Naujausios
Triušiams — muzika, augintojui — nauda
Prieš trejus metus nuo keturių triušių verslą pradėjęs kelmiškis Tadas Dzvankus šiemet augino jau keturis tūkstančius ilgaausių. Triušio metai buvo sėkmingi. Siuvimo įmonę dar turintis verslininkas sako, jog triušininkystė neša daugiau naudos.
Regina MUSNECKIENĖ
Gyvūnus ramina muzika
Didžiulė ferma Liolių miestelio pakraštyje pilna triušių narvų. Vienuose įkurdinti jaunikliai, kituose — vaikingos patelės. Prie jų narvų dar pritvirtintos iš plokščių sukaltos gimdyklos. Ant jų užrašytos datos, kada patelė apvaisinta ir kada turėtų atsivesti. Gimdyklose patelės iš savo pūkų susuka lizdus ir atsiveda mažylius.
Fermoje skamba lyriška muzika. Triušių verslą įsukęs Tadas Dzvankus sako, jog, skambant muzikai, gyvūnai nepatiria streso. Jei gyventų tyloje, labai jautriai reaguotų į kiekvieną šeimininko, darbininko ar pašalinio žmogaus judesį, blaškytųsi, patelės sumintų vaikus. Kai skamba muzika, triušiai nejaučia pašalinio šurmulio.
Iš keturių triušių — keturi tūkstančiai
Kelmėje gyvenantis Tadas Dzvankus turi siuvyklą, kurioje darbuojasi apie pusšimtis žmonių. Prieš keletą metų nusipirko sodybą užmiestyje. Čia laiko keletą danielių, keletą avių. Nusipirko ir keturis triušius. Kai sužinojo, jog Lioliuose parduodama ferma, kilo idėja nupirkti pastatą ir veisti ilgaausius.
Pradžioje iš kiekvienos vados pateles palikdavo, o patinukus išrūšiuodavo. Geresnius palikdavo veislei, kitus užaugindavo ir paskersdavo. Triušių sparčiai daugėjo, ferma pildėsi. Mat patelė per metus gali atsivesti po šešias vadas. Vadoje — po dešimt — trylika triušiukų.
Iš pradžių pateles kergdavo su patinais. Veislei laikė 25 patinus. Paskui pats fermos šeimininkas baigė sėklinimo kursus. Pradėjo pateles sėklinti. Dabar turimoms patelėms užtenka trijų patinų. Iš vieno paimtos spermos apvaisinamos 25 patelės. Taigi, daug ekonomiškiau.
Šiemet verslininkas jau turėjo keturis tūkstančius triušių. Dabar tūkstančiu sumažėjo, nes prieš šventes — didelis triušienos poreikis.
Kasdien po keliolika ar kelias dešimtis triušių užsako turgaus prekiautojai. Už kilogramą skerdienos jie moka po aštuoniolika litų. Pirkėjams parduoda keliais litais brangiau.
Parsivežti važiuos į Čekiją
Po švenčių Tadas Dzvankus ketina vykti į Čekiją parsivežti Hyla veislės triušių. Tai balti raudonomis akimis ir rožinėmis ausimis triušiai. Jie iki pustrečio kilogramo svorio užauga labai greitai — per septyniasdešimt dienų.
Iš pradžių verslininkas augino didžiuosius triušius, vadinamuosius milžinus. Tačiau šita rūšis, pasak T. Dzvankaus, tinka, kai triušius augini savo poreikiams. Jie — dideli, bet ilgai ir auga. Didelių triušių vartotojai nelabai nori pirkti, nes brangu.
Paskui įsiveisė baltų juodaausių Kalifornijos veislės triušių. Jie atitiktų pagrindinius pramoninės triušininkystės reikalavimus. Tačiau auga penkiolika dienų ilgiau už Hyla veislės triušius.
