Naujausios
Stiklu šiltintas namas šyla nuo saulės
Petras DARGIS
http://petras.blogas.lt
Pietinę ir vakarinę namo sieną iš lauko geriausia šiltinti ne akmens vata ar kita izoliacine medžiaga, bet stiklu. Tarp sienos ir stiklo reikia palikti nedidelį oro tarpą, kuris tamsiu paros metu veikia kaip šiltinimo medžiaga, o dieną, suspindus saulei, tampa šildytuvu. Netgi vasario pradžioje siena po stiklu gali įšilti iki 40 laipsnių ir daugiau.
Namas šyla ir pats
Ar galima kaip nors padaryti, kad namas šiltų ir pats — ne tik nuo kūrenamų malkų, dujų arba elektros? Taip, tai labai pigu ir nesunku padaryti!
Štai jums nedidelio eksperimento rezultatai.
Rudenį pietinę ir vakarinę namo sienas apdėjau daugiabučių langų stiklais. Aš juos pritvirtinau su visais rėmais. Dabar, kai senuosius medinius langus žmonės masiškai keičia plastikiniais, medinių rėmų gali gauti ir dykai, ir nusipirkti už kelis litus.
Dalis pietinės sienos jau veikė kaip saulės kolektorius — ten po stiklu prikalta juodai nudažyta skarda, išvedžioti juodi plastikiniai vamzdžiai–vasarą jie tampa vandens šildytuvais. Dabar mėginsiu nustatyti, ar saulės kolektorius galėtų veikti ir žiemą — tik šildyti ne vandenį, bet namo sieną.
Po stiklu įtaisiau elektroninių termometrų daviklius ir kiekvieną dieną stebėjau parodymus.
Efektas buvo ir gruodžio bei sausio mėnesiais, kai dienos apniukę ir labai mažai saulėtų. Visgi dienomis siena po stiklu neįšaldavo iki minusinės temperatūros — termometrų davikliai paprastai ten fiksuodavo dešimčia laipsnių daugiau, negu atvirame lauke. Naktimis, kai nėra ultravioletinių spindulių ir sienos stiklas negali veikti kaip šiltnamis, po stiklu vis dėlto būna 2–3 laipsniais šilčiau, negu lauke. Matyt, oro tarpas tarp sienos ir stiklo veikia kaip šilumos izoliacinė medžiaga.
Didžiausias efektas būna saulėtą dieną.
Vasario antroji. Saulėta, bet šalta. Lauke termometras rodo -10. O po stiklu termometro daviklis fiksuoja +27,9 laipsnio. Galingas šildytuvas — jis išlaiko beveik 40 laipsnių temperatūrų skirtumą.
Paprasčiau sakant, šaltą, bet saulėtą vasario dieną dvi namo sienos— pietinė ir vakarinė — atsidūrė vasaros temperatūroje. Vadinasi, tą dieną galiu nekūrenti, o ir naktį, kai nebeliks saulės, sienos dar kurį laiką nebus įšalusios.
Tamsi siena įšyla geriau
Darydamas šį eksperimentą, nesitikėjau ypatingų rezultatų, todėl patingėjau sieną po stiklu perdažyti tamsia spalva — ji liko geltona, o šviesi spalva atspindi dalį šilumos. Jeigu šviesi siena įšyla beveik iki 30 laipsnių ir daugiau, kiek įšiltų tamsi, tarkim, juoda?
Tai nustatyti padėjo vienas labai paprastais įtaisas, kurį vasarą naudoju vonios kambariui šildyti.
Tai saulės kolektorius, tik jis šildo ne vandenį, bet orą.
Mano vonios kambarys be langų, todėl ir vasarą nemato saulės. Tingėdamas pjauti lango skylę, prie sienos prikaliau skardos lakštą, nudažiau juodai, o ant viršaus uždėjau keletą langų. Saulėtomis vasaros dienomis oras tarp stiklo ir juodos skardos įkaista iki 50 laipsnių ir daugiau. Iš to negudraus kolektoriaus jis patenka į kambarį pro viršuje išpjautą 10 centimetrų diametro skylę. Kolektoriaus apačioje yra dar viena tokia pat skylė — pro ją ateina vėsus kambario oras. Įkaitęs jis kyla aukštyn, pro viršutinę skylę grįžta atgal į vonios kambarį.
Taip cirkuliuodamas jis kuo puikiausiai įšildo patalpą.
Cirkuliacijai pagreitinti pastačiau nedidelį iš seno kompiuterio išimtą ventiliatoriuką, kurį varo šešios saulės baterijos. Tas baterijas paėmiau iš lauko žibintų, kurių gali nusipirkti bet kuriame prekybos centre.
