Naujausios
Vyriausybė gyrė save ir kritikavo buvusiuosius
Lietuvos ekonomikos nuosmukio priežastys šalies ūkyje brendo nuo 2006 metų, o opozicijos siūlymai praėjusių metų valstybės biudžeto išlaidas ne mažinti, bet didinti būtų sukėlę pavojų lito stabilumui ir privertę kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą, teigiama vakar Seime pristatytoje praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitoje.
Vyriausybė savo ataskaitoje taip pat giriasi, kad Europos Komisija ir kitos tarptautinės institucijos įvertino Lietuvos Ministrų Kabineto veiksmus, kovojant su krizės sukeltais padariniais.
„Valstybės ūkio ir finansų politika nebuvo keičiama, nors tiek nepriklausomi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, tiek Finansų ministerijos specialistai nedviprasmiškai perspėjo, kokia gili krizė ištiks, jeigu šalies ūkio ir finansų politika nebus radikaliai pertvarkyta.
Tuometinė politinė valdžia ir keturioliktoji Vyriausybė į perspėjimus nesugebėjo tinkamai reaguoti, pasirengti ekonomikos ir finansų nuosmukiui, todėl 2009 metais mus užgriuvusios problemos buvo keleriopai skaudesnės ir sudėtingesnės„, — priekaištais ankstesnei valdžiai pradedama Vyriausybės ataskaita.
Vyriausybės teigimu, tai, kad šalis pakliuvo į tokią situaciją, iš esmės lėmė dvi priežastys. Prasidėjus pasaulinei bankų krizei, kreditiniai ištekliai mūsų ekonomikai tapo nebeprieinami. Jie labai staigiai smuko ir kitose centrinėse Europos valstybėse, taip pat ir visame pasaulyje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos dėl didelės lengvų kreditų pasiūlos, tiksliau — tokių kreditų pertekliaus, 2004--2008 metais patyrė gana didelį perkaitimą, todėl ir nuosmukis buvo kur kas didesnis nei kitose, senosiose, ES valstybėse.
Antra esminė priežastis -- mūsų ekonomika yra labai atvira, kaip ir kitų Baltijos valstybių, net 60 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) pagaminama eksportui. Užsidarius pagrindinėms Lietuvos rinkoms tiek Rytuose, tiek Vakaruose, mūsų eksporto kreivė labai sparčiai smuko žemyn.
„Ankstesnė Vyriausybė 2009 metų biudžeto išlaidas populistiškai siūlė ne mažinti, bet net gerokai padidinti. Jeigu nebūtume ėmęsi esminių priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti, didėjančios biudžeto pajamų ir išlaidų žirklės galėjo sukelti rimtą grėsmę lito stabilumui ir nuvesti šalį graikiškos saviapgaulės keliu ar sugrąžinti į išorinės Tarptautinio valiutos fondo priežiūros laikus“, -- skelbiama Vyriausybės ataskaitoje.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šalies biudžeto deficitas 2009 metais, jeigu Vyriausybė nebūtų įgyvendinusi radikalių deficito mažinimo priemonių, galėjo pasiekti beveik 18 procentų BVP.
Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė giriasi, kad tik jos veiksmai padėjo Lietuvai išvengti tokio scenarijaus.
Ekspremjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas atmeta Vyriausybės ataskaitoje išsakytą kritiką buvusiai Vyriausybei. Jo vertinimu, tai yra ne ataskaita, o propagandinis dokumentas.
„Vyriausybė turi kalbėti apie savo darbus, o ne apie priežastis. Jeigu taip būtų visose šalyse, tai Vyriausybės nieko neveiktų ir aiškintųsi, kaip dėl ko kas atsitiko“, — sakė G. Kirkilas.
Jo nuomone, Andriaus Kubiliaus Vyriausybei nėra ką pasakyti ataskaitoje, tik kaltinti prieš tai buvusią Vyriausybę.
