Naujausios
Tavo gėlė
Anksta
Giedrius RUMĖ
Anksta žydi palyginti vėlai, tik balandžio pabaigoje; kai kurios rūšys gegužę, o kitos – vasarą.
Turgaus gėlių prekeiviai iki šiol užsispyrę gėlę tebevadina „samanėle“.
Ankstos yra žoliniai bastutinių šeimos augalai. Gentyje priskaičiuojama apie 270 rūšių, paplitusių visame pasaulyje, bet labiausiai Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Arktikos tundrose; pasitaiko jų Europoje bei Amerikoje.
Tai – žemi, sudėti iš mažyčių, šiek tiek pūkuotų lapelių rozečių, pagalvėlėmis ar kilimėliais želiantys augalėliai. Žiedai dažniausiai geltoni, neaukštuose kekės formos žiedynuose.
Lietuviškos ankstos (jų vos dvi) – vienmetės, laikomos retais augalais ir mažai dekoratyvios. O štai atvežtinėmis vertėtų susidomėti.
Dažniausiai ir lengviausiai auginama pailgalapė anksta (Draba bruniifolia). Kilusi iš Kaukazo. Pagalvėlės vos 3–4 cm ūgio, skrotelės labai smulkios, vos kelių milimetrų skersmens, bet jų dešimtys ir šimtai.
Labai gausiai žydi balandžio pabaigoje ryškiai geltonais žiedeliais. Kita kaukazietė, samaninė anksta (D.bryoides) tikriausiai pati smulkiausia. Augalėlis kompaktiškas, vos 5 cm aukščio, prigludęs prie žemės. Žiedynkočiai tik 2–3 centimetrų ilgio.
Sibirinė anksta (D.sibirica) – netipiška šių dviejų rūšių priešingybė. Tai gana sparčiai besiplečiantis 15 centimetrų ūgio augalas, labiau panašus į kitus ankstos giminaičius – vaistučius. Pražysta vėlai, gegužės mėnesį ir žydi 30–40 dienų smulkiais tamsiai geltonais žiedeliais.
Gajoji anksta (D.aizoides) – visai kitokia. Jos lapeliai standoki, stambesni, nedidelėse kietose rozetėse. Stiebai 5–10 centimetrų aukščio, su tankiu ryškiai geltonų, palyginti stambokų žiedų skėčiu. Žydi balandyje. Gamtoje auga uolų plyšiuose.
Panaši į ją D.aizoon (sin D.lasiocarpa), tik gerokai stambesnė ir dar įspūdingesnė. Lapai platesni, standūs, kiek trapoki. Žiedynai 10–15 centimetrų aukščio, su tankiais geltonais pusrutulio formos žiedynais. Žydi visą gegužės mėnesį.
Stamboka šių dviejų rūšių giminaitė D.alpina negali pasigirti tokia žiedų gausa, tačiau ne mažiau įdomi. Pražysta vėlai, birželio mėnesį.
Pačios gražiausios yra Tolimųjų Rytų ankstos. Pas mus jos neauginamos, nebent surasite pas retų augalų kolekcininkus.
Kurilinė anksta (D.kurilensis) – neaukštas 10–15 cm ūgio kiliminis augalas. Pražysta gegužės– birželio mėnesį gana stambiais (0,7–1,4 cm.) baltais žiedais.
Panaši į ją kiek stambesnė sachalininė anksta (D. sachalinensis). Kreminiai jos žiedeliai dar ir maloniai kvepia.
Baltai žydi ir šiaurinės tundros gyventoja D. fladnisensis. Neretai auginamas baltažiedis, labai tankiomis, standžiomis, apvaliomis pagalvėlėmis želiantis tarprūšinis ankstų hibridas Draba x suendermanii.
Ankstas auginti nelengva, tenka patenkinti visus jų poreikius. Pirmiausia, ankstoms reikia gero drenažo, nes daugelis neperžiemoja ne dėl šalčių, o dėl pažliugusios žemės.
Ankstos nemėgsta rūgščių dirvų (gamtoje auga tarp uolų, kalkingame dirvožemyje).
Tiks šioms gėlėms laidus priemolis ar priesmėlis, tačiau nepatingėkite įterpti į dirvą ir žiupsnelį kreidos.
Žemės tręšti nereikia, nes augalai kaip mat išstyps, pasidarys negražūs ir tikriausiai ateinančio pavasario nebesulauks.
Dauginamos ankstos sėklomis. Pasėtos anksti pavasarį, sudygsta greitai, sparčiai vystosi; kai kurie augalėliai iki rudens net suspėja pirmąkart pražysti.
Išsiplėtę kereliai skirstomi ne pavasarį, o vasaros pabaigoje. Persodintas augalas iki rudens suspėja sutvirtėti ir be vargo peržiemoja.
Šis augalas įprastiniam gėlynui nelabai tiks, nes nepakenčia jokių kaimynų – jam reikia atviros vietos. Sodinkite ankstą alpinariume – turėsite mažiau vargo ir daugiau džiaugsmo.
Giedriaus RUMĖS nuotr.
AUGALAS: Tinkamiausia vieta ankstoms – alpinariumai.