal­bė­jo­si, nei ta­rė­si. Tik pra­si­dė­jus dar­bams mo­te­ris se­niū­ni­jo­je su­ži­no­jo, kad Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė sky­rė lė­šų ke­liui re­mon­tuoti, bu­vo nu­sam­dy­ta įmo­nė, ku­ri ir at­lie­ka dar­bus.

Pa­ma­čiu­si, kaip nio­ko­ja­ma jos dir­ba­ma že­mė, mo­te­ris krei­pė­si ir į Šiau­lių kai­miš­ką­ją se­niū­ni­ją, ir į Šiau­lių ra­jo­no me­rą An­ta­ną Be­za­rą, skam­bi­no į Na­cio­na­li­nę mo­kė­ji­mo agen­tū­rą ir net Sei­mo na­riui Ra­mū­nui Kar­baus­kiui. Tie­sa, pa­sta­ra­sis dar­bo te­le­fo­nu neat­si­lie­pė. Vi­si, su ku­riais mo­te­riai pa­vy­ko su­si­siek­ti, pa­ža­dė­jo pa­dė­ti, pa­lai­ky­ti, tik pa­gal­bos ne­su­lau­kė.

Ke­lio ap­sau­gi­nė zo­na

Šiau­lių kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jas Sau­lius Vi­džiū­nas „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, kad dar­bai ku­riam lai­kui su­stab­dy­ti. Lau­kia­ma, kol po li­gos grįš se­niū­nas, bus ta­ria­ma­si, ką da­ry­ti to­liau.

Se­niū­no pa­va­duo­to­jas pri­pa­ži­no, kad dar­bai pra­dė­ti ne lai­ku: pie­vos grei­tai bus šie­nau­ja­mos, lau­kai už­sė­ti, žy­di rap­sai. Ta­čiau dar­bai bu­vo pra­dė­ti ta­da, kai at­si­ra­do pi­ni­gų ir lei­do oro są­ly­gos.

Pa­sak S. Vi­džiū­no, mo­ters pa­si­pik­ti­ni­mas su­pran­ta­mas, ta­čiau ir gy­ven­to­jai tu­rė­tų su­pras­ti, kad lau­kai ne­tu­rė­tų bū­ti dir­ba­mi iki pat ke­lio, kad yra ke­lio ap­sau­gi­nės zo­nos. Jos, se­niū­no pa­va­duo­to­jo ži­nio­mis, yra trys met­rai.

S. Vi­džiū­nas žings­niais iš­ma­tuo­ja nuo grio­vio į pie­vą pa­skleis­tų že­mių juos­tą. Kiek dau­giau nei trys žings­niai.

Ke­lio re­mon­tas, pa­sak se­niū­no pa­va­duo­to­jo, bu­vo bū­ti­nas, pa­li­jus ke­lias pa­žliug­da­vo.

Šiau­lių ra­jo­no me­ras A. Be­za­ras „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, kad grio­viai pa­lei ke­lią yra rei­ka­lin­gi, ta­čiau su dar­bais Šiau­lių kai­miš­ko­ji se­niū­ni­ja esą su­si­vė­li­no, pa­da­ry­ta klai­da ir neįs­pė­jus gy­ven­to­jų.

Me­ras da­vęs nu­ro­dy­mą, kad bent ak­me­nys bū­tų iš­rink­ti iš san­ka­sų. Ta­čiau E. Bud­rie­nė ti­ki­na, kad dar­bi­nin­kai tik at­va­žia­vo ir iš­va­žia­vo, net iš ma­ši­nos ne­bu­vo iš­li­pę.

Ar yra ga­li­my­bė pa­da­ry­ti taip, kaip pra­šo mo­te­ris?

A. Be­za­ras abe­jo­ja, ar nu­kas­tos že­mės bus per­kel­tos iš vie­nos ke­lio pu­sės į ki­tą, sa­ko, su lai­ku san­ka­sos ap­si­ly­gins, užels žo­le ir pro­ble­mos ne­liks.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Bri­duo­se pa­ke­lė­je ka­sant grio­vius grei­de­ris že­mė­mis už­py­lė ge­rus tris met­rus pie­vos.

Šiau­lių kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jas Sau­lius Vi­džiū­nas ir Ele­na Bud­rie­nė skir­tin­gai ver­ti­na grio­vių pa­lei ke­lią rei­ka­lin­gu­mą.

Ele­na Bud­rie­nė ma­to vie­nin­te­lį pro­ble­mos spren­di­mo bū­dą – že­mes nu­kas­ti ir per­kel­ti į ki­tą ke­lio pu­sę.