Politiko vertinimu, esminė klaida šitos Vyriausybės yra tai, kad buvo pasiduota bankininkų spaudimui. G. Kirkilas taip pat apgailestavo, kad A. Kubiliaus Vyriausybė pradėjo ne nuo nedarbo mažinimo, ne nuo darbų vietų steigimo, ką darė praktiškai visos ES Vyriausybės. „Darbo vietų išsaugojimas buvo esminė prieškrizinė kryptis visose šalyse -- Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje“, — pažymėjo socialdemokratas.
Vyriausybės veiklos ataskaitoje nustatyti ir šių metų veiklos prioritetai — kurti darbo vietas, mažinti nedarbą ir skatinti ekonomiką. Bus modernizuojamas valstybės valdymas, tobulinama kova su korupcija, rūpinamasi struktūrine socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir energetikos sričių pertvarka, o šalies visuomenė telkiama kurti pažangos viziją „Lietuva 2030“.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
PORTAS
Pernai iš valstybės biudžeto buvo smarkiai sumažintos lėšos sporto šakų federacijų programoms vykdyti ar varžyboms rengti, tačiau tai nesutrukdė sportininkams pasiekti puikių rezultatų, teigiama Vyriausybės ataskaitoje.
Sunkmečiu buvo persvarstytos biudžeto lėšomis finansuojamos programos ir dėl to smarkiai sumažintos lėšos sporto šakų federacijų programoms vykdyti, varžyboms rengti. Tačiau, kaip teigia Vyriausybė, olimpinių rinktinių sportininkai parodė puikius rezultatus ir iškovojo daugiausia medalių olimpinėse šakose per visą nepriklausomybės laikotarpį.
EKONOMIKA
Pernai buvo laikomasi nuostatos, kad didesnę sunkmečio naštą turi prisiimti tie, kurie gauna didesnes pajamas, ir pirmiausia pavyzdį turi parodyti aukšto rango politikai.
Ministro Pirmininko ir ministrų reprezentacinės išlaidos sumažintos 57 procentais, atlyginimai Seimo ir Vyriausybės nariams sumažinti 36 procentais, nors 2009 metais Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 8,7 procento (valstybės sektoriuje — 10,4 procento).
Vyriausybės teigimu, 2009 metų trečiąjį ketvirtį pasirodė pirmieji ekonomikos atsigavimo požymiai. 2009 metų antrąjį ketvirtį BVP, palyginti su atitinkamu 2008 metų ketvirčiu, sumažėjo net 19,5 procento, tuo tarpu 2009 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2008 metų ketvirčiu, sumažėjo 12,8 procento (Latvijos ir Estijos -- atitinkamai 17,7 procento ir 9,4 procento).
DARBO RINKA
Vyriausybės teigimu, svarbiausias 2009 metų uždavinys buvo stabilizuoti situaciją darbo rinkoje ir sudaryti galimybes atleistiems darbuotojams grįžti į darbo rinką. Darbo rinkos politika pertvarkyta taip, kad kuo daugiau bedarbių būtų įtraukti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Iš viso į aktyvias darbo rinkos politikos priemones teritorinės darbo biržos pernai pasiuntė daugiau kaip 47,5 tūkstančio asmenų, o šių asmenų užimtumui remti panaudota 151,2 milijono litų Europos socialinio fondo, Užimtumo fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Tarpininkaujant teritorinėms darbo biržoms įdarbinta 122 tūkstančiai ieškančių darbo asmenų. Socialinėms įmonėms teikiama valstybės pagalba leido išsaugoti per 1,8 tūkstančio darbo vietų, įsteigti (pritaikyti) 75 naujas neįgaliesiems skirtas darbo vietas.
PASIEKIMAI: Ataskaitą pristatęs Premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, kad suvaldyta krizė, stabilizuoti viešieji finansai, pasiektas proveržis energetikos srityje, užkirstas kelias elektros energijos tarifų vartotojams nepagrįstam didinimui, atsisakyta LEO LT.
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
