Naujausios
Miške išgyventi padės ir medžiai
Šiaulių universiteto (ŠU) Botanikos sodo darbuotojas skautas Giedrius Girdvainis miške paklysti nebijo. Jame – daug išgyventi padedančių priemonių: nuo šiukšlių iki medžių žievės, šakelių ir lapų, tinkamų vandeniui dezinfekuoti, valgyti, arbatai virti.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Vandenį dezinfekuos ir skruzdėlės
Rasti miške besimėtantys tuščias pieno pakelis ar plastmasinis butelis ten paklydusiam lengvai taps puikiu puodu vandeniui užvirinti, tereikia nupjauti jų viršų. „Esu pats kartą tokiomis sąlygomis makaronus viręs“, – prisipažįsta Giedrius.
Pasiklydus makaronų turbūt neturėsi, bet jeigu nori bent atsigerti, kaip dezinfekuoti, pavyzdžiui, upelio vandenį?
Ploną, piršto ilgio šermukšnio šakelę viename litre užvirusio vandens reikėtų laikyti 2–3 valandas. Alyvos šakelę, siekiant norimo dezinfekcijos efekto, vandenyje pakanka palaikyti 10–15 minučių. Padėti dezinfekuoti vandenį gali ir skruzdėlės (ypač tinka rudosios), kurių vienam litrui reikėtų 20–30. Išvirintame vandenyje jas pakanka palaikyti apie 10 minučių, vėliau vandenį reikia nukošti.
Jei yra galimybė, galima pasigaminti ir vandens filtrą. Skardinės dugne tereikia pradurti keletą skylių ir jį uždengti marle arba marškinėlių ar kito drabužio skiaute. Ant viršaus dedamas anglių (iš laužo) sluoksnis ir vėl – marlės skiautelė. Ant jos beriamas žvyro ar smėlio sluoksnis ir kitas marlės gabalėlis. Galiausiai filtras užbaigiamas mažu samanų (arba lapų) sluoksniu, ant kurių – vėl marlė.
Visapusiškai naudingas beržas
Kai turi dezinfekuoto vandens, gali išsivirti arbatos. Galima virti beržų lapų, beržų tošies arba jų kokteilio arbatą. Ji išvalo iš organizmo nereikalingus skysčius. „Tik reikia turėti omenyje, kad tas valymas vyksta nevisai maloniu būdu: žmogus pradeda viduriuoti“, – perspėja Giedrius Girdvainis.
Jei norisi ne tik atsigerti, bet ir pavalgyti, tam tinka požievinis beržo tošies sluoksnis. Jis – minkštas, todėl jį nulupus ir pakepus tol, kol dar labiau paruduoja, galima skanauti traškų patiekalą. Pakepintą požievinį beržo tošies sluoksnį senovėje badmečiu žmonės valgydavo. Nuo alkio galima apsisaugoti ir valgant žalius beržo lapus. Beržų lapus galima pjaustyti į salotas, dėti ant sumuštinių.
Beržo tošis tinka ir miltams gaminti. Procesas – gan paprastas: iškasama nedidelė duobutė, į kurią dedamas tošies gabalas. Duobutė užkasama ir jos vietoje užkuriamas nedidelis laužas, kūrenamas 4–5 valandas. Užgesinus laužą, beržo tošis iškasama ir sutrinama akmeniu ar kitu kietu daiktu. Taip pagaminami miltai, kurie tinka sriuboms tirštinti ar duonai kepti.
„Žinoma, taip pat galima gerti beržo sulą, tačiau ją įmanoma įmaišyti ir į šampūną. Plaukai bus tvirtesni, švelnesni, labiau blizgės. Plaukus galima prasiskalauti ir vien sula“, – pasakojo pašnekovas.
Šermukšnis – nuo piktų dvasių
Šermukšnis nuo seno laikomas simboliu, kuris atbaido piktąsias dvasias. Jau pagonybės laikais žyniai vaikščiojo, pasiremdami šermukšnio lazdomis. „Juokais ir dabar patariu: turite blogą kaimyną, kolegą – įsimeskite į kišenę šermukšnio šakelę, atbaidys visas blogybes“, – šypsosi pašnekovas.
