Naujausios
Miestas ūžia
– Taigi, kaip Šiaulių miestas atrodo vasarą? Triukšmo, bent jau centrinėje miesto dalyje, neabejoju, tikrai nemažai?
– Miestas atrodo gerai – saugiai. Didelių pažeidimų – masinių muštynių, chuliganizmų – nefiksuojame. Žmonės švenčia tvarkingai. Renginių metu sulaukiame nebent skambučių dėl triukšmo miesto centrinėje dalyje po 22 valandos. Paskutinį kartą tokių pranešimų dėl triukšmo sulaukėme birželio mėnesį, kai Fotografijos muziejaus stogo terasoje vyko jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai 2024“. Nuvykę sudrausminome rengėjus, muzika buvo užtildyta. Smagu, kad užtenka pakalbėti, paprašyti gerbti miestiečių poilsį, ir organizatoriai tinkamai reaguoja.
Aišku, kad triukšmo vasarą visur daugiau, ir ne tik dienomis, bet ir vakarais. Vasariškas naktinis gyvenimas mieste yra aktyvus. Ypač tai pasijunta prieššventiniu laikotarpiu, prieš ilguosius savaitgalius. Toks dabar bus Žolinės – 15, 16 ir kitomis dienomis mieste bus neabejotinai triukšmingiau. Tokios buvo ir Joninės. Žmonės mėgsta atsipalaiduoti.
Bet mėgstama atsipalaiduoti ne tik viešai, bet ir namuose – šventės kaimynų poilsio sąskaita dažnai švenčiamos su trenksmu. Tokius tenka drausminti. Patirtis rodo, kad išvažiavus policijai ramu neretai būna tik kokias 10–15 minučių, paskui muzika leidžiama dar garsiau negu buvo. Tenka grįžti.
Pasinaudodamas proga pasakysiu, kad triukšmadariams, kurie kelia triukšmą po 22 valandos, gresia baudos: pirmą kartą – nuo 80 iki 200 eurų, o jei pažeidimas pakartotinis – nuo 200 iki 300 eurų.
– Triukšmingas šventimas neretai neatsiejamas nuo alkoholio vartojimo. Kaip su juo?
– Alkoholio vasarą tikrai daugiau – tai akivaizdu, aiškinantis incidentus dėl naktinio triukšmo, dėl smurto artimoje aplinkoje. Bet viešose Šiaulių vietose mes tokio proveržio nepastebime. Pats esu šiaulietis, vaikštau po miesto parką, prie Prūdelio – atviro girtavimo tikrai nematau. Gal žmonės išmoko pamoką, kad gerti viešai yra neleistina?
Kiek kitokia situacija vakarais ir naktimis, kai žmonės išeina iš naktinių barų. Būna, kad šlaistosi, skeryčiojasi, kai kuriuos ir namo pavežame, jei matome, kad jiems gali būna nesaugu. Bet piktybinių, agresyvių į namus tikrai nevežame, tokius – į areštinę. Vis dėlto teigti, kad naktinis miesto centras tiesiog ūžia nuo girtų asmenų rėkavimo, būtų neteisinga.
Policija periodiškai apsilanko ir prie miesto vandens telkinių. Šiurkščių pažeidimų praktiškai nenustatoma. Žinote, kai atvažiuoja policijos automobilis, paprastai visur tampa ramu, visi geri, sėdi sau tyliai. Neseniai prie Prūdelio dirbantys gelbėtojai pranešė, kad asmenys išgėrinėja, o paskui eina maudytis. Nuvykome. Elgesio prie vandens telkinių taisyklės draudžia neblaiviems maudytis.
– Kokias vasariško miesto vietas išskirtumėte, kalbant apie aktyvų naktinį gyvenimą?
– Vasaros gyvenimas vyksta labiau centre – 200–300 metrų spinduliu, jei centru laikysime šiauliečiams gerai žinomą bulvaro „Gaidį“. Nuo jo „karštieji taškai“ į visas puses – iki „Pegaso“, iki miesto Savivaldybės, iki „Megos“, nes čia telkiasi dauguma Šiaulių naktinių barų.
Pietiniame rajone naktimis ramiau, nes nėra naktinių klubų, tik vienas kitas alaus baras. O barai nesutraukia minių, ten geria vietiniai – pageria ir eina miegoti. Aišku, kaip bare irgi pasitaiko visko, ne paslaptis, kad ir apsistumdo. Bet jei dažnai nekviečiama policija, greičiausiai reiškia, kad išsiaiškinama tarpusavyje. O jei pareigūnai ir nuvažiuoja, dažniausiai tampa taikdariais, nes, pamatę policiją, konfliktuojantys dažnai ima ir susitaiko.