Triušieną tieks parduotuvėms
Šiemet Tadas Dzvankus įsirengė ir visus reikalavimus atitinkančią skerdyklą. Triušių skerdieną planuoja parduoti parduotuvėse ir turgelyje.
Prie kiaulienos labiausiai pratę lietuviai dietinės triušio mėsos masiškai dar nevalgo. Daugiau mėsos galima parduoti tik prieš šventes. Didmiesčių turgaus prekiautojai šiek tiek skerdienos parduoda ir eilinėmis dienomis. Parduotuvės, kuriose kiekvieną dieną bus triušienos, pripratins ir vartotoją ją pirkti. Be to, be tarpininkų parduodama mėsa bus šiek tiek pigesnė.
Verslininkas stengiasi kuo daugiau patelių apsėklinti liepos mėnesį, kad jos atsivestų rudeniop. Mat vasarą daug mažiau perkama. Žmonės daugiau maitinasi daržovėmis. O rugsėjį atsivesti triušiukai užauga kaip tik šventėms.
Tačiau triušienos paklausa Lietuvoje vis tiek yra didesnė už pasiūlą. Konkurencijos verslininkas tikisi dar ilgai nepajusti.
Naudingiau už siuvyklą
Maskvos aviacijos mokyklą baigęs Tadas Dzvankus keletą metų skraidė. Iš lėktuvo tręšdavo kolūkių laukus. Iširus kolūkiams, teko imtis verslo. Įkūrė siuvyklą Kelmėje. Joje dirba penkiasdešimt žmonių. Siuva trikotažinius drabužius. „Autados“ bendrovės partneriai — „Utenos trikotažas“ ir viena Danijos firma.
Tačiau triušininkystė, pasak Tado Dzvankaus, duoda daugiau pelno negu siuvykla. Pavyzdžiui, šiuo metu nėra užsakymų. Žmonės paleisti atostogų. Ateityje siuvyklai trūks ir siuvėjų. Vyresnio amžiaus siuvėjos išeis į pensiją. Jaunų specialistų profesinio rengimo centras šiuo metu neberuošia. Todėl triušininkystė bus puiki alternatyva.
Verslininkas apskaičiavo, jog vienas triušis duoda apie keturis litus gryno pelno. Kol užauga, jis suėda apie 15 kilogramų kombinuotųjų pašarų. Šiek tiek kainuoja vaistai. Mat nuo motinos atskirtus 33 dienų triušiukus keletą dienų reikia girdyti antibiotikais, kad nesusirgtų.
Kainuoja ir gyvūnų priežiūra. Verslininkas fermoje samdo du darbininkus. Tačiau daugelį darbų atlieka pats.
Pigiau perka pašarus. Surado Olandijos firmą, pristatančią kombinuotuosius pašarus po 1300 litų už toną. Už lietuviškus kombinuotuosius pašarus mokėtų pora šimtų daugiau.
Narvų gamybą verslininkas taip pat organizuoja pats. Nuperka vielos tinklo. Iš jo išlanksto narvelius. Taip atsieina žymiai pigiau negu pirkti jau pagamintus.
Į fermą teko investuoti. Įrengta šėrimo linija. Ateinančiais metais planuojama įrengti šildymą.
TŪKSTANČIAI: Iš keturių triušių prisidaugino iki keturių tūkstančių.
PERSPEKTYVA: Tadas Dzvankus mano, jog triušininkystė Lietuvoje perspektyvus verslas.
HYLA: Nuo šiol Tadas Dzvankus veis Hyla triušius, kurie greičiau užauga.
GIMDYKLOS: Prie patelių narvų pritaisytos gimdyklos, kuriose patelės atsiveda jauniklius.
JUODAAUSIAI: Belgijos milžinus verslininkas pakeitė Kalifornijos ilgaausiais. Dabar juodaausius keis dar geresnės veislės triušiais.
NAUDA: Tadas Dzvankus sako, jog triušininkystė naudingesnė už iki šiol jo plėtotą siuvimo verslą.
Autorės nuotr.