Naujausios
Kartoninių baldų gamintojų Lietuvoje rasti nepavyksta
Ne pirmus metus tarp Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentų baigiamųjų darbų galima išvysti vienkartinių kartoninių baldų. Jie – itin praktiški ir nebrangūs, lengvai perdirbami, todėl nekenksmingi gamtai. Vis dėlto susitarti su verslininkais dėl masinės minėtų baldų gamybos nepavyksta.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Kokie jie, kartoniniai baldai?
Kartoninių baldų privalumų šiems studentų darbams vadovavęs universiteto Dizaino katedros vedėjas profesorius Giedrius Šiukščius įvardija ne vieną.
„Reikalingi ir naudingi, – pirmiausia pabrėžia G. Šiukščius ir čia pat pateikia pavyzdį, – artėja išleistuvių, įvairių lauke rengiamų švenčių metas. Argi nebūtų patogu, sustojus degalinėje įsipilti degalų pakeliui į gamtą, įsigyti ir vienkartinių baldų, kad nereikėtų nepatogiai taisytis ant žolės?“
10 sulankstytų gofruoto kartono kėdžių, staliukas ir pora gultų, profesoriaus skaičiavimais, automobilio bagažinėje užimtų nedaug vietos, mažai svertų, o jei būtų gaminamos masiškai – ir kainuotų nebrangiai – vos kelis ar keliolika litų. Įgudus surinkti tokius baldus užtruktų vos 15 minučių, o jais pasinaudojus dieną-dvi, beliktų išmesti į popieriui ir kartonui skirtą šiukšlių konteinerį arba sudeginti.
Pašnekovo žodžiais, tokius baldus įmanoma pasidaryti ir patiems, tačiau jų savikaina, jei tai nėra masinė gamyba, bus aukšta.
„Žaidimas nevertas žvakių – kartonas kainuos, darbas pareikalaus nemažai laiko ir pastangų, nes trūks reikiamų įgūdžių, ir galiausiai viso to bus gaila baldams, kuriuos po paros teks sunaikinti. Šie baldai atsipirktų, jei būtų gaminami masiškai.“
Žinoma, juos įmanoma pasigaminti ir iš atliekų – senų kartono dėžių arba tų dėžių gamybos atliekų.
Kartoniniai baldai atlaiko normalaus žmogaus svorį, daugiausia – iki 90 kilogramų, be abejo, jei nesušlampa.
„Viena studentė mėgino tokius baldus pastatyti bendrabutyje, tai šie net kelias savaites išsilaikė, tačiau mano manymu, jų paskirtis būtų viena, daugiausia – dvi dienos“, – skaičiavo profesorius.
Verslininkų ir valdžios nedomina
Kodėl taip giriami kartoniniai baldai neateina į Lietuvą?
„O kodėl daugelis gerų dalykų pas mus neateina? – retoriškai klausia profesorius G. Šiukščius. – Kodėl mūsų universiteto dėstytojo Alfredo Lankausko suprojektuotas vandenilinis automobilis iki šiol neprasimušė į rinką? Monopolininkai nėra tuo suinteresuoti. Mėginome su studentėmis suprojektuotus kartoninius baldus siūlyti mūsų verslininkams. Niekam nereikia, matyt, dėl to, kad kitokių, stipriai rinkoje įsitvirtinusių plastmasinių nebepirktų.“
Pašnekovas neabejoja, ir dėl kito aspekto: jei minėtus baldus suprojektuotų ne Šiaulių universiteto studentai, o žinomo prekinio ženklo dizaineriai, šie greičiau pasiektų rinką.
„Su studentais mažiausiai šimtą įdomių projektų esame pateikę mūsų miesto savivaldybei, 10–20 darbų buvo tikrai neblogi. Žymiai geresni nei visos tos metalinės lapės ir babaužiai, iškelti ant stulpų prie autobusų stotelių, bet niekam jų nereikėjo ir nereikės. Tokia realybė: suprojektuoti gali labai gerai, bet jei negali projekto „prastumti“, tavo darbai – nieko verti“, – liūdnai kalbėjo pašnekovas.
Ekodizainas – vartotojiškos visuomenės išsigelbėjimas
Vienkartiniai kartoniniai baldai – vienas ryškiausių ekodizaino pavyzdžių. Ekodizainas – tai projektavimas iš lengvai utilizuojamų arba lengvai perdirbamų medžiagų.
G. Šiukščiaus žodžiais, dabartinės krizinės situacijos visuomenėje aplinkybėmis, kai gamyba didėja ir daiktų kiekis pasaulyje auga geometrine progresija, ekodizainas – viena iš išeičių.
Visa daiktinė aplinka, tarp jų ir baldai, anot pašnekovo, šiuo metu patiria rimtus pokyčius. Per šimtmečius buvo susiformavusios natūralių medžiagų, kokybiškų, ilgai tarnaujančių daiktų gamybos tradicijos: ant senelio pagamintos lovos miegojo anūkai ir jos dar proanūkiams užtekdavo. Dabar tokių daiktų sparčiai mažėja, juos išstumia profesoriaus vadinamos „plastmasinės kartos“ daiktai, kurie daugiausia tarnauja kelerius metus ir būna keičiami pagal mados poreikį.
„Dabartinis variantas – blogiausias, nes daugina ir taip perpildytą daiktinės aplinkos pasaulį, kenkia ir žmonėms, ir gamtai. Mat tokiems daiktams bei gamybos procesui dažnai naudojamos nekokybiškos, kartais sveikatai ir visai ekosistemai kenkiančios medžiagos“, – neabejoja G. Šiukščius.
Pašnekovo manymu, šiuolaikiniame pasaulyje labiausiai pasiteisina pirmasis – kokybiškų natūralių medžiagų gaminiai, arba trečiasis – vienkartinių daiktų, panaudojamų vieną-du kartus ir vėliau lengvai perdirbamų ar utilizuojamų, variantai.
„Žinoma, vienkartiniai gaminiai neatstos kokybiškų, ilgaamžių daiktų, bet dažnai tai yra geresnis pasirinkimas nei dabartinė, masiškai rinką užpildžiusi mažavertė, trumpalaikius, madingus rinkos padiktuotos paklausos poreikius tenkinanti produkcija“, – sakė profesorius.
„Vienkartiniai kartoniniai baldai – vienas ryškiausių ekodizaino pavyzdžių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NAUDA: Profesorius Giedrius Šiukščius, mėgstantis žvejoti ir iškylauti gamtoje, tikina: jei būtų galima nebrangiai nusipirkti, mielai įsimestų į bagažinę vienkartinių kartoninių baldų komplektą. Pavyzdžiui, tokių, kaip studentės Kristinos Vaitkevičiūtės pristatytų diplominiam darbui, kuriam jis vadovavo.
Agnės Jusevičiūtės nuotr.
PATOGUMAS: Studentės Agnės Jusevičiūtės suprojektuotas vienkatinis kartoninis stalas – sulankstytas ir...
... surinktas.
KOMPLEKTAS: Taip atrodė visas A. Jusevičiūtės, vadovaujant profesoriui G. Šiukščiui, diplominiam darbui pristatytas kartoninių baldų komplektas.