Šis nebrangiai kainavęs įtaisas be jokių papildomų kaštų man šildo patalpą nuo pavasario iki rudens.
Vėlų apniukusį rudenį, nesitikėdamas ypatingos šilumos ir bijodamas, kad saulės kolektorius nepradėtų veikti kaip vėsintuvas, aš sustabdydavau oro cirkuliaciją, abi ventiliacijos skyles užkišdamas akmens vata.
Pasirodo, be reikalo!
Vasario antrąją, norėdamas nustatyti, kiek oras įšyla tarp stiklo ir juodos skardos, atidariau viršutinę saulės kolektoriaus angą ir įkišau termometro daviklį. Saulės baterijos veikė, ventiliatoriukas sukosi visu greičiu. Dabar jis pradėjo pūsti į vidų + 43,9 laipsnių orą.
Vadinasi, po stiklus juoda siena įšyla beveik dvigubai daugiau, negu geltona.
Geltonąją sieną vasarą nudažysiu tamsia spalva, o saulės kolektorių nuo šiol ir žiemą naudosiu kaip ventiliacijos priemonę. Tik pro ją į vonios kambarį iš lauko ateis ne šaltas, bet gerokai įšilęs oras.
Kaip tai veikia
Tokie saulės kolektoriai veikia be jokios mistikos, nors daug kam tikriausiai neiašku, kaip speiguotą žiemą po stiklu gali susidaryti tokia aukšta temperatūra.
Stiklas turi savybę skaldyti nuo saulės ateinančius ultravioletinius spindulius ir versti juos šiluminiais infraraudonaisiais spinduliais. Štai kodėl saulėtą dieną ir automobilyje, ir šiltnamyje ir šiaip po stiklu pasidaro labai karšta.
Suskaldęs ultravioletinius, stiklas sunkai praleidžia infraraudonuosius— štai kodėl jis dar veikia ir kaip puiki šiltinimo priemonė. Daržininkai seniai pastebėjo, kad šiltnamio daržovėms pavasario šalnos nebaisios— vėjas per naktį negali išgairinti po stiklu susikaupusios šilumos.
Tokią pat savybę turi ir polietileno plėvelė.
Brangstant energijai, stiklą vis labiau imama naudoti ne tik šiltnamiams, bet ir vandeniui šildyti. Jeigu juodus lauko vandentiekio vamzdžius apdengsime stiklu arba polietileno plėvele, vasaros dieną vanduo juose įkais iki 50 laipsnių ir daugiau. Tokiu kolektoriumi aš pasirūpinu karšto vandens nuo gegužės iki lapkričio, už tai nei šilumos, nei elektros tinklams nemokėdamas nė sudilusio cento. Nebėra abejonės, kad stiklu apšiltintas namas dabar gerokai sumažins šildymo išlaidas.
Stikliniai saulės kolektoriai šiuo metu labai sparčiai plinta po visą Europą, tik Lietuvoje jie tebėra didelė retenybė. Dėl to gali būti kalta ne tik valstybės politika, tarnaujanti energetikų monopolijoms ir nepalaikanti pačios pigiausios ir švariausios ergetikos. Saulės kolektoriai yra naujas, neįprastas dalykas, gerokai keičiantis namo išvaizdą, o valstietiškos prigimties konservatyvius žmones tai stipriai gąsdina.
Visgi, į viską pažiūrėjus kūrybiškai, galima rasti vietos naujovei, nesudarkant tradicijos. Namo sieną nebūtina dažyti gedulinga juoda spalva — šilumą neblogai sugeria ir ruda ar net kuri kita tamsi spalva. Beje, juodai nudažyti saulės kolektorių kvadratai ant negyvos baltų plytų sienos gali atrodyti netgi žaismingai, o ant stogo įrenti saulės kolektoriai apskritai nekrenta į akis — jie labai panašūs į stoglangius...
Autoriaus nuotr.
EKSPERIMENTAS: Šaltą vasario antrosios vidurdienį po stiklu įkaito ir geltona namo siena. Už stiklo užkištas elektroninio termometro daviklis rodė 29,9 laipsnių šilumos, arba beveik keturiasdešimčia laipsnių daugiau, negu lauke. )
EFEKTAS: Po stiklu juoda siena įkaito beveik dvigubai smarkiau, negu geltona. Saulės energijos varomas ventiliatoriukas iš šio kolektoriaus varė į kambarį + 43,9 temperatūros orą.
TEMPERATŪRA: Vasario antrąją, kai buvo atliekamas eksperimentas, termometras lauke rodė — 10.
IŠVAIZDA: Juodai nudažyti saulės kolektorių kvadratai bei stačiakampiai baltų plytų fone gali atrodyti ir žaismingai.