
Naujausios
Už kosminę nuomos kainą – brangūs vaistai
Greičiausiai šią savaitę bus pasirašoma sutartis su UAB „Nemuno vaistinė“, kuri panoro išsinuomoti daugiau kaip 35 kvadratinių metrų patalpas Šiaulių Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre už 5 250 eurų per mėnesį. Vaistinės pasiūlyta suma nustebino ir konkurso rengėjus, ir nekilnojamojo turto agentus. 147 eurai už kvadratinį metrą.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
„Matyt, jiems labai reikėjo“
Patalpos poliklinikoje – geidžiama vieta bet kuriai vaistinei, tad Savivaldybės skelbtame konkurse dalyvavo net 12 dalyvių. Rašėme, kad mažiausia pasiūlyta suma buvo 76 eurai, o didžiausia – net 204 eurai už kvadratinį metrą.
Tiesa, pirmos vietos laimėtojas pasitraukė. Marijus Velička, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, užsiminė, kad jis buvo susijęs su antroje vietoje likusiu dalyviu, tai yra su „Nemuno vaistine“, valdančia „Camelia“ vaistinių tinklą. Pastaroji dalyvė pasiūlė 147 eurus už kvadratinį metrą.
Pasak M. Veličkos, kai Savivaldybė pasiūlė pradinę kainą 45 eurus už kvadratinį metrą, ne vienas „žinovas“ tik juokėsi, kad tai nereali „kvadrato“ kaina už patalpas, kurios yra pietinėje miesto dalyje. Tačiau konkursas parodė, kad tokia kaina yra „juokinga“ tinklinei vaistinei.
Manfredas Žaliauskas, nekilnojamojo turto bendrovės „Žaliauskai“ vadovas, sužinojęs, kokią kainą pasiūlė vaistinė, per daug nenustebo, nors sakė, kad prognozuoti tai būtų buvę sunku.
„Nuomos ar pardavimo kaina priklauso nuo vietos. Manau, kad verslininkai, mokėdami tokią nuomos kainą, paskaičiuoja, ar jiems apsimoka. Turbūt vaistinei labai reikėjo tos vietos, jeigu pasiūlė tokią kainą. Tinklas vienoje vietoje gali už nuomą mokėti daug pinigų, kitur – mažai. Manau, kad jie niekada neskaičiuoja vienos vaistinės pelningumo, o viso tinklo“, – sakė M. Žaliauskas.
Vieta poliklinikoje vaistinei yra garantuotos pajamos, įsitikinęs nekilnojamojo turto specialistas: „Atėjai pas gydytoją, jis išrašė vaistų, ir tikriausiai neisi per kelias vaistines jų ieškoti, o pirksi, kur arčiausiai, net jeigu kainuos šiek tiek brangiau. Todėl vaistinė, kuri yra gydymo įstaigoje, visada turės dideles pajamas.“
M. Žaliauskas sako, kad savo praktikoje tokių rekordinių nuomos kainų nėra turėjęs, retas kuris verslininkas galėtų sau tai leisti.
Pavyzdžiui, labai gerai įrengtos patalpos centrinėje miesto dalyje, bulvare, daugiausiai gali kainuoti apie 30–35 eurus už kvadratinį metrą per mėnesį, tačiau, jeigu patalpos didelės, tarkime, 500 kvadratinių metrų, kaina už kvadratą gali kristi, nes bendra suma išeina labai didelė.
„Nežinau, ką bulvare reikėtų pardavinėti, kad verslininkui apsimokėtų per mėnesį mokėti 15 tūkstančių eurų. Žinoma, nekalbu apie prekybos centrus“, – sako M. Žaliauskas.
„Į žmogų žiūri kaip į pasipelnymo šaltinį“
Parlamentaras Povilas Urbšys metų pradžioje Seimui pateikė Farmacijos įstatymo pataisą, siūlydamas nuo 2022 metų riboti tos pačios įmonės vaistinių skaičių miestuose. Tiesa, Seimas gegužę atsisakė svarstyti pataisas, tačiau P. Urbšys žada jas vėl teikti.
Pakalbintas parlamentaras sakė, kad „Šiaulių pavyzdys, nors mažas, bet rodo, kokia ydinga situacija yra susiklosčiusi vaistų rinkoje ir kad visi tie pelnai sukaupiami žmonių sąskaita“.
„Įsibėgėjęs vaistinių tinklų monopolis jiems užtikrina didelius pelnus. Lietuvoje registruotos 1303 vaistinės, iš jų – 1064 priklauso stambiems vaistinių tinklams. Dominuoja keli stambūs subjektai, dargi tarpusavy susiję. Kai vaistų pardavimas yra monopolizuotas atskirų vaistinių tinklų, tai leidžia jiems nušluoti smulkiuosius. Smulkieji niekada neturės tokių apyvartinių lėšų, kurios leistų mokėti tokius pinigus už nuomą. Aišku, iš dalies tai yra gerai, nes Savivaldybė uždirbs daugiau, bet kita vertus, tai yra požymis, kad iš vaistų yra padaryta gryna komercija“, – „Šiaulių kraštui“ sako P. Urbšys.
Parlamentaro įsitikinimu, Lietuvoje komercinis interesas dominuoja virš žmonių intereso būti sveikiems, o taip neturėtų būti.
„Jeigu stambieji vaistinių tinklai neturės tokių pelnų, niekada tokių pinigų už nuomą nemokės. O iš kur tie pelnai? Kiek jie įkalkuliuojami į vaistų kainas, kurios yra ženkliai didesnės, pavyzdžiui, už kaimyninę Lenkiją? Viskas orientuota ne į žmonių gydymą, o į vaistų vartojimo didinimą. Vaistas tampa kaip eilinė prekė. Vartojimas yra skatinamas: nuolat brukamos reklamos, dalis medikų suinteresuoti išrašyti daugiau ir brangesnių vaistų, nes jie galimai gauna grąžą įvairiais būdais. Vartojimo išaugimas irgi yra komercizavimo pasekmė. Žmogus paverstas grynai pasipelnymo objektu“, – įsitikinęs politikas.
P. Urbšys sako, kad norint pakeisti situaciją reikalingi kompleksiniai veiksmai. Kai kurių veiksmų jau imamasi, pavyzdžiui, kompensuojamųjų vaistų kainos jau peržiūrimos kelis kartus per metus, draudžiama pardavinėti receptinius vaistus be recepto. Pastarasis veiksmas, politiko manymu, sukėlė ne tiek gyventojų, kiek vaistininkų pasipiktinimą, nes sumažėjo vaistų pardavimai.
„Kol nebus sutvarkyti tie, kurie valdo didmeną ir mažmeną, tie, kurie išrašinėja vaistus, ir tie, kurie laimina tą tvarką, turiu mintyje ministeriją, tol nieko nebus“, – įsitikinęs P. Urbšys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre neseniai buvo atlaisvintos priešais registratūrą esančios nedidelės patalpos, kuriose dirbo administracijos darbuotojos, ir konkurso būdu išnuomotos vaistinei už 147 eurus už kvadratinį metrą per mėnesį.
Gedimino BARTUŠKOS (ELTA) nuotr.
Parlamentaro Povilo Urbšio įsitikinimu, Lietuvoje orientuojamasi ne į žmonių gydymą, o į vaistų vartojimo didinimą.