
Naujausios
Vien ilgesni mokslo metai lygio nepakels
Šiemet Lietuvos mokiniams pailgėjo mokslo metai. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, kad kiltų mokymosi rezultatai, nes esą labai atsiliekame nuo kitų Europos šalių. Tik ar užtenka pailgintų mokslo metų? Kalbinti Šiaulių miesto mokyklų vadovai sako, kad dar reikia ir lėšų, kad pamokos taptų įdomesnės, taip pat reikėtų keisti ugdymo turinį.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Ilgesni mokslo metai – ne naujiena
Šiemet mokslo metai pailgėjo ir pradinukams. Nors jie vasaros atostogų išeis pasibaigus gegužei, tačiau viduryje mokslo metų atostogavo mažiau, neturėjo papildomų atostogų. 5–11 klasių mokiniai mokslo metus šiemet baigs birželio 15 dieną.
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus laikinasis vedėjas Rimas Marcinkus sako, kad ilgesni mokslo metai nėra naujiena, mokslo metai baigdavosi ir birželio 18 dieną.
Jie buvo sutrumpinti 2008 metais, nes trukdė brandos egzaminams: reikėdavo patalpų, mokytojai negalėdavo vesti pamokų, nes vykdydavo egzaminus.
Kai egzaminai pradėti vykdyti šeštadieniais, nuspręsta grįžti prie ankstesnės tvarkos.
Tai, kad mokslo metai vėl ilginami, problemos nemato ir Lieporių gimnazijos direktorė Sigita Malinauskienė. Mokyklos vadovė neseniai grįžo iš Vokietijos, ten mokslo metai baigiasi liepos viduryje.
„Pas juos irgi šilta, klasėse taip pat neturi kondicionierių, bet vyksta pamokos, ir visi į tai žiūri normaliai“, – pasakoja S. Malinauskienė.
Tiesa, pas vokiečius mokslo metai prasideda rugsėjo viduryje, be to, jie turi daugiau atostogų per mokslo metus.
Viktoras Varanavičius, Dainų progimnazijos direktorius, mano, kad į vasarą nutęsti mokslo metai daug naudos neduos.
„Ar pagerės mokymosi kokybė, kai už lango šiltas oras? Pavasaris lieka pavasariu, visiems yra ūpas išeiti į lauką, ir mokymasis pasidaro nebe toks svarbus. Vaikai kitaip pradeda gyventi, kai sušyla oras“, – sako V. Varanavičius, vadovaujantis mokyklai jau 35 metus.
Direktoriaus įsitikinimu, pailginti mokslo metai labiausiai naudingi tėvams, nes vaikai bus užimti.
„Užimti vaikus galima įvairiai. Jeigu yra lėšų, galima organizuoti stovyklas. Dabar gi nueinama lengviausiu keliu – mokytojams vis tiek atlyginimas birželį yra mokamas“, – sako V. Varanavičius.
Kad mokiniams pamokos atšilus orams netaptų kančia, lauke, mokyklos teritorijoje, įrengtos viena mobili ir trys stacionarios klasės. Būna dienų, kai visos lauko klasės užimtos, o norinčiųjų dirbti lauke yra ir daugiau.
Erdvių lauke vesti pamokas turi ir Lieporių progimnazija. Jos taip pat labai populiarios gegužę.
Birželį mokyklose vyks ne tik pamokos, bus dienų, skirtų pažintinei, kultūrinei veiklai, išvykoms.
Pašnekovai neabejoja šių veiklų nauda, nes tai galimybė vaikams praktiškai pritaikyti klasėse įgytas žinias, pamatyti kažką naujo, įdomaus, tyrinėti, praplėsti akiratį.
Reikia ir kitų permainų
Visi kalbinti vadovai pritaria, kad vien pailginus mokslo metus mokymosi kokybė ir rezultatai nepagerės, reikia ir kitų dalykų.
„Mes kalbame apie ugdymo turinio mažinimą, apie prieinamumą, įdomumą, bet taip nėra. Pats esu fizikas, kai pasižiūriu į fizikos programą, gėda. Sako, lietuvių kalbos programą pakeitė, bet daugiausiai tik autoriai pasikeitė. Nesikeičia ir matematikos programos apimtis, o šiandien mokinį turbūt reikėtų mokyti elgtis su pinigais, kaip juos panaudoti, kaip išgyventi.