– Agresijos viešajame miesto gyvenime yra daug?
– Palyginti su praeitais metais, agresijos nedaugėja. Daugiau ar mažiau stabilu. Jei žiūrint plėšimus, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį buvo įvykdyti keturi, šiemet – šeši. Bet tuos plėšimus įvardyčiau taip: „savi prieš savus“. Atvejo, kad užpultų nepažįstami žmonės, šiemet dar nebuvo. Dažniausiai tokie nusikaltimai įvyksta, kai, aiškindamiesi santykius, apsistumdo pažįstami, vieni kitiems sukelia fizinį skausmą, o nueidami „pasiima“ vieną kitą svetimą daiktą, pavyzdžiui, kokią grandinėlę.
Viešosios tvarkos pažeidimų skaičius irgi stabilus: pernai per pusmetį – 15, šiemet – 14.
Galiu drąsiai teigti, kad Šiauliuose yra saugu.
– Kišenvagystės viešuose renginiuose, vagystės iš namų, iš automobilių – kokia situacija?
– Kišenvagysčių miesto viešuosiuose renginiuose policija neregistruoja, bent jau žmonės nesikreipia. Gal kažkam ir pradingo piniginė neaiškiomis aplinkybėmis, bet niekas mums apie tai nepranešė. Vis dėlto negaliu teigti, kad kišenvagių nėra.
Tačiau vagysčių – ir iš namų, ir iš automobilių, ir nuo automobilių – mieste įvykdoma nemažai. Šį pavasarį praėjo banga, kai ilgapirščiai siaubė BMW markės automobilius – vogė jų vairus ir multimedijas. Per neilgą laikotarpį buvo apvogtos aštuonios mašinos – šeimininkai rytą ateina važiuoti į darbą ir randa išdaužtą stiklą. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, neabejoju, kad asmenys bus nubausti.
Labai dažnos vagystės ir iš miesto prekybos centrų. Ir žinote, kokia prekė yra viena iš vagiamiausių – ogi sviestas. Ir jį vagia seni žmonės, kažkaip sviestas atsiduria jų rankinukuose, po piniginėmis.
Degradavę asmenys vagia stipresnius gėrimus – čia nieko naujo nepasakiau.
Vagysčių šiemet užregistruota – 146, jų padaugėjo. Pernai įvykdyta 121.
Problemų esama
– Miesto vasaros problema, drįstu spėti, ir amžiaus rykštė – narkotinės medžiagos.
– Narkotikai – problema ne tik Šiaulių, ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Taip, tokių atvejų daugėja. Smagu, kad į šitą kovą įsijungia ir visuomenė – tam pasitarnavo šių metų vasarį startavusi Lietuvos policijos pasitikėjimo telefono linija „Narkotikams – NE“ (telefono numeris 8 700 60 777). Šios linijos dėka narkotikų problema dar labiau išlindo į viešumą. Pernai per pirmą pusmetį buvome užregistravę 46 atvejus dėl disponavimo narkotikais, o šiemet mieste ir rajone yra jau 75 atvejai. Labai smagu, kad visuomenė stebi ir informuoja policiją – paviešinus problemą, atsiranda galimybė ją spręsti.
Tačiau kvaišalai – nebūtinai vasaros problema, nes vasarą miestas tuštesnis, išsivažinėję studentai. Net neabejoju, kad ši problema paaštrės prasidėjus mokslo metams, į miestą suvažiavus studentams – jokia paslaptis, kad narkotikai labiau plinta tarp jaunimo.
Bendrojo lavinimo mokyklose ši problema taip pat yra. Tačiau su Šiaulių miesto savivaldybės vadovais, Švietimo skyriumi, mokslo įstaigų direktoriais esame sutarę, kad mokyklos, turinčios bet kokios informacijos apie disponavimą narkotikais, iš karto informuos policiją. Gerai, kad mokslo įstaigos šitos problemos nebeslepia, nebijo sugadinti savo prestižą, bendradarbiauja.
Be to, mokyklos, kovodamos su šia problema, paskutiniais metais įsidiegė nemažai apsaugos priemonių – apsitvėrė teritorijas, įsirengė stebėjimo kameras tiek prieigose, tiek viduje, dūmų detektorius, reaguojančius ne tik į tabako dūmus, bet ir į narkotinių medžiagų. Pedagogai aktyviai stebi aplinką ir informaciją perduoda policijai.
– Apibendrinkite situaciją Šiaulių miesto keliuose ir gatvėse.
