Naujausios
Rusijai apie Lietuvos energetikos objektus, vidaus ir užsienio politiką, NATO aljanso konsultacijas, Lietuvos pasirengimą karinėms pratyboms, numatomą ginkluotės įsigijimą, konservatorių partijos ir tremtinių sąjungos veiklą ir t. t. svarbias žinias rinkęs šiaulietis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo narys, priklausęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, 82 metų Eduardas Manovas, anot ikiteisminį tyrimą atlikusios teisėsaugos, tai darė itin profesionaliai. Teigiama, kad šnipas neatsitiktinai tapo (TS-LKD) nariu, o buvo infiltruotas tam, kad galėtų šnipinėti iš partijos vidaus ir žinias gauti tiesiai iš aukščiausių valstybės asmenų, jiems kalbant neoficialiai.
„Generalinė prokuratūra pranešė surinkusi duomenų, kad aktyvus E. Manovo šnipinėjimas vyko ne mažiau kaip šešerius metus. Teigiama, kad šnipas Rusijai dirbo pagal nelegalų programą, o tokiais atvejais renkama itin aktuali informacija“, – spaudos konferencijoje pranešė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis. Anot jo, pagal minėtą programą apmokyti šnipai Rusijos karinės žvalgybos užsakymu pasiunčiami šnipinėti ir, nuvykę į nurodytą užsienio valstybę, laukia nurodymų iš Rusijos.
Teigiama, kad Rusijoje ilgą laiką tarnavusiam E. Manovui buvo duotas nurodymas – įstoti į konservatorių partiją, kurios renginiuose jis dažniausiai prisistatydavo kaip fotografas, gauti priėjimą prie šios partijos lyderių ir tiesiogiai iš jų rinkti Rusijai itin aktualias žinias.
Šnipas naudojosi jam suteikta šifravimo įranga, kompiuterine bei radijo technika su specialiai sukurta programine įranga, kurią pareigūnai rado jo namuose per sulaikymą. E. Manovas užduotis šnipinėti gaudavo naudodamasis specialiu radijo ryšio kanalu pagal griežtai nustatytą grafiką.
Atlyginimas už viešais ir neviešais kanalais surinktą informaciją ir lėšos veiklai, anot teisėsaugos, nuo 2023 metų buvo perduodamos įtariamajam dėl to specialiai nuvykus į užsienio valstybes.
Radviliškio rajone gimęs E. Manovas – tremtinių vaikas, į Tadžikiją kartu su tėvais ir pora metų jaunesniu broliu Albertu išvežtas vos trejų, 1945-aisiais. Anot dokumentų, tremtyje E. Manovas išbuvo iki 1954 metų gegužės. Tačiau šeimai į Lietuvą grįžti buvo uždrausta. Į Lietuvą E. Manovas grįžo šaliai jau atgavus nepriklausomybę. Lietuvos pilietybę 2004 metų vasarį E. Manovui suteikė Radviliškio policijos komisariato migracijos poskyris. Taigi, ilgą laiką gyvenęs Rusijoje, jis turėjo dvigubą pilietybę – Lietuvos ir Rusijos.
Pastaruoju metu pasigirdo spėlionių, kad tikrasis E. Manovas neva mirė tremtyje – tai liudija įrašas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinyje „Lietuvos gyventojų genocidas“. Kodėl prie tremtinio E. Manovo pavardės atsirado įrašas „mirė tremtyje“, klausimas kol kas atsakymo neturi. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui aiškinantis situaciją, neatmetama, kad dėl žmogiškojo faktoriaus dokumentuose buvo padaryta klaida. Anot institucijos, ištremtasis ir įtariamasis šnipinėjimu – tas pats asmuo.
Paaiškėjus šnipinėjimo faktui, atvirai svarstoma, ar nereikėtų iš E. Manovo atimti Lietuvos pilietybę, taip pat išmesti jį iš TS-LKD partijos narių.
Šnipinėjimo prieš Lietuvą tyrimas jau baigtas, byla netrukus turėtų būti perduota teismui. Įtariamasis sulaikytas nuo sausio.
