
Naujausios
Prisikėlimo aikštėje atkasti namo pamatai
Šiaulių Prisikėlimo aikštėje pluša ne vien rekonstrukciją atliekantys darbininkai, bet ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologai. Radiniai – keletas monetų, namo pamatai ir nemažai buitinės keramikos šukių.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Beveik aikštės viduryje prieš savaitę atkasti 17 amžiuje stovėjusio namo akmeniniai pamatai. Pats pastatas greičiausiai buvo medinis. Rasta molio, iš kurio buvo drėbta krosnis, taip pat molinių koklių, puodelių, lėkščių, puodynių, langų stiklo šukių. Aptikta keletas smulkių 1666 metų šilingų.
Būtent rasti pinigai ir krosnies koklių fragmentai leidžia spėti, kad tai – 17 amžiaus statinys. Rasti kokliai ypatingi tuo, kad yra vazono formos, jie gerai laikydavo ir ilgai skleisdavo šilumą. Šie kokliai nėra puošti, todėl spėjama, kad jais buvo apklijuota krosnis ne reprezentacinėse patalpose. Rasta ir puošnių polichrominių koklių.
Pasak archeologės Virginijos Ostašenkovienės, nors įsivaizduojama, kad šioje vietoje nuo seno buvo turgaus aikštė, tačiau 17 amžiuje ji greičiausiai buvo kur kas mažesnė ir buvo įsikūrusi arčiau bažnyčios, todėl visai nenuostabu, kad toliau nuo bažnyčios būta įvairios paskirties pastatų. Rasto pastato funkciją gana sunku nustatyti, mažiausiai tikėtina, kad tai buvęs vien gyvenamosios paskirties pastatas, galėjo būti amatininko dirbtuvės, smuklė ar užvažiuojamieji namai.
Kiek 17 amžiuje namų stovėjo dabartinėje Prisikėlimo aikštėje, kol kas nėra aišku. Tyrimai dar tik įpusėjo. Šiuo metu kasamas antras šurfas. Numatyti iškasti dar du.
Radiniai keliaus į muziejaus saugyklas, o pamatai bus užkonservuoti ir užkasti.
Prieš kelias savaites, kasant pamatą atraminei sienutei palei Aušros alėją, taip pat buvo aptikti pastato pamatai. Radiniai leidžia spėti, kad tai 18 amžiaus pabaigoje stovėjusio medinio pastato liekanos. Du mediniai turgaus pastatai yra pavaizduoti 1801 metų miesto plane. Greičiausiai rasti pamatai – vieno iš jų. Kasinėjant rasta carinės Rusijos 1899 metų moneta – pusė kapeikos.
Pasak V. Ostašenkovienės, atkasti pamatai gerokai apirę, matyt, buvo apgadinti per Antrąjį pasaulinį karą, kai vokiečių kareiviai čia buvo įsirengę betoninius įtvirtinimus.
Archeologai sulaukia ir rekonstrukciją atliekančių darbininkų, ir smalsuolių dėmesio. Darbininkai net siūlo technikos pagalbą, kai pamato, kad archeologai vargsta su kastuvais ir lopetėlėmis. Praeiviai dažniau prieina pasmalsauti po darbo valandų, kai aikštėje nelieka burzgiančių ekskavatorių.
V. Ostašenkovienė juokauja, kad dažniausias klausimas: „Ar radote aukso?“ Tačiau nei aukso, nei ypač daug monetų nepavyko rasti. Tai, kad rasta mažai monetų, stebina ir pačius archeologus, visgi kasinėjama buvusioje turgaus aikštėje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Beveik aikštės viduryje atkasti namo, stovėjusio 17 amžiuje, pamatų fragmentai.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologė Virginija Ostašenkovienė sako, jog kasinėjant Prisikėlimo aikštėje daugiausiai randama keramikos (indų, koklių) fragmentų.
Viena iš rastų monetų – carinėje Rusijoje 1899 metais nukaldinta pusė kapeikos.
Stiklo šukės iš 17 amžiaus.
Kai kurie rasti kokliai primena vazonus. Tokie gerai laikydavo ir ilgai skleisdavo šilumą.
Rasta ir puošnių glazūruotų koklių.