Laikas įsigyti daržovių sėklų

Laikas įsigyti daržovių sėklų

Laikas įsigyti daržovių sėklų

Kokias morkų, burokėlių, kopūstų, agurkų ir žirnelių rūšis sėti ir kaip tai daryti teisingai, pataria įmonės „Sėklų gausa“ savininkė Emilija Batūrienė.

Marina VISOCKIENĖ

marina@skrastas.lt

Agurkai

Sėklos. MIRABELLE H1 – ankstyvas, savidulkis, labai derlingas hibridas. Vaisiai – karpuoti, gražios formos, maža sėklide, nekartūs. Puikiai tinka kornišonams auginti, vartoti šviežius ir konservuoti. Rekomenduojama auginti šiltnamiuose, o taip pat po dangomis.

TYTUS H, JULIAN F1 ir REGAL F1 – labai derlingi, vidutinio ankstyvumo, atsparūs ligoms lauko hibridai, rekomenduojami E. Batūrienės. Gerai dera ir nepalankią vasarą. Vaisiai – vienodi, gražios formos, taip pat tinka kornišonams auginti. Puikiai tinka rauginti ir konservuoti. Sėjami eilėje kas 25–40 centimetrų.

Dirva. Anot pašnekovės, agurkai yra gana reiklūs auginimo vietai. Jiems reikia greitai įšylančios, geros struktūros, humusingos ir daug maisto medžiagų turinčios pralaidžios vandeniui ir orui dirvos. Agurkai gausiai dera humusinguose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemiuose. Smėlingose dirvose sausą vasarą agurkus teks dažnai laistyti, o sunkios dirvos po lietaus išmirksta.

Nemėgsta aukšto gruntinio vandens, todėl netinka šaltiniuotos bei užmirkusios dirvos. Puikiai augs medžių ar krūmų nuo vėjų apsaugotuose plotuose. Agurkų negalima auginti po agurkų bei moliūginių daržovių dažniau kaip kas 3–4 metus, nes gali užsikrėsti tomis pačiomis ligomis ir kenkėjais.

Sėja. Agurkų sėklas galima sėti tiesiai į dirvą arba iš jų auginti daigus. Emilijos Batūrienės žodžiais, lauke agurkus geriausia sėti tarp gegužės 15–20 dienų: baigiant žydėti alyvoms, pražydus kaštonams. Sėklos sėjamos 1,5–3 centimetrų gilyje, priklausomai nuo dirvos. Sėjama eilėmis, tarp kurių paliekamas 130–150 centimetrų atstumas, eilėje agurkai sėjami kas 10–25 centimetrus.

Ankstesnį ir gausesnį derlių galima gauti, sodinant daigus. Agurkų daigai auga apie mėnesį, į lauką sodinami birželio pradžioje–viduryje.

AGURKAI: MIRABELLE H – ankstyvas, derlingas, savidulkis hibridas.

Seklos agurkai nuotr.

Morkos

Sėklos. Emilijos Batūrienės žodžiais, KAMILA – ankstyva, derlinga morkų veislė. Šakniavaisiai – cilindriški, lygūs, gražios oranžinės spalvos, neryškia šerdimi, sultingi, saldūs, tinka vidutinės trukmės laikymui. Galima sėti rudenį. Rudens, kaip ir vasaros derliui tinka vidutinio ankstyvumo veislė MONANTA. Vėliau pasėjus, gerai laikosi žiemą. Šakniavaisiai taip pat pasižymi visomis aukščiau išvardintomis savybėmis.

NECTAR H – itin derlingas vidutinio vėlyvumo olandų firmos „Bejo Zaden“ „Nanto“ tipo hibridas, skirtas rudeniniam derliui – vartoti šviežiai ir laikyti. Morkos ne tik pasižymi puikiu skoniu, sukaupia daug karotino, sausųjų medžiagų ir cukrų, bet ir neskilinėja. Yra atsparus grybelių sukeliamoms ligoms, alternariozei, „Xanthomonas“ rūšies bakterijoms, todėl leidžia pasiekti puikių rezultatų ekologiškai ūkininkaujantiems daržininkams.

