Naujausios
KOMENTARAS
Smūgis Lenkijos dešiniesiems ir patriotams
Arūnas GUMULIAUSKAS, istorikas, Šiaulių universiteto docentas, dirbęs Varšuvos universitete:
— Tragedija Lenkijoje didžiulė, tačiau per skambiai pasakyta, kad viso elito nebėra. Lenkijos Seime yra 460 žmonių. O žuvo 88 politikai. Reikia pabrėžti, kad žuvo ne vienas, o du Lenkijos prezidentai. Žuvo ne tik dabartinis Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, bet ir paskutinis Lenkijos prezidentas tremtyje Ryčardas Kačorovskis, kuris 1989 metais Londone tapo prezidentu.
Dauguma žuvusiųjų — prezidento L. Kačynskio bendražygių, partijos „Teisė ir teisingumas“ narių. O tai yra dešinioji, konservatorių partija, kuri iš tikrųjų rūpinosi Lenkijos tautinio identiteto klausimais, labai gynė nacionalinius interesus. Dėl to buvo lengviau ir mums, lietuviams, kad globalizacija mūsų iš karto nesuvalgytų. Lenkai globalizacijai labai priešinosi. Tai liudija ir prezidento L. Kačynskio žodžiai, pasakyti ratifikuojant Lisabonos sutartį: “Aš tikiuosi, kad Lenkijos teisė bus aukščiau“.
L. Kačynskio partija „Teisė ir teisingumas“ neiškovojo Seime daugumos. Reikia nepamiršti, kad šią partiją 2001 metais ir įkūrė L. Kačynskis, o 2003 metais ją perdavė vadovauti savo broliui dvyniui Jaroslavui Kačynskiui.
Prezidentas L. Kačynskis buvo labai intelektualus žmogus: habilituotas teisės mokslų daktaras, buvo teisingumo ministru, generaliniu prokuroru, Varšuvos meru, Gdansko universiteto profesoriumi. O jo brolis Jaroslavas nėra toks įtakingas ir charizmatiškas pačioje Lenkijoje.
Su prezidento ir jo bendražygių žūtimi Lenkijos konservatyviosios jėgos aiškiai patyrė didžiulį smūgį. Be jos nacionalinis interesas nebus taip ginamas. Pavyzdžiui, Piliečių platforma, kuriai vadovauja premjeras Donaldas Tuskas, — liberalai. Jiems svarbiau laisva rinka, nei žmogus, nei pati Lenkija. Donaldas Tuskas, sakyčiau, yra per didelis euroentuziastas. Didžioji Lenkijos inteligentijos dalis vis dėlto labiau palaikė L. Kačynskį.
Šiandien Seime yra keturios pagrindinės partijos. Dešinąją pusę atstovavo 166 „Teisė ir teisingumas“ partijos deputatai. Šiek tiek yra valstiečių partijos, tačiau didžiausioji dalis Seimo — Piliečių platforma, liberalai. Trečioje vietoje kairieji — buvusio Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio sukurta partija. Todėl dešiniesiems bus labai sunku įsitvirtinti Lenkijos politiniame lauke.
Šalis neteko Prezidento. Pagal 1997 metų Lenkijos konstitucijos 5 skyriaus 121 straipsnį, po prezidento mirties jo pareigas perima Seimo maršalka (lietuviškai — Seimo pirmininkas). Lenkijos vadovu taps Bronislovas Komorovskis. Labai įdomu tai, kad B. Komorovskis irgi yra Piliečių platformos, liberalų, atstovas. Pagal konstituciją būtent B. Komorovskis turės paskelbti rinkimų datą per dvi savaites. Rinkimai turi įvykti ne ilgiau, kaip po 60 dienų nuo Prezidento žūties. Maždaug birželio mėnesį bus išrinktas naujas Lenkijos prezidentas.
Kaip atsilieps Lenkijos tragedija Lietuvai? Aiškiai sušlubuos Lenkijos nacionalinė politika. L. Kačynskis buvo patriotas, gynė lenkų idėjas, bet jis galėjo susišnekėti su Lietuva. L. Kačynskis sudrausmindavo net Lenkijos radikalus, kurie reikalauja ypatingų lenkų teisių Lietuvoje. Reta tokių žmonių, kuris, neišduodamas savo idealų, sugeba būti patriotu pseudopatriotų akyse.
Jeigu Piliečių platformos atstovas taps Lenkijos prezidentu, tai mūsų santykiai su Lenkija pablogės. D. Tusko vyriausybė ne per daugiausiai reiškia entuziazmo bendraudama su Lietuva. Jis bendrauja su turtingais — vokiečiais, prancūzais ir kitais. Užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis irgi yra D. Tusko idėjinis žmogus ir prieš Lietuvą kaip reikiant pasisako.
Ar Smolensko oro uoste įvykusi tragedija palieka vietos spekuliacijoms, jog tai galėjo būti ne nelaimingas atsitikimas? Galutinį sprendimą leistis ar nesileisti, priima lėktuvo įgulos vadas. Pagal lenkų spaudą, lėktuvas bandė leistis tris kartus. Iš Lenkijos į Smolenską skrido ne vienas lėktuvas. Vienas iš liudininkų, žurnalistas, skridęs kitu lėktuvu, pasakojo, kad jų, mažesnis, lėktuvas surado debesyse angą ir nusileido sėkmingai. Prezidento lėktuvas tos angos tarp debesų nesurado. Turkijos ministras pirmininkas jau pasakė: „Būtų gerai, kad tai būtų tik nelaimingas atsitikimas“.
Per Lenkijos televizijas, spaudą eina tekstas: „Prakeikta Katynės žemė“. Smolensko aura tikrai nekokia. Prie Smolensko ir Napoleonas, Hitleris patyrė didžiulius nuostolius. Jeigu svetimos kariuomenės įžengia į Rusiją, visos nesėkmės prasideda jau Smolenske.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
