Naujausios
Augalų genų banką papildo Šiaulių krašto augalai
Daktarė Stasė Dapkūnienė, Augalų genų banko vyriausioji specialistė, Vilniaus universiteto Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja, kasmet su kolegomis į Šiaulių regioną atvyksta inventorizuoti nacionalinių išteklių sąrašuose esančių augalų, tikrinti savivaldybių Augalų genų bankui siūlomų medžių. Retas žino, kokiais augalais gali didžiuotis mūsų kraštas.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Gėlininkystė buvo pamiršta
– Kokiais augalais Lietuvos augalų nacionalinius genetinius išteklius praturtina Šiaulių regionas?
– Augalų genų banke atstovauju dekoratyviesiems augalams bei medžių grupėms ir pavieniams medžiams, augantiems ne miško žemėje, todėl daugiau kalbėsiu apie šiuos augalus.
Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašo Medžių grupių ir pavienių medžių kategorijoje yra net 115 medžių iš Šiaulių regiono.
Tai – 56 europiniai maumedžiai (15 – Joniškio rajono Žagarės dvaro parke, 35 – Šiaulių rajono Paežerių dvaro parke ir 6 – Gruževskio (Zubovo) dvaro parke Kuršėnuose), 11 sibirinių maumedžių, 1 baltoji tuopa ir 15 veimutinių pušų Joniškio rajono Žagarės dvaro parke, 2 pilkosios tuopos (1 Radviliškio rajono Raudondvario dvaro parke ir 1 Kuršėnuose), 15 kininių tuopų Šiaulių rajono Kurtuvėnų dvaro parke, 5 paprastieji ąžuolai Kuršėnuose Ventos pakrantėse, 1 mažalapė liepa ir 2 didžialapės liepos (Baisogalos ir Beinoravos dvaro parke Radviliškio rajone), kalninė guoba „Horizontalis“ (Beinoravos dvaro parke) bei kalninė guoba „Exoniensis“ (Paežerių dvaro parke).
Dažniausiai į dvarus atkeliavę medžiai yra iš kitų kraštų, jie susiję su dvarų istorija ir šeimininkų norais, bet gerai adaptavosi mūsų klimato sąlygomis ir tarpsta lig šiolei.
– Kaip sekasi išsaugoti lietuviškus dekoratyvinius augalus?
– Ilgus metus gėlininkų išvestas veisles saugojo ir puoselėjo vien tik Lietuvos gėlių selekcininkų draugija. Gėlininkystė Lietuvoje buvo nuošalyje ir pamiršta. Dėl to neišsaugojome nemažai lietuviškų veislių.
Padėtis pradėjo keistis priėmus Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą ir įsteigus Augalų genų banką.
Augalų genų banke kaupiama duomenų bazė, kurioje saugomi ir naudojami duomenys bei kita informacija apie dekoratyvių augalų nacionalinius genetinius išteklius.
Veislė žinoma tampa pas selekcininką, rekomenduojamų auginti Lietuvoje augalų sąrašuose arba ją įregistravus veislių registre, deja, vis dažniau užsienio šalių.
Stengiamės surinkti, išsaugoti vertingiausius lietuviškos selekcijos dekoratyvius augalus.
Garsėja raganėmis
– Ar Šiaulių krašte yra išskirtinių dekoratyvinių augalų veislių?
– Būtent Šiauliuose gyvena Lietuvoje garsi ir, berods, dabar vienintelė raganių selekcininkė Janina Vestartienė. Ji yra sukūrusi labai vertingų lietuviškų raganių veislių, kurios greitai papildys Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus.
Malonu, kad Janina Vestartienė yra išsaugojusi ir kitų Šiaulių krašto garbios atminties raganių selekcininkų – Alberto Samboro ir Leonardo Bakevičiaus sukurtų veislių.
– Ar vietos gyventojai yra susipažinę su savo krašto retais, saugomais ar įrašytais į Augalų genų banką augalais? Ar verta apie įdomius augalus pasakoti plačiau, juos pristatyti visuomenei?
– Dažniau žino medžius, turinčius gamtos paminklo ar respublikinės reikšmės botaninio objekto statusą, bet ne augalus, esančius augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašuose.
Dabar augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas suteiktas O. Skeivienės švelniosios raktažolės veislėms; O.Skeivienės, E.Tarvidienės ir J. Tarvido puikiojo bijūno veislėms ir hibridams; krūminio bijūno veislėms, 5 savaiminės floros rūšims ir 4 bijūnų kolekcijoms. Šis sąrašas papildytas 38 barzdotųjų vilkdalgių ir 15 kardelių veislių.
Estijoje suradome mūsų selekcininkų išvestų sanpaulijų veislių, pavyko susigrąžinti Petro Balčikonio kardelių veisles iš buvusios Tarybų Sąjungos. Nerandame nė vienos lietuviškos rožių veislės, nors turime žinių, kad tokios išvestos buvo.
Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas gali būti suteiktas ne tik veislei, hibridui, selekcinei linijai ar kitam žemesnio nei rūšis augalo taksonui. Svarbu, kad jis būtų sukurtas Lietuvoje, atitiktų taikomus reikalavimus ir būtų naudingas.
Inventorizuoja kasmet
– Ar vertėtų įtraukti augalų genų fonde esančių augalų pristatymą į turizmo maršrutus?
– Būtų visai neprošal, nors tai reikalautų ir papildomų išlaidų...
– Kas Jus nustebina, pradžiugina, kai atvykstate inventorizuoti augalų į mūsų kraštą?
– Kasmet su kolegomis važiuojame inventorizuoti nacionalinių išteklių sąrašuose jau esančių augalų ir tikrinti savivaldybių Augalų genų bankui siūlomų medžių.
Labai didelį sąrašą pateikė Šiaulių rajono savivaldybė. Šiemet turėtume juos patikrinti natūroje. Malonu prisiminti kuršėniškius, kurių atkalumo dėka augalų nacionalinių genetinių augalų išteklių sąrašą papildė penki paprastieji ąžuolai, mažalapė liepa ir pilkoji tuopa.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ĮVAIROVĖ: „Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašo Medžių grupių ir pavienių medžių kategorijoje yra net 115 medžių iš Šiaulių regiono“,– akcentavo Augalų genų banko vyriausioji specialistė Stasė Dapkūnienė.
Jono TAMULIO nuotr.
IŠTEKLIAI: 15 kininių tuopų Šiaulių rajono Kurtuvėnų dvaro parke įtrauktos į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.
LIEPA: Didžialapė liepa Baisiogalos dvaro parke, Radviliškio rajone, patraukė Augalų genų banko darbuotojų dėmesį.
ĄŽUOLAI: Kuršėniškių dėka Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašas papildytas penkiais paprastaisiasi ąžuolais.