Dirva. E. Batūrienė morkas pataria auginti derlingose, lengvose, giliai išpurentose dirvose. Geriausiai tinka priesmėliai, lengvi priemoliai. Sunkiuose ir užmirkusiuose dirvožemiuose augalai būna silpni, šakniavaisiai stipriai šakojasi, įsimeta puviniai. Sandėliuojamos tokios morkos greičiau genda.

Nerekomenduojama vienoje vietoje morkas auginti ilgiau nei dvejus metus. Geriausia jas sėti anksčiau buvusioje ankstyvųjų kopūstų, bulvių, agurkų, pomidorų, svogūnų, ankštinių augalų ar javų vietoje.

Sėja. Anot pašnekovės, morkų sėklas reikia sėti 1–2 centimetrų gilyje į šviežiai paruoštas, šiek tiek drėgnas lysves. Geriausia tai daryti apniukusią dieną. Šakniavaisių ilgis ir lygumas priklauso nuo dirvos supurenimo ir grumstų susmulkinimo. Kuo giliau ir kruopščiau išpurenta, tuo morkos bus lygesnės ir ilgesnės.

Ankstyvam ir vasaros derliui morkos paprastai sėjamos nuo balandžio pradžios iki gegužės 15–25 dienos.

MORKOS: Iš NECTAR H morkų išspaustos sultys ir pagamintos salotos – vienos skaniausių.

Seklos morkos nuotr.

Burokėliai

Sėklos. E. Batūrienė rekomenduoja ankstyvos derlingos veislės burokėlius CYLINDRA. Šakniavaisiai – pailgi, lygūs, plona odele, intensyviai raudonos spalvos, sultingi, švelnaus skonio. Vėliau pasėjus, gerai laikosi žiemą. Vidutinio ankstyvumo atspari ligoms BORDO veislė gali būti sėjama nuo balandžio iki birželio pabaigos. Apvalūs šakniavaisiai – lengvai išraunami, gero skonio.

PABLO H – vienas populiariausių Europoje ir Lietuvoje vidutinio vėlyvumo „Bejo Zaden“ hibridas. Neformuoja žyduolių, galima sėti anksti. Burokėliai – idealiai apvalūs, 110–180 gramų svorio.

Visi minėti burokėliai tinka vartoti šviežiai, perdirbti, gerai laikosi žiemą.

Dirva. Burokėliai nėra labai reiklūs dirvožemiui, todėl gali būti auginami daugelyje dirvų. Vis dėlto geriausiai jiems tinka purūs, giliai įdirbti, vidutinio sunkumo humusingi priemoliai. Sunkiose dirvose šakniavaisiai gali deformuotis, o lengvose dirvose jiems trūks drėgmės.

Nepakenčia pakartotino sėjimo toje pačioje vietoje. E. Batūrienė nepataria auginti burokėlių po kopūstų, bulvių, šakniavaisių, geras priešsėlis – svogūnai, porai, agurkai, pomidorai.

Sėja. Balandžio pradžioje burokėliai po agroplėvelės priedangomis sėjami ankstyvam derliui, gegužę – šakniavaisių derliui saugoti žiemą. Burokėlių dydį galima reguliuoti juos sėjant tankiau ar rečiau. Atstumas tarp augalų eilėje po pirmojo retinimo (jei retinate) turėtų būti 4–6 centimetrai, po antrojo – 10–12 centimetrų (norintiems stambių šakniavaisių).

BUROKĖLIAI: PABLO H burokėliai greitai išverda, išvirę išlieka ryškios spalvos ir saldūs. Dėl šių savybių hibridas ypač vertinamas daržovių perdirbimo pramonių.

Seklos burokeliai nuotr.

Baltagūžiai kopūstai

Sėklos. Emilija Batūrienė išskiria GOLDEN ACRE ankstyvą derlingą baltagūžių kopūstų veislę. Gūžės – apvalios, kompaktiškos, 1,4–2 kilogramų svorio, neskyla. Skirtos vartoti šviežios.

MEGATON H – derlingiausias vidutinio vėlyvumo olandų firmos „Bejo Zaden“ hibridas, skirtas šviežiai vartoti bei raugti. Kopūstai auga labai intensyviai, formuoja dideles, tankias, geros vidinės struktūros gūžes. Kopūstai – saldūs, traškūs, trapūs ir sultingi, turi daug cukrų ir vitamino C, todėl ypač tinka raugti ir gaminti šviežias salotas. Hibridas atsparus fuzariozei.

