Naujausios
Talkininkai – raudonieji Kalifornijos sliekai
Kuršėniškė Daiva Gasiūnienė raudonuosius Kalifornijos sliekus komposto dėžėje apgyvendino prieš 15 metų. Išpopuliarėję mažieji daržininkų padėjėjai organines atliekas paverčia ekologine trąša – biohumusu.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Mėgsta bananų žieves
Kuo Daivos „augintiniai“ skiriasi nuo mums įprastų sliekų?
„Jų medžiagų apykaita – greitesnė, jie – rajesni, todėl gali perdirbti daugiau atliekų“, – aiškina pašnekovė.
Sustojame prie šių sliekų „namų“ – komposto dėžės betonuotais šonais, atviru dugnu. Apačioje pritvirtintas metalinis tinklelis. Jis ne tik neleidžia sliekams pasklisti po visą dirvą, bet ir juos saugo nuo kurmių, kuriems sliekai – gardžiausias delikatesas.
Į komposto dėžę kuršėniškė sako metanti visas biodegraduojančias atliekas – žolę, lapus, augalinės kilmės maisto atliekas.
„Ypač sliekai mėgsta banano žieves, todėl jas patartina mesti tik juos užveisus“, – pataria moteris.
Ji iš pradžių pirko apie tūkstantį raudonųjų Kalifornijos sliekų, nors dabar tikina, kad norintiems jų užsiveisti pakanka ir vienos–dviejų saujų.
Daiva per metus iš sliekų perdirbtų atliekų gauna apie du kubus biohumuso.
„Jokių kitų trąšų dirvai nenaudoju, na, nebent rododendrams. Įsitikinau posakio kad tona biohumuso atstoja 20 tonų įprasto mėšlo“ teisingumu“, – tikina pašnekovė.
Žiemą nesušąla
Paklausta, kaip išsaugo sliekus per žiemą, šeimininkė tikino jokių specialių priemonių nesigriebianti. Jie patys įsirausia giliau po žeme, todėl nesušąla ir esant 30 laipsnių šalčiams.
Esant 15 laipsnių šilumos, raudonieji Kalifornijos sliekai pradeda gausiai daugintis, todėl maždaug birželio viduryje jie jau būna suaugę ir gali būti perkeliami gyventi į kitą vietą.
Naujoje vietoje jiems turėtų būti ne tik mėgstamų banano žievių, virtų bulvių, žirnių virkščių, bet ir kitų smulkesnių maisto atliekų, durpių.
Durpių į komposto dėžę Daiva kartkartėmis ir dabar įberia. „Jos panaikina ir nemalonų maisto atliekų kvapą, ir biohumusas būna kokybiškesnis“, – privalumus vardijo moteris.
Biohumusas – į dirvą
Komposto dėžė, kurioje apgyvendinami sliekai, gali būti ne tik betoninėmis, bet ir plastmasės sienomis, storesnio plastmasės tinklo dugnu arba visa medinė.
„Svarbiausia, kad sliekams gyventi skirtos dėžės dugnas nebūtų betonuotas ar kaip kitaip aklinai uždarytas. Uždaroje plastmasinėje dėžėje karštą vasarą sliekai gali perkaisti, o betoninėje dėžėje – paskęsti“, – aiškino pašnekovė.
Reikėtų pasirūpinti, kad drėgmės „augintiniams“ netrūktų, bet vanduo dėžėje neužsistovėtų.
Į Daivos komposto dėžę yra nuleisti pagalbinio pastato lietvamzdžiai, o per metalinio tinklo dugną nereikalingas vanduo iš dėžės pasišalina.
Kaip išimti paruoštą biohumusą iš komposto dėžės ir kartu po visą dirvą neišnešioti ten gyvenančių sliekų?
„Yra viena gudrybė, – šypteli kuršėniškė, – šį darbą reikia atlikti sausesniu oru, o prieš tai į komposto dėžę gulsčiai įleisti drėgnų durpių pripildytą kibirą. Dauguma sliekų sulįs į jį, o jei vienas–kitas liks biohumuse ir pasklis po dirvą, nieko baisaus.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DURPĖS: Ant komposto dėžės Daiva Gasiūnienė laiko durpių maišą. Jų kartkartėmis įberia, kad panaikintų nemalonų maisto atliekų kvapą ir biohumusas būtų kokybiškesnis.
SLIEKAI: Kuršėniškės auginamais raudonaisiais Kalifornijos sliekais domisi žvejai, tačiau šie sliekai nėra skirti žvejybai.