– Aktualiausia problema vasarą – dviratininkai, paspirtukininkai, riedutininkai ir kiti galingų elektrinių transporto priemonių naudotojai. Pagal įstatymą pėsčiųjų ir dviračių takais gali važiuoti tik mikrojudumo priemonės, kurių galia neviršija 1 kilovato, o greitis turi būti ne didesnis negu 25 kilometrai per valandą. Bet mūsų miesto takais laksto daug „paturbintų“ priemonių. Dėl to turime daug sužalotų pėsčiųjų, daug susidūrimų, žmonėms lūžta kaukolės, šonkauliai, rankų riešai.
Galingesnės elektrinės priemonės (per 1 kilovatą) gali važiuoti tik važiuojamąja kelio dalimi ir privalo būti registruotos, turėti techninės apžiūros taloną, civilinės atsakomybės draudimą, o vairuotojas turėti bent jau AM kategorijos teises. Deja, galingomis priemonėmis važinėjama be reikalingų draudimo, be šalmo, pėsčiųjų takais.
Važiuodami keliu žmonės neįvertina aplinkybių – grioviukų, akmenukų, neįvertina, kad mūsų keliai nėra idealūs. Bet koks manevras dideliu greičiu, ir jau skrenda per galvą.
Neseniai buvo įvykis sankryžoje prie Ragainės mokyklos. Susidūrė elektrinis paspirtukas ir išsukantis automobilis. Kaltininkas – kaip ir automobilio vairuotojas, bet paspirtukininkas – be teisių, be šalmo, o jo galingas paspirtukas – be techninės apžiūros, be draudimo, ir dar važiavo dviračių taku. Fiksavome puokštę pažeidimų.
Prieš keletą savaičių Architektų gatvėje buvo įvykis su galingu elektriniu vienračiu. Jo vairuotojas važiavo dideliu greičiu ir trenkėsi į automobilį. Rezultatas – lūžę šonkauliai. Aiškinamės, kas kaltas, bet iš pirminių duomenų panašu, kad vienratininkas vyko be dokumentų.
Vasarą mieste apskritai eismo įvykių daugiau, nes didesni greičiai. Nemažėja ir girtų vairuotojų, ne tik kad nemažėja, o palaipsniui net daugėja. Nežinia, kaip prisibrauti iki žmonių sąmonės, kad išgėrę nesėstų prie vairo.
Bet girti vairuotojai – taip pat ne tik vasaros problema. Vasaros problema yra greitis.
– Prieš daug daug metų jūs vadovavote Centro policijos nuovadai Šiauliuose. Kokie nusikaltimai tada vyravo?
– Tada nebuvo Smurto artimoje aplinkoje įstatymo, pagal kurį pradėti ikiteisminiai tyrimai „nusikaltimų topų“ pirmoje vietoje. Tada buvo vagystės, turto sugadinimai.
Dabar nusikaltimai pagal dažnumą išsidėsto kiek kitaip: fizinio skausmo sukėlimas (daugiausia – smurtas artimoje aplinkoje), vagystės, sukčiavimai, girti vairuotojai, disponavimas narkotikais, dokumentų klastojimas ir t. t.
Šiaulių mieste ir rajone šiemet užregistruotos 852 nusikalstamos veikos, tai yra 52 nusikalstamomis veikomis mažiau negu pernai.
– Kaip komisariatui sekasi išaiškinti nusikalstamas veikas?
– Išaiškinti pavyko apie 81 procentą šiemet Šiaulių mieste ir rajone įvykdytų veikų. Situacija tikrai yra valdoma. Policija dirba: saugo visuomenę, kaip sakoma, nuo triukšmo ir nuo negandų.
Bet mums labai trūksta policijos pareigūnų. Vien Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui trūksta apie 40 žmonių: ir reagavimo pareigūnų, ir ikiteisminio tyrimo tyrėjų. Darbo krūviai dideli, pareigūnai nespėja, dėl to ilgėja tyrimų terminai.
Labai trūksta neabejingų jaunų žmonių, kurie norėtų rūpintis visuomene ir ateiti dirbti į policiją. Žinoma, norinčių yra, bet nemažai jaunuolių neišlaiko fizinių normatyvų, motyvacinių pokalbių, neatitinka sveikatos reikalavimų, kurie yra tikrai dideli.
Džiaugiuosi, kad visuomenė tampa vis labiau netolerantiška pažeidimams – skambina, praneša, rašo. Bet mums trūksta žmonių, kurie vyktų į įvykio vietą, surinktų duomenis, pagaliau, kas telefonu atsilieptų.
