Naujausios
Apskritį veržia ekonomikos kilpa
Sumenkus Šiaulių regiono pramonei, kai šalies verslas koncentravosi Vilniuje ir Klaipėdoje, Šiaulių apskrities savivaldybės susiduria su vis rimtesniais ekonominiais iššūkiais.
„Pradelstos skolos – viena iš didžiausių Šiaulių regiono problemų“, – sakė į Šiaulius atvykusi Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Ji įspėjo, kad regioninė atskirtis per metus padidėjo.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Dešimteriopai viršijo atlyginimą
O. Bložienės teigimu, Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse pradelstų mokėjimų atvejų skaičius tūkstančiui gyventojų per metus išaugo net 67 procentais.
Spartus įsiskolinimų augimas pastebėtas ir Akmenės rajone. Čia, 2013 metų sausio 1 dienos duomenimis, tūkstančiui gyventojų teko 168 pradelsti mokėjimai. Šis rodiklis yra trečias didžiausias šalyje.
Kaip ir praėjusiais metais, sudėtinga situacija su pradelstais mokėjimais išlieka Joniškio ir Pakruojo rajonų savivaldybėse.
Joniškio rajone po vieną pradelstą mokėjimą tenka kas penktam gyventojui, o vidutinė vieno skolininko pradelsta suma viršija 12 tūkstančių litų.
Dar didesnė pradelsta suma tenka Pakruojo rajono skolininkams. Čia ji vidutinį savivaldybės darbo užmokestį viršija beveik 10 kartų.
„Tokias Joniškio ir Pakruojo rajonų problemas galima iš dalies paaiškinti vienais didžiausių komunalinių paslaugų tarifais šalyje“, – mano Asmeninių finansų instituto vadovė.
Pagal šilumos tarifo dydį Joniškio ir Pakruojo rajonų savivaldybės užima 54 ir 55 vietas tarp 60 šalies savivaldybių, pagal karšto vandens tarifą – 54 ir 56 vietas.
Joniškio rajono gyventojai už šilumos kilovatvalandę moka beveik 34 centus, Pakruojo rajono – 34,16 cento.
Pakruojyje minimalų šalies darbo užmokestį viršija net skolos už pokalbius telefonu ir internetą.
Mažėjo verslo liudijimų skaičius
Remiantis „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto trečius metus atliekama savivaldybių lyginamąja analize, matyti, kad Šiaulių apskrityje yra palyginti nedaug veikiančių ūkio įmonių.
Tai lemia gana aukštą nedarbą, menką vidutinį darbo užmokestį ir didelį socialinės paramos poreikį.
Verslo lidijimų skaičius tūkstančiui gyventojų pernai sumenko visoje Lietuvoje, bet Šiaulių apskrityje jis liko vienas žemiausių.
Pakruojo rajono savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko tik 15 verslo liudijimų, Radviliškio rajone – 16, Kelmės rajone – 20. (Neringoje verslo liudijimų skaičius tūkstančiui gyventojų siekė 282).
Šiauliuose darbo užmokestis sumenko
„Šiauliai – ketvirti pagal gyventojų skaičių, bet 19-ti pagal darbo užmokestį“, – akcentavo O. Bložienė.
Vidutinis darbo užmokestis, lyginant 2012 ir 2011 metus, Lietuvoje išaugo 2,4 procento. Didžiausi vidutiniai darbo užmokesčiai išliko Vilniuje, Klaipėdoje bei ten, kur įsikūrę ūkiui reikšmingi objektai – Visagine, Elektrėnuose, Mažeikiuose, Jonavoje.
Vis dėlto Šiaulių – ketvirto didžiausio pagal gyventojų skaičių miesto – vidutinis darbo užmokestis yra tik 19 savivaldybių sąraše ir 2012 metais siekė 1472 litus per mėnesį.
Vos 2 litais, palyginus su Šiauliais, vidutinis darbo užmokestis mažesnis Pakruojo rajono savivaldybėje, 33 litais – Joniškio rajone.
