Naujausios
Prieš du mėnesius Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną buvo netikėtas tiek Maskvai, tiek Vakarų sostinėms. Kyjivas vylėsi, jog toks armijos galios pademonstravimas paskatins vakariečius duoti daugiau ginklų, o Kremlių derėtis dėl taikos. Tačiau taip nenutiko, Rusija paspartino puolimą Donbase ir sutelkė 45 tūkstančius karių Kurske.
Tai trigubai daugiau nei yra įsiveržusių ukrainiečių, todėl ekspertai abejoja, ar šiems pavyks ilgai išsilaikyti Kurske.
30 kilometrų nuo pasienio nutolusiame 260 tūkstančių gyventojų turinčiame Sumų mieste šnibždamasi, jog Kurske situacija labai sunki, daug karių žūsta. Baiminamasi, jog saviškiams pasitraukus Maskva miestui gali skaudžiai keršyti.
Prasidėjus Kursko operacijai padažnėjo Sumų apšaudymas. Priešas naikina energetikos objektus, apšaudo ligonines, senelių namus, mokyklas, geležinkelių stotis.
Dar blogesnė padėtis susidarė arčiau pasienio esančiose gyvenvietėse, kurios virsta niekieno žeme arba pilkąja zona. Per šimtą kaimų gyventojų nurodyta evakuotis į Ukrainos gilumą, iš Sumų perkelti vaikų namai.
„Sumų miestas ateityje gali sunykti, jame liks karinė bazė bei keliolika tūkstančių žmonių. Darbą rasti jau iki karo nebuvo lengva, nes visi didieji fabrikai, Ukrainai paskelbus nepriklausomybę ir užsidarius Sovietų Sąjungos rinkai, žlugo, o per karą iškeltos ir daugelis naujų gamyklų. Baiminamasi, jog, keršydama už Kursko operaciją, Maskva gali įsakyti subombarduoti Sumus. Aš su žmona planuoju iš čia nešdintis“, – sakė taksistas Viktoras.
Tačiau tinklapio „Cukr“ redaktorė Vladyslava Guseva sakė, kad nei ji, nei jos bičiuliai iš Sumų bėgti neplanuoja. Vladyslava neslėpė, jog dalis žmonių išvyko ir buvo iškelta dalis įmonių, tačiau kuriasi naujos ir jokios panikos mieste nėra. Gyventojų mieste nesumažėjo, nes išvykusius pakeitė kariškiai ir atvykėliai iš pafrontės kaimų.
Savaitę gyvenau Sumuose ir jokios panikos ženklų nepastebėjau, nors oro pavojaus sirenos gaudė dažnai, o kelias paras teko gyventi be elektros, vandens, interneto, o kartą, dingus elektrai, užstrigau lifte.
Teko kvėpuoti labai užterštu oru, nes aplink miestą dega išdžiūvusi žolė, medžiai. Gatvėse kariškių beveik tiek pat, kiek ir civilių, o kavinėse vakarais jie dominuoja.
Tiek civiliai, tiek kariškiai Sumuose buvo labai nekalbūs, primindavo, kad mieste dominuoja rusakalbiai, turintys giminių anapus sienos, todėl niekuo negalima pasitikėti. Tuo teko įsitikinti ir man, kai fotografavau sugriautą pastatą: dokumentų tikrinti atskubėjo policininkai ir saugumiečiai, kuriuos iškvietė praeiviai.
Policininkai sakė turintys duomenų, kad mieste gyvenantys Rusijos mylėtojai pranešinėja Maskvai vietas, kuriose glaudžiasi kariškiai ir stovi karinė technika. Dieną, kai atvykau į Sumus, dvi raketos pataikė į Šv. Pantelemono ligoninę ir užmušė dešimt žmonių – ligoninės darbuotojų bei pacientų. Ligoninės direktorius pareiškė manantis, kad jų pastatą nurodė išdavikai, sužinoję, kad jame gydomi Kursko mūšiuose sužeisti kariai.
Miesto centre esančiose kapinėse įrengtoje Didvyrių alėjoje pristigo vietos žuvusių karių kapams, todėl keleriopai didesnė alėja buvo įrengta užmiesčio kapinėse.
Įsiminė Kursko srityje kovojančio seržanto Vadimo pasakojimas. “Dalis mūsiškių kovoja Kursko srityje, dalis prie Pokrovsko, abejuose ruožuose sunku, daug sužeistų, daug žuvusių. Blogiausia, jog negaunam karių papildymo. Mano padalinyje 80 vyrų, tačiau į mūšį eina tik 23, nes kiti sužeisti. Be to, vienuolika žuvo, keturi dezertyravo, o papildymas – tik du kariai. Pagal nuostatus po trijų kovos mėnesių padalinys turi vykti poilsio, tačiau maniškiai jau pusę metų fronte be rotacijos, visi pervargę, pikti. Tuoj prasidės lietūs, nukris lapai ir reikės daugiau maskuojančių tinklų, o jų neturim – jei galit, atvežkit iš Lietuvos ir tinklų, ir mašinų, antidronų“, – kalbėjo karys.
Statybos technikumo direktorė Vitalia Chamyšanska pasakojo, kaip rusų raketa „Iskander“ sugriovė naujausią mokymo įstaigos dalį. Laimei, nebuvo aukų, nors greta esančiame bendrabutyje gyvena trisdešimt studentų.
„Raketa atskrido vakare, dauguma studentų jau buvo pavakarieniavę ir nuėję į bendrabutį, aš su keliais jaunuoliais dar sėdėjau mokyklos valgykloje. Parkritome ant žemės, likome sveiki“, – pasakojo direktorė.
Nuo raketos skeveldrų tada nukentėjo kitoje gatvės pusėje esanti cerkvė ir paminklas Antrojo pasaulinio karo partizanui.
Šis Sumų rajonas iki karo vadinosi Kursko, o prieš dvejus metus pervadintas į Pergalės, taip pat ir gatvė, vedanti Kursko link. Ant kai kurių namų dar kabo lentelės su užrašu “Kursko prospektas”.
Šia gatve pavažiavus kelis kilometrus pasimato ekskavatoriai, kasantys gynybinius apkasus, o už jų eina nesibaigianti virtinė “drakono dantų” – cementinių trikampių, turinčių sustabdyti priešo tankus. Tai viena iš naujų gynybinių miesto linijų.
