
Naujausios
Sveikatos ministras „nulaužė“ kodus
Nuo praeitų metų birželio sveikatos apsaugos ministro įsakymu Lietuvoje nebetaikomas „kodavimas“ (gydymas „torpedų“ injekcijomis) nuo alkoholizmo. „Kodavimas“ esą nespręsdavo problemos, o tik atitolindavo ją. Nuo šiol taikomi efektyvesni gydymo būdai. Tik ar jie prieinami visiems norintiems pasveikti?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
„Vaistai – tik pinigų švaistymas“
Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Silvija Morkevičienė padeda dvylikai Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje gyvenančių socialinės rizikos šeimų. Nors iš jų dėl alkoholizmo įtrauktos tik dvi šeimos, tačiau ši problema nesvetima ir kitose šeimose.
Pasak socialinės darbuotojos, ne vienam jos lankomam asmeniui buvo taikytas „kodavimas“ (dar vadinamas „torpedavimu"), kai žmogui suleidžiami specialūs vaistai. Vieniems „kodas“ veikdavo kelis mėnesius, kitiems pusmetį, metus, dar ilgiau ar padėdavo iš viso atsikratyt žalingo įpročio.
„Žmogus bijodavo rimtų sveikatos sutrikimų arba net mirties, kuri gali ištikti pradėjus vartoti alkoholį. Gal potraukis alkoholiui ir nedingdavo, tačiau nuo vartojimo pristabdydavo baimė. Šiuo būdu labiau pasitikėjo ir patys ligoniai, ir jų artimieji“, – sako S. Morkevičienė.
„Kodavimą“ kompensuodavo rajono Savivaldybė. Dabar kompensuojamas medikamentinis gydymas, kuris, socialinės darbuotojos įsitikinimu, tėra pinigų švaistymas.
„Tie žmonės nėra labai motyvuoti, ir tam, kad laiku išgertų vaistus, reikalinga artimųjų priežiūra. Gerai, jeigu yra kas pasirūpina, o jeigu ne? Tai nėra priešnuodis alkoholiui. Jie nori – geria vaistus, nori – ne, nėra baimės tuo pačiu vartoti ir alkoholį“, – sako S. Morkevičienė.
Šiuo metu vaistais gydosi keli specialistės lankomi žmonės. Viena moteris išvykusi į užsienį. Iš artimųjų pasiekė žinia, kad ji ten geria ne vaistus, o alkoholį. Vieną vyriškį prižiūri mama, tad galima spėti, kad jis vaistus vartoja, kitas vyras tikina, kad geria vaistus, tačiau jį tenka matyti apsvaigusį, greičiausiai – ne nuo vaistų.
Kai kuriuos nuo vaistų vartojimo stabdo ir tai, kad tai – antidepresantai. „Aš juk nedepresuoju“, – dažno atsakymą cituoja specialistė.
Psichoterapinė pagalba būtų efektyviau
S. Morkevičienės įsitikinimu, daug efektyvesnė yra nuosekli psichoterapinė pagalba, jeigu suteikiama kvalifikuoto, geranoriško specialisto.
„Ne kartą kėliau klausimą, kad psichologai važinėtų į pagalbos reikalaujančias šeimas, kad įvertintų, kur ir kaip jos gyvena, kokios priežastys lėmė, kad jie geria, o ne šabloniškai visiems vienodą pagalbą teiktų. Tačiau, panašu, kad man vienai taip atrodo, ir mes tokios pagalbos neturime“, – sako socialinė darbuotoja.
Specialistės manymu, labai gelbsti anoniminių alkoholikų susiėjimai, bet kaimiškoje seniūnijoje – vėlgi problema.
„Teritorija plati, susisiekimas nepatogus, autobusai nuimti, todėl žmogui kažkur nueiti, susirasti pagalbą yra didelė problema. Ir kaimo žmonės problemas sprendžia taip: susiranda sau artimą žmogų, pasistato buteliuką ir viskas būna gerai“, – nelinksmai pasakoja pašnekovė.
Išsikalbėti, išsakyti savo problemas, pasiklydusiems žmonėms, pasak S. Morkevičienės, labai svarbu, todėl pagal galimybes pati stengiasi išklausyti. Moterys atviresnės. Ne viena yra padėkojusi už laiku suteiktą palaikymą, galimybę išsipasakoti.