Neliko egzaminuose žodinio atsakinėjimo, išskyrus anglų kalbą, viskas buvo suvesta į standartinį testinį atsakymą, todėl šiandien mokiniai prastai rašo, nemoka dėstyti minčių. Kiek keičiasi politikų, ministrų, niekas nedrįsta pajudinti šitos srities. Šiandien vis dar į žinias orientuojamės. Žinoma, jų reikia, bet reikėtų kiek įmanoma daugiau dėmesio kreipti ir į įgūdžius“, – sako V. Varanavičius.
Praktinio žinių pritaikymo pamokose pasigenda ir S. Malinauskienė, tačiau mano, kad pamažu viskas juda į gera. Daug keliaujanti po kitų šalių mokyklas, direktorė tikina, kad Lietuvos švietimas nėra prastesnis.
„Tikrai esame pažengę toli, kai kuriose srityse galime didžiuotis savimi. Aš nesutikčiau su tuo, kad mes esame žemiau Europos lygio, tik labai mėgstame save plakti. Gal kažkada buvom labiau linkę į teoriją, bet dabar einam link praktikos sparčiais žingsniais. Kai važinėji, matai, gali palyginti, nedrįsčiau teigti, kad esame prastesni“, – sako S. Malinauskienė.
Pasak R. Marcinkaus, kad ugdymo rezultatai gerėtų, pirmiausia turėtume matyti kiekvieną vaiką ir matuoti kiekvieno vaiko pažangą, ne tik dalykinių žinių ir kompetencijų, bet ir bendrai vaiko ūgtį, įsitraukimą į pomėgius.
„Pačios programos nėra labai griežtos. Jose yra nurodyta, kokių žinių vaikas turi įgyti, kokius gebėjimus turi išsiugdyti. Labai priklauso nuo mokytojo. Jei mokytojas labiau linkęs į akademinį ugdymą, aišku, tam daugiau dėmesio skirs. Kitas labiau kreips dėmesį į bendruosius vaiko gebėjimus ir jo kompetencijų ugdymą. Pasakyti, kad programa yra negera, tikrai negalėčiau. Tiesiog labai priklauso, kaip ta programa realizuojama“, – sako R. Marcinkus.
Kad pamokos taptų įdomesnės ir augtų mokinių motyvacija, V. Varanavičiaus įsitikinimu, reikėtų daugiau lėšų skirti naujausioms technologijoms, tačiau ne visos mokyklos išgali sau tai leisti.
Gal mokymosi kokybė ir rezultatai labiausiai priklauso nuo mokytojų?
„Netikiu, kad Šiauliuose prasti mokytojai. Pažiūrėkite, kokie testų, egzaminų, olimpiadų rezultatai. Mokytojų išsilavinimas yra pakankamai aukštas, bent jau Šiauliuose. Mokytojai nebijo iššūkių, bet kad pamoka būtų įdomi, reikia kad į ją ateitų naujosios technologijos“, – sako V. Varanavičius.
Pasak R. Marcinkaus, daugiau pamokų galėtų vykti už mokyklos ribų, tačiau susiduriama su problema – per vieną pamoką neišsivesi vaikų kažkur toliau, jeigu išeinama visai dienai, nukenčia kitų dalykų pamokos.
„Reikėtų, kad mokytojai daugiau tarpusavy bendradarbiautų, kad vyktų dalykų integracija. Toje srityje dar yra neišsemti aruodai“, – sako R. Marcinkus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Viktoras Varanavičius, Šiaulių Dainų progimnazijos direktorius, įsitikinęs, kad ne mokslo metus reikia ilginti, o keisti ugdymo turinį, jį mažinti, daryti prieinamesnį ir įdomesnį.
Šiaulių Lieporių gimnazijos direktorė Sigita Malinauskienė nemano, kad ilgesni mokslo metai – blogybė, taip dirba daugelio Europos šalių mokyklos.
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus laikinasis vedėjas Rimas Marcinkus: „Kad ugdymo rezultatai gerėtų, pirmiausiai turėtume matyti kiekvieną vaiką ir matuoti kiekvieno vaiko pažangą.“