Ilgai laikyti skirta vėlyva veislė LANGEDIJKER DAUER. Formuoja apvalias, kietas 2–5 kilogramų svorio gūžes.

Dirva. Anot E. Batūrienės, baltagūžiams kopūstams auginti tinka daugelis dirvų, svarbiausia, kad jos neperdžiūtų ir neužmirktų, būtų pakankamai augalams reikiamų maisto medžiagų.

Kopūstus netinka auginti sunkiose, molingose arba labai lengvose smėlingose ir rūgščiose dirvose. Jiems augti reikia parinkti atvirą, saulėtą, derlingą plotą, lygų arba su nedidele pietine, pietrytine nuokalne.

Negalima auginti kopūstus po kopūstų ir kitų tos pačios šeimos daržovių – ridikų, ridikėlių, ropių, griežčių. Geriau po ankštinių augalų, agurkų, svogūnų, bulvių, burokų, pomidorų, daugiametės žolės.

Sėja. Kopūstai dažniausiai sodinami daigais. Labai ankstyviems – balandžio–gegužės mėnesio sodinimams reikia užsiauginti daigų durpių puodeliuose. Daigus birželio mėnesio sodinimui galima auginti daigyne be priedangų.

Ankstyvieji hibridai sėjami kovą, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvieji – iki balandžio 20 dienos. Tinkami sodinti daigai turi turėti 5–8 tikrus lapus. Ankstyvųjų kopūstų daigai sodinami 40–45 centimetrų tarpueiliais, vėlyvieji – kas 70 centimetrų eilėmis. Atstumas tarp augalų eilėje – 50–60 centimetrų.

KOPŪSTAI: Esant geroms sąlygoms, MEGATON H gūžės užauga labai didelės – net iki 10 kilogramų svorio!

Seklos kopustai nuotr.

Daržo žirniai

Sėklos. Daržo žirniai PREMIUM – labai ankstyva, derlinga, atspari ligoms veislė. Ankštys – stambios, apie 12 centimetrų ilgio. Augalai – neaukšti: 60–65 centimetrų. Derėti pradeda po 58–60 dienų nuo sėjos. Žirneliai – dideli, saldūs, tinkami vartoti švieži, šaldyti ir konservuoti.

Ponia Emilija taip pat rekomenduoja vidutinio ankstyvumo veisles MARKANA ir PROTOR. Nereiklūs šilumai, iškenčia šalnas iki 4 šalčio. PROTOR augalai būna 80 centimetrų aukščio. Ankštys – labai stambios, jose subręsta po 8–10 stambių, tamsiai žalių, raukšlėtų sėklų, kurios beveik du kartus didesnės už kitų veislių žirnių sėklas.

Visų minėtų veislių žirneliai tinkami vartoti šviežiai, šaldyti, konservuoti.

Dirva. Žirniai nėra reiklūs dirvai, tačiau geriausiai auga vidutinio sunkumo priemolio dirvose. Toje pačioje vietoje žirnius galima sodinti ir antrus metus iš eilės, tačiau vis dėlto E. Batūrienė rekomenduoja vietą keisti. Žirniai pagerina dirvožemį, todėl antrus metus jų vietoje gerai auga kitos daržovės.

Sėja. Nėra reiklūs šilumai, dygsta, esant 2–4 laipsniams šilumos, pakenčia šalnas iki 4 laipsnių šalčio, todėl galima sėti jau apie balandžio vidurį. Sėti reikėtų kuo tankiau, kad augalai remtųsi viena į kitą. 10 kvadratinių metrų dirvai reikėtų 200–250 gramų sėklų.

ĮVAIROVĖ: Norint kuo ilgiau džiaugtis derliumi, Emilija Batūrienė pataria sėti kelių rūšių – ankstyvesnių, vėlyvesnių ir vėlyvų hibridų, veislių daržovių.

ŽIRNIAI: Daržo žirniai PREMIUM, kaip ir kiti, gerai auga vidutinio sunkumo priemolio dirvose.

 

Sėklų katalogų nuotr.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.