Padėdavo greičiau išspręsti problemą
Kelmės rajono socialinių paslaugų centras keletą metų vykdė projektą „Pagalba socialinės rizikos grupės šeimos nariams, turintiems priklausomybę alkoholiui“ ir rinko statistiką. Nuo 2009 iki 2016 metų buvo „užkoduota“ beveik 50 žmonių, 12 iš jų – po du ar tris kartus. 2016 metais buvo „užkoduoti“ 26 asmenys, 10 iš jų atkrito.
„Užkoduoti" asmenys bent trumpą laiką, kelis mėnesius nevartoja alkoholio ir tuo metu sprendžia savo šeimos problemas, tinkamai rūpinasi vaikų poreikiais, lanko efektyvios tėvystės kursus, įgyja profesiją, kartais – įsidarbina. Pavyzdžiui, viena moteris turėjo priklausomybę alkoholiui, iš šeimos du kartus buvo paimti vaikai, tačiau ji savo iniciatyva ir iš savo sutaupytų lėšų užsikodavo. Iki dabar moteris alkoholio nevartoja“, – pavyzdį pateikia Marytė Lencienė, Kelmės rajono socialinių paslaugų centro direktorė.
Pasak direktorės, nuo 2017 metų lapkričio 1 dienos Kelmės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis asmenims nuo priklausomybės alkoholiui taikomas palaikomasis gydymas vaistais (disulfiramu), stacionarinė detoksikacija, kai kuriems asmenims tęsiama ambulatorinė gydytojo psichiatro konsultacija.
Lina Balčiūnienė, Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė, sako, kad „kodavimas“ buvo greitesnis problemos sprendimo būdas.
„Buvo toks pavyzdys – užgėrė mama, auginanti septynis vaikus. Po kodavimo ji negeria jau penkerius metus. Tai buvo greita pagalba ne tik moteriai, bet ir jos vaikams. O gydymas ir reabilitacija yra ilgas procesas, mama turi išvykti ilgam laikui, reikia spręsti vaikų priežiūros klausimą“, – pasakoja L. Balčiūnienė.
Visuomenės sveikatos biuro vadovė įvardija ir dar vieną problemą: „Mes prikalbiname žmones gydytis, bet sistema nėra pasiruošusi tiek priimti. Trūksta psichologų, psichiatrų, reikia laukti eilėse, o tu nežinai, kaip elgsis, ką po mėnesio galvos alkoholizmu sergantis žmogus.“
Per dieną nepasveikstama
Justina Šimanauskaitė, laikinai einanti Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorės pareigas, sako, kad „kodavimo“ populiarumą lėmė nuo sovietinių laikų išlikęs ligos mistifikavimas, tikėjimas, kad ją galima išgydyti greitai ir be pastangų. Vien per 2016 metus ši paslauga Šiaulių filiale buvo suteikta 640 asmenų.
„Jeigu "kodavimas" būtų tokia veiksminga priemonė, jau visi būtų sveiki. Deja, tokių metodų taikymas tik blogino situaciją. Nesikreipiant laiku dėl efektyvaus gydymo, ieškant greitų sprendimo būdų, priklausomybės liga tik gilėja, tęsiasi ilgus metus, o įsisenėjusią ligą daug sunkiau išgydyti. Priklausomybės ligos gydymas užtrunka. Juk ir peršalimą norėtume įveikti per valandą, o ne per savaitę, tačiau tokių vaistų net ir nuo eršalimo dar nėra“, – sako J. Šimanauskaitė.
Pasak filialo laikinosios vadovės, efektyviausias priklausomybės gydymas – tęstinis, kai išblaivintas ir nuo abstinencijos išgydytas asmuo toliau sveiksta taikant Motyvacinės terapijos programą (14 dienų/ 15 lovadienių gydymo programa) arba „Minesotos“ programą (28 dienų gydymo programa, veikianti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Abu gydymo metodai grįsti psichologine savianalize ir socialinių įgūdžių lavinimu.
Šiauliuose Motyvacinės terapijos skyriuje eilių kol kas nėra. Laisvų vietų yra ir Klaipėdos „Minesotos“ programoje.
