Naujausios
Medienos paklausa auga sparčiau nei kainos
Prieš šių metų pradžią šalies miškų urėdijose organizuotuose apvaliosios medienos aukcionuose pirkėjų buvo apstu.
Sparčiai didėja malkų, kirtimo atliekų paklausa.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Medienos perka ir latviai
Trečią kartą visose šalies urėdijose vienu metu surengtuose medienos pardavimo elektroninėje sistemoje aukcionuose Šiaulių miškų urėdija sulaukė per 130 paraiškų.
Šių metų pirmajam pusmečiui pasirašyta sutarčių parduoti iš viso 46 tūkstančius kubinių metrų įvairios medienos. Didžiausius medienos kiekius įsipareigojo nupirkti įvairios bendrovės iš Klaipėdos, Šiaulių miestų, Telšių, Akmenės, Šiaulių, Kelmės rajonų.
Net 5,3 tūkstančio kubinių metrų rąstų, popiermedžių ketina išsivežti trys Latvijos bendrovės. Pasak Šiaulių urėdijos miškininkų, po Nepriklausomybės atkūrimo Latvijoje buvo masiškai privatizuojami vietiniai miškai, daugelis jų – užsienio kapitalo pinigais, po to sekė neapdairūs miškų kirtimai. Dabartiniu metu Latvijos medienos apdirbimo įmonės jau stokoja savos medienos, šios įmonės netgi sutinka mokėti už lietuvišką medieną daugiau nei mūsiškiai pirkėjai.
Padarinė mediena vis dar pigoka
Nors pastarajame aukcione keletu litų už kubinį metrą padidėjo popiermedžių, žaliavos medienos plokštėms kainos, visumoje vidutinė vieno kubinio metro padarinės medienos pardavimo kaina vis dar lieka keliolika – keliasdešimt litų mažesnė, nei buvo prieš ketverius penkerius metus.
Pradinę aukcione prašomą kainą urėdija apskaičiuoja pagal dvejų ankstesnių metų pardavimo kainos vidurkį. Aukcione laimi pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą.
„Aukcionuose iškart parduodame apie 90–95 procentus numatomos iškirsti medienos. Likusį medienos kiekį, taip pat tą, kurio kartais atsisako pirkėjas, siūlome mažuosiuose aukcionuose“, – „Šiaulių kraštui“ sakė urėdas Stasys Pališkis.
Iš naujų medienos pirkėjų pinigų už ją reikalaujama iš anksto, nuolatiniai urėdijos klientai turi sumokėti už gautą medieną per dvi savaites.
Urėdijos vyriausiasis inžinierius Romualdas Zebčiukas sakė, jog nemažas galvosūkis – medienos tiekimas tiksliai sutartu laiku ir sutarta apimtimi. Gamtosaugininkai prieš keletą metų įvedė griežtus apribojimus kirsti mišką pavasario mėnesiais – miško paukščių perėjimo metu, o medienos perdirbimo įmonėse sezoniškumo nebūna. Laiku nepatiekusi pirkėjui sutarto medienos kiekio, urėdija rizikuoja sumokėti pirkėjui dešimtadalio netesybų vertės baudą. Tiek pat turi sumokėti pirkėjas, neatsiėmęs sutarto medienos kiekio.
Malkos – būsto šiluma ir paguoda
Pasak miškininkų, pastaraisiais metais sparčiai didėja malkų, kirtimo atliekų paklausa. Vien pastarajame aukcione medienos granulių gamintojai Šiaulių urėdijoje užsisakė per 3 tūkstančius kubinių metrų kirtimo atliekų. Gyventojams, mažosioms bendrovėms urėdija kasmet parduoda po 6–7 tūkstančius kubinių metrų malkų.
Malkų paklausa nesumažėjo dėl ištuštėjančių kaimo sodybų – savo būstus malkomis šildyti imasi kaskart daugiau privačių namų miestuose gyventojų.
„Tačiau malkų, parduodamų gyventojams, kainos vis dar nežymiai kyla – mums neleidžiama jas pardavinėti pigiau, nei už jas sumoka aukcionų dalyviai. O pastarieji – medienos plokščių gamintojai, malkų tiekėjai vis besisteigiančioms biokuro katilinėms – besivaržydami tarpusavyje, po vieną kitą litą vis prideda“, – aiškino Romualdas Zebčiukas.
Pastarasis medienos pardavimo aukcionas urėdijai „nustatė“ tiesiogiai gyventojams, bendrovėms parduodamų beržinių malkų kainą – 93 litai už kubinį metrą, juodalksnio, pušies malkų – 81 litas, baltalksnio, drebulės, eglės – 70 litų. Pridėjus urėdijos tiekiamą malkų pristatymo į pirkėjo kiemą kainą ir PVM, galutinė perkamų malkų kaina dabar tampa atitinkamai 138 litai, 123 ir 110 litų už kubinį metrą.
ĮSIPAREIGOJIMUOSE: „Medienos ruošos miškuose vadovams tenka gerokai pasukti galvą, kaip patiekti pirkėjams sutartu laiku, reikiamą kiekį ir reikiamos kokybės medienos", – sako Šiaulių urėdijos vyriausiasis inžinierius Romualdas Zebčiukas.
KAINOS: Specialistų skaičiavimu, išleidus vieną litą būsto šildymui gamtinėmis dujomis, gaunama iki 9 tūkstančių kilokalorijų šilumos. Vieną litą išleidus kietmedžio medienai, šilumos kiekis – 18 tūkstančių kilokalorijų.
Autoriaus nuotr.