Naujausios
Pusiaužiemis: ar barsukas versis ant kito šono?
Šiandien minime pusiaužiemį arba Kirmėlinę. Sakoma, kad šiandien barsukas verčiasi ant kito šono ir pranašauja, kokie bus metai. Gamtos mylėtojai eis ieškoti barsuko pėdsakų.
Gintarė VALUCKYTĖ
gintare@skrastas.lt
Barsukas – metų pranašas
Rytoj Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininko Dariaus Ramančionio vedami gamtos mylėtojai ruošiasi į pusiaužiemio žygį Kurtuvėnų regioniniame parke. Žygeiviai aplankys vienuolika ežerų – tarp jų ir Barsukyno. Prie ežero yra Barsukų ozas. Žygeiviai tikrins, ar barsukas nebuvo išlindęs iš savo urvo.
„Jeigu aplink barsuko urvą pripėduota, reiškia, kad metai bus sėkmingi. Jeigu jis nepabudęs, iš urvo išlindęs nebuvo, metai bus prasti“, – aiškina D. Ramančionis.
Galima mėginti spėti ir likusios žiemos orą. „Jeigu diena saulėta, išlindęs barsukas išsigąsta savo šešėlio ir lenda atgal į urvą. Vadinasi, dar ilgai miegos – žiema bus šalta ir ilga. Jeigu apsiniaukę, barsukas nebijo – išlenda pasivaikščioti, atlikti savo reikalų. Tuomet greitai ateis pavasaris, bus geri metai“,– pasakoja D. Ramančionis.
Kirmio dieną (Kirmėlinę) mažai kas švenčia. Sausio 25-oji daugiau žinoma kaip žiemos virsmas. Amerikoje tądien metai spėjami pagal švilpiką, Lietuvoje pranašautoja buvo meška, dabar – barsukas.
Kirmėlinė – žalčių diena
Lietuvos Romuvos bendrijos krivis Jonas Trinkūnas pasakojo, kad Kirmėlinės yra ne kirmėlių, o žalčių diena. Tuo laiku būdavo žadinami gyviai, gyvenantys sodyboje. Senovės lietuvių ypač gerbiamai žalčiai laikyti namų dvasiomis. Jie gyviesiems perduodavę protėvių siunčiamus ženklus.
Kirmio dieną ant stalo jiems dėdavo panašų kaip per Kūčias maistą. Žiūrėdavo, ką ragavo žalčiai, ir iš to spręsdavo, kokie bus metai.
Anot krivio, lietuviai tikėjo, kad vėlių pasiuntiniais tampa ir barsukas, meška, bitės. Barsuko stebėjimo paprotys yra atėjęs iš Kirmėlinės tradicijų.
Romuviečiai šią dieną dainuoja sutartines. J. Trinkūno žodžiais, įspūdingiausios yra bičių sutartinės, kurių skaičiuojama iki kelių šimtų. Bitės buvo senovės šventieji vabzdžiai.
Barsukas giliai miega
Kurtuvėnų regioninio parko ekologas Vidmantas Lopeta mano, kad tokią šaltą žiemą barsukai nosies iš urvo nekiš. Tik nežino, ar verčiasi ant kito šono. Jeigu barsukas šiandien išlįstų, tai tik sutemus. Dieną jis tūno urve.
Barsukas nubunda šiltą žiemą. Trumpi atodrėkiai jo nepažadins, nebent tęstųsi savaitę. Gyvūnas nesikelia, nes nėra maisto – vabzdžių, varliagyvių, paukščių jauniklių.
Barsukai, sukaupę riebalų atsargas, miega miškuose, įlindę į metro ar dviejų metrų gylio urvus. Kurtuvėnuose jų netrūksta, gyvena kolonijomis smėlėtose kalvelėse. Barsukų „namai“ gali būti šimto metų, pergyventi kelių kartų, jei medžiotojai ar medkirčiai neišvaiko.
Barsukui šiandien tikras pusiaužiemis, nes jis miega nuo gruodžio iki kovo. O ežiai, miegapelės po žolėmis, šikšnosparniai tamsiose pastogėse užmiega pusmečiui. Usūriniai šunys, prisiglaudę prie barsukų, nuolat prabudinėja.
V. Lopeta sako, kad žalčiai ir gyvatės miega požeminiuose urvuose. Kurtuvėnų regioniniame parke apstu gyvačių, o žalčių daugiausia Rėkyvos draustinyje, prie ežero.
Meškos kartais užeina į Lietuvą nuo Baltarusijos, tačiau čia neužmiega.
BARSUKAS: Barsukas nubunda tik šiltą žiemą. Trumpi atodrėkiai jo nepažadina, nebent tęstųsi savaitę.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
TRADICIJOS: Lietuvos Romuvos bendrijos krivis Jonas Trinkūnas sako, pusiaužiemį arba Kirmio dieną senovėje lietuviai ant stalo žalčiams dėdavo maistą.
Redakcijos archyvo nuotr.
ŽYGIS: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas Darius Ramančionis gamtos mylėtojus pusiaužiemio žygyje kviečia patikrinti, ar buvo išlindęs barsukas.