„Kurį laiką galima tęsti palaikomąjį gydymą medikamentais. Baigus vieną ar kitą terapinę programą, papildomai vartojami potraukį alkoholiui slopinantys vaistai. Tokių yra net du, vienas jų veikia atgrasymo nuo alkoholio principu – blokuoja kepenų fermento aktyvumą ir, jei kartu vartojamas alkoholis (nors ir mažais kiekiais), organizme kaupiasi medžiaga, sukelianti pacientui nemalonią sisteminę reakciją, kuri pasireiškia paraudimu, galvos skausmu, širdies plakimu, pykinimu ir vėmimu. Kitas medikamentas tiesiog slopina asmens jaučiamą potraukį vartoti alkoholį“, – pasakojo J. Šimanauskaitė.
Šiaulių filialo vadovė pripažįsta, kad alkoholiko motyvacija gali kilti ir kristi. Tai esą labai priklauso nuo aplinkos veiksnių, artimųjų palaikymo (ar nepalaikymo).
„Labai svarbu, kad artimieji taip pat konsultuotųsi su specialistais, įgautų žinių apie ligą, sužinotų, kaip jų elgesys gali lemti jų pačių ir priklausomybe sergančiojo savijautą. Beje, šios paslaugos artimiesiems yra nemokamos“, – sako J. Šimanauskaitė.
Po reorganizacijos – nauja paslauga
Nuo praeitų metų lapkričio 1 dienos prijungus Kauno apskrities, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priklausomybės ligų centrus prie Vilniaus priklausomybės ligų centro, pradėjo veikti Respublikinis priklausomybės ligų centras su filialais šiuose miestuose. Vienodinamos paslaugų metodikos, kad visuose miestuose paslaugų turinys ir kokybė būtų vienoda.
„Nors tai gali stebinti, to nebuvo iki šiol. Lankydamiesi, pavyzdžiui, pas odontologą, bet kuriame mieste žinome, kaip bus taisomas dantis, tačiau priklausomybės ligų gydymas iki šiol labai skyrėsi, dėl daugelio paslaugų turinio niekada nebuvo vieningai susitarta“, – sako Šiaulių filialo vadovė.
Nuo šių metų Šiauliuose pradėta teikti nauja paslauga – motyvacinės terapijos. Šią paslaugą teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras psihoterapeutas, socialiniai darbuotojai ir psichologas.
Tai – tęstinis gydymas, todėl asmuo turi būti nevartojęs alkoholio 7, o geriausia – 14 dienų. Tuomet organizmas būna visiškai „pasiruošęs“ darbui.
Pacientams yra sudaromas individualus gydymo planas. Gydymas susideda iš grupinių ir individualių užsiėmimų, savarankiškų užduočių atlikimo, jų analizės. Gydymosi laikotarpiu yra gryninamos giluminės problemos ir jų ryšys su potraukiu alkoholiui, mokomasi atpažinti ir išreikšti jausmus, išvengti atkryčių.
Gydymas trunka keturiolika dienų ir apima penkiasdešimt reabilitacijos paslaugų valandų. Baigus gydymą ir esant poreikiui, yra sudaromas atkryčių prevencijos planas, kurio laikantis yra lengviau gyventi blaiviai.
Pasak J. Šimanauskaitės, kadangi paslauga pradėta teikti visai neseniai, dar gana maža dalis besikreipiančiųjų žino apie ją. Šiai programai yra skirtos 8 lovos, dabar yra užimtos 7.
Mariaus MORKEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kodavimą nuo alkoholizmo, kai žmogui suleidžiami ilgo veikimo vaistai, išvadino šarlatanizmu ir uždraudė.
Asmeninė nuotr.
Justina Šimanauskaitė, laikinai einanti Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorės pareigas: „Jeigu "kodavimas" būtų tokia veiksminga priemonė, jau visi būtų sveiki. Deja, tokių metodų taikymas tik blogino situaciją.“
Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Silvija Morkevičienė sako, kad atokesnių kaimų ir miestelių gyventojams, sergantiems priklausomybių ligomis, pagalba yra fiziškai sunkiai pasiekiama.