Kūrėjai

Kūrėjai

Dievas sukūrė vyrą – Adomą. Nusprendė jam duoti truputį proto, kad nesišlapintų kur pakliuvo. Paskui išplėšė jam šonkaulį ir sukūrė moterį – Ievą. Žiūrėjo į ją ponas Dievas ir numojo ranka: „Aj, pasidažys“.

Nesvarbu, kad Adomo proto resursai riboti, o šonkaulis, iš kurio nulipdyta Ieva, toks kaulas, kuris neturi smegenų. Nusiminti neverta. Dabar populiaru manyti, kad protas tik trukdo atsiskleisti kūrybingumui.

Rojaus gyventojai sugebėjimą kurti tarsi paveldėjo iš savojo kūrėjo, todėl laikas nuo laiko vis kažką įdomesnio ir patogesnio sugalvoja. Aišku, dažniausiai tai daro vienas dėl kito.

Iš pradžių Adomas ir Ieva vienas kita lepino dovanomis. Jis padovanojo žvaigždę nuo dangaus. Ji – obuolį nuo pažinimo medžio. Prisivalgė – pilvus suskaudo. Vėliau teko apsigyventi ten, kur jokių dovanų už dyką neduoda.

Sukūrė vyras ratą, kad pėsčiomis ar risčia pas Ievą nebereikėtų keliauti. Vėliau dar motoriuką įtaisė. O moteris sukūrė spyną, todėl į klėtį, net miškus ir jūras įveikus, tenka lipti per langą.

Vyras sukūrė pinigus, kad dovanų Ievai būtų galima nusipirkti vietoje. O moteris – madą. Matyt todėl, kad Adomas, norėdamas jai įtikti, nenusipigintų.

Štai vyras, norėdamas daugiau laiko praleisti su Ieva, sukūrė skalbyklę ir indaplovę. O Ieva norėjo, kad Adomas jos nematydamas, pasiilgtų, o gal net... kentėtų. Todėl sukūrė makijažą.

Adomas, prisimindamas rojų, sukūrė nudistų pliažą, bet moteris sudaužė jo viltis išrasdama atskirų dalių maudymosi kostiumą.

Pagaliau sugalvojo vyras demokratiją, kad galėtų savo moteriai laisvai reikšti savo jausmus. Moteris sukūrė komplimentą, nes vyras turi meluoti taip, kad ji bent jau patikėtų.

„Pakelk kojas“, – lipšniai sukomandavo Ieva. Supurčiau rankose laikraštį, viena akim žvilgterėjau į televizorių – rodė futbolą. Sukėliau kojas ant staliuko ir šelmiškai šyptelėjęs atkirtau: „Tai be manęs net grindų negali išsiurbti“.

Taip... Siurblį neabejotinai sukūrė vyras. Praktiškas dalykas, taupantis laiką ir dar su plovimo funkcija. Televizorių turbūt – irgi vyrai, bet gal čia buvo dovana sau, o ne Ievai?

„Mieloji, su tuo trumpu chalatu atrodai... pritrenkiamai“, – nuoširdžiais skėliau komplimentą ir pasisodinau ją šalia. „Ačiū, brangusis, kaip miela“, – šyptelėjo Ieva ir, pasičiupusi pultelį, perjungė kanalą.

Išjungė futbolą ir nustatė lietuvišką serialą su gruzinišku temperamentu. Gal televizorių sukūrė ir vyrai, tačiau pultelį – moterys.

„Tikras rojus. Daugiau niekam jokių šonkaulių neduosiu“, – pagalvojau, bet šįkart jau be šypsenos.

Adomas, atviras kūrybiniams pasiūlymams