Vieni mažiausių vidutinių atlygių šalyje fiksuojami Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybėse – atitinkamai 1295 ir 1325 litai per mėnesį.
Akmenės rajono savivaldybė vidutinio darbo užmokesčio dydžiu lenkė pašonėje esantį didmiestį. Čia vidutinis atlyginimas į rankas siekė 1646 litus ir buvo devintas pagal dydį šalyje.
„Bet tuo Akmenės rajonas labai džiaugtis neturėtų – vidutinį atlyginimą kėlė dideli „Akmenės cemento“ darbuotojų atlyginimai, bet dirbantys kitose srityse gavo ženkliai mažiau“, – akcentavo O. Bložienė.
Akmenės ir Joniškio rajonų savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis per metus išaugo labiausiai.
Radviliškio, Pakruojo rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybėse vidutinis atlyginimas per metus sumažėjo.
„Šiaulių apskrities namų ūkių finansinė situacija iš dalies galėtų būti besikeičiančio šalies ekonominio žemėlapio iliustracija. Kadaise stiprus pramonės regionas sudarė galimybes uždirbti daugiau nei daugelyje kitų savivaldybių, gauti didesnę senatvės pensiją. Bet dabartiniai darbuotojai, tapę pensininkais, didesnių pensijų nebegaus“, – įspėjo Asmeninių finansų instituto vadovė.
Emigracija mažino nedarbą
Nedarbo tendencijos atskirose savivaldybėse taip pat skyrėsi.
Vienas didžiausių nedarbo rodiklių, siekiantis 17,8 procento, šių metų pradžioje fiksuotas Kelmės rajono savivaldybėje.
Čia ir nedarbo augimas vienas sparčiausių – per metus išaugo 3,3 procento. Didelę šios savivaldybės teritoriją užima kaimiškos vietovės, todėl nedarbą sąlygoja nedidelė ūkio subjektų koncentracija ir gyventojų verslumo stoka.
Vienu mažiausių šalyje nedarbo rodikliu Šiauliuose – 8,5 procento, O. Bložienės nuomone, džiaugtis nereikėtų.
Šiauliuose nedarbo rodiklius gerina gyventojų mažėjimo ir emigracijos procesai.
Šiauliuose emigracija yra viena intensyviausių: 2011 metais tūkstančiui gyventojų teko 28 emigrantai, o per pastarąjį dešimtmetį (2001–2011 metais) gyventojų Šiauliuose sumažėjo net penktadaliu.
Regioninė atskirtis padidėjo
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto duomenimis, Šiaulių apskritis yra patekusi į užburtą regioninės atskirties ratą: nedaug tiesioginių investicijų, mažai ūkio subjektų, nedidelis vidutinis darbo užmokestis, pradelstos skolos, didelis socialinės paramos poreikis, ženkli emigracija, nekonkurencinga darbo jėga.
„Regioniniai skirtumai tarp Vilniaus, Klaipėdos ir kitų apskričių per metus pagal daugelį kriterijų padidėjo“, – įspėjo O. Bložienė.
Jos nuomone, Šiaulių apskrities savivaldybėms nepavyko susidoroti su užduotimi pritraukti daugiau investuotojų, sudaryti palankesnę aplinką ūkio plėtrai.
„Keista, kad gyventojų skaičius mažėja, o savivaldybių skaičius šalyje išlieka toks pat. Akivaizdu, kad savivaldybių yra per daug, brangiai atseina jas išlaikyti“, – apibendrino O. Bložienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ĮSPĖJIMAS: „Šiaulių regiono atskirtis pagal daugelį kriterijų per metus padidėjo“, – akcentavo į Šiaulius atvykusi Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
LITAI: Šiaulių vidutinis darbo užmokestis 2012 metais siekė 1472 litus per mėnesį ir buvo tik 19-as savivaldybių sąraše.