Tačiau šermukšnis tinka ne tik piktoms dvasioms baidyti ar vandeniui dezinfekuoti. Iš jo lapų galima virti gardžią arbatą, tik tai reikia daryti labai atsargiai: į vandenį įmesti 2, daugiausia – 3 lapelius. Jų padauginus, prasidės stiprus viduriavimas, pykinimas.
Šermukšnio lapų antpilas tinka gerklei skalauti, jei ši stipriai skauda. Toks antpilas padės numalšinti skausmą.
Ąžuolo žievė – rašalui gaminti
Ąžuolas – stiprybės simbolis. Ąžuolo gilių kava – jau plačiai žinomas gėrimas, tačiau ir kitos ąžuolo medžio dalys gali būti naudingos. Žmonėms, kurių medžiagų apykaita sutrikusi, ypač besiskundžiantiems blogu kojų kvapu, į kojinę reikėtų įberti smulkintos ąžuolo žievės. Bent tam kartui, kelioms valandoms kojos neprakaituos ir nemalonaus kvapo nebus.
Iš ąžuolo žievės seniau buvo daromas rašalas, jį, esant reikalui ir norui, galima pasigaminti ir dabar. Ąžuolo žievę galima ant silpnos ugnies pakepinti skardinėje, tik reikia saugoti, kad nepradėtų degti. Šio proceso metu išsiskiria skystis, kurį galima naudoti kaip rašalą. „O vietoj popieriaus – paimkite beržo tošį. Puikios priemonės originaliam meilės laiškui“, – šypsojosi Giedrius.
Vitamino C šaltinis
Liepžiedžių ar liepų lapų arbata naudinga bronchams, skatina atsikosėjimą, padeda, gydant plaučių ligas. Besiskundžiantiems skrandžio rūgštingumu verta padeginti liepos šakelę, kol ši apanglės. Tą angliuką reikia nugrandyti ir užsigeriant vandeniu vartoti. Ši priemonė mažina rūgštingumą. Liepos lapai, kaip prieskoniai, naudojami ir košei, troškiniams, sriubai virti. Jauni lapai tinka salotoms.
Lazdyno lapuose gausu vitamino C ir jų arbata – labai skani. Šiuos lapus, kaip ir beržo, galima dėti ant sumuštinių, į salotas.
Lazdynas, Giedriaus žodžiais, bene praktiškiausias medis, nuo senovės laikomas vaisingumo simboliu. „Norite susilaukti atžalų – gerkite lazdyno arbatą“, – juokauja pašnekovas.
Miške rastas klevas taip pat gali pasitarnauti. Vos prasiskleidę klevo lapų pumpurai – skanūs troškinti ir išvirti pasūdytame vandenyje.
Arbatą galima virti ir iš ypač daug vitamino C turinčių eglės spyglių. Tik jų reikėtų į vandenį dėti mažą žiupsnelį. „Jų padauginus, žmogų gali ištikti net koma“, – perspėja Giedrius.
Eglės žievę pakepinus tol, kol išteka sakai, taip pat galima valgyti. Tačiau ir su ja Giedrius pataria būti atsargiems: „Nulaužiate eglės šaką, vietą aplink buvusią šaką reikėtų išpjauti, nes ji – nuodinga.“ Šių spygliuočių žievės valgyti, spyglių arbatos gerti nerekomenduojama besiskundžiantiems aukštu skrandžio rūgštingumu. Eglės sakai tinka malšinti danties skausmą: dančiui sugedus iki gyvuonies, laikinai padėtų eglių sakai, kurių reikėtų užtepti ant skaudamo danties.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TOŠIS: „Jei miške radote besimėtančią skardinę, joje galima pakepinti beržo tošį. Kepti reikėtų tol, kol iš tošies pradės išsiskirti rudai juodas skystis (degutas). Beje, šį skystį galima naudoti buityje, jis – puikus natūralios odos impregnantas“, – pataria Giedrius.
NAUDA: Skautas Giedrius Girdvainis ragina naudingų pagalbinių priemonių atidžiau pasižvalgyti miške: medžių šakelės pravers vandens dezinfekcijai, lapai – arbatai išvirti ar valgyti.
EGLĖ: Eglės kamienas taip pat gali būti naudingas. Įpjaukite eglės malką, į vidų įpilkite šiek tiek žibalo, uždekite ir 2–3 valandoms turėsite gerą fakelą ar lauželį ir nereikės deginti žolės aplinkui.