Naujausios
Žingsnuodami drauge sulaukė auksinės sukakties
Jonas ir Adolfina Kerai, gyvenantys Micaičiuose (Šiaulių rajonas), švenčia auksinę gyvenimo kartu sukaktį. Jų gyvenime buvo visko, bet didelės bėdos aplenkė. Skaudžiausi prisiminimai juos pasiekia iš vaikystės.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Skaudžios vaikystės spalvos
Jonas ir Adolfina pažįstami nuo mažens: abu gyveno Urkuvėnuose, kartu mokėsi Ketūnų mokykloje, Adelė – pirmoje, Jonas – ketvirtoje klasėje. Jis dabar žmoną traukia per dantį, kad ji tada „prašmatni“ buvusi – turėjo geresnį dėklą knygoms susidėti.
Bet jų abiejų vaikystė paženklinta skaudžiomis spalvomis.
Jonas niekada nepamirš, kaip dieną į kaimą ateidavo nuplyšę, nuskarę „stribokai“, o naktį – vyrai iš miško. Urkuvėnuose nuolat tvyrojo nerimas. Žmonės dažną ginkluotųjų lankymąsi šiame kaime paaiškindavo tuo, kad jis turtingesnis nei kiti.
Neprašytų svečių iškamuoti tėvai ne kartą yra net kone apgailestaudami ištarę: „Kodėl mūsų neišvežė, kodėl neišvežė...“
Susikūrus kolūkiui, jis, dar visai vaikėzas, ėjo dirbti už mamą, kai susirgo tėtis – už jį.
Adolfina patyrė tremties siaubą. Ji, 1942-aisiais netekusi tėčio, su mama 1948-ųjų gegužę atsidūrė Sibire, Buriatijoje. Toli nuo gimtinės praleido 10 metų.
Linksmybių netrūko
Jonui grįžus iš kariuomenės, o Adolfinai – iš tremties, užsimezgė jų draugystė. Iš pradžių jiedu dažniausiai susitikdavo šokiuose Urkuvėnuose.
Pasilinksminti savaitgaliais būdavo galimybių ir kituose aplinkiniuose kaimuose. Organizuodavo šokius Varputėnuose, Žaigėnuose, Čiuiniuose, Ketūnuose, Lapkasiuose, o į Vizdergius dar ir kinas atvažiuodavo.
„Mes tada linksmiau gyvenome negu dabartinis jaunimas“, – sako daug pasilinksminimo vietų dviračiu aplankydavęs J. Keras.
„Tada“ – tai daugiau kaip prieš 50 metų, kai nei jo, nei Adolfinos dar nevaržė santuokos pareigos.
Draugavę trejus metus, Jonas ir Adolfina nusprendė toliau per gyvenimą eiti kartu.
1963 metų sausio 16-oji, jų vestuvių diena, buvo šalta, siautė pūga. Pavenčių autotransporto įmonė jau turėjo autobusą, jaunieji su svita juo ir važiavo į Kuršėnus, kad būtų sutuokti.
Darbas kolūkyje
Jaunoji Kerų šeima dirbo kolūkyje.
Adolfina vargo laukininkystėje, sunkių darbų teko ir Jonui. Kai kolūkis nupirko sunkvežimį, jis tapo kroviku. Jonas šį darbą vadina „jau blatnesniu“.
Dešimt metų Jonas dirbo brigadininku. „Kolūkyje kiekvienas buvo vedžiojamas už rankos. Kaip jis bedirbo – turėjome išlaikyti. Kartais traktorininkus pačiam reikėdavo prižadinti“, – tuos metus prisimindamas pasakoja J. Keras.
Tik vienas kolūkio pirmininkas buvo įvedęs griežtesnę tvarką. Būdavo, užuodė, kad kolūkietis yra vartojęs alkoholio, – nuo atlyginimo nubraukia 10 rublių, jei girtesnis – 20. Per kelerius metus sutvarkė stiklelio mėgėjus.
Gaunant menkus atlyginimus, verstis nebuvo lengva. Po kolūkyje prabėgusios darbo dienos dar laukė savojo ūkio rūpesčiai – Kerai laikė porą karvių, jaučiukų, kiaulių.
Jonas turėjo motociklą „Minsk“, vėliau gavo paskyrą didesniam motociklui IŽ įsigyti ir ja pasinaudojo. Antras Micaičiuose, taip pat gavęs paskyrą, nes kitaip tokie pirkiniai tada buvo nepasiekiami, nusipirko automobilį – 5 tūkstančius rublių kainavusius „Žigulius“. Teko imti paskolą.
Kai vienkiemius naikino, jų gyventojus kėlė į gyvenvietes, pasistatė namą Micaičiuose.
Kolūkyje tekdavo triūsti be laisvadienių, šventadienių. Įkyrėjo toks darbas. Įsidarbino Kuršėnų miškų ūkyje.
Aktyvūs miestelio gyvenime
Kerai sako, kad per 50 bendro gyvenimo metų buvo visko, bet didelės bėdos aplenkė.
Užaugino du vaikus. Dukra gyvena tėvų name, sūnus – Kuršėnuose.
Nors vis atsiranda darbų ir namuose, Kerams rūpi ne tik jie.
Micaičių kaimo bendruomenės pirmininkė Emilija Rimeikienė džiaugiasi, kad „ūkiškas gaspadorius“ Jonas Keras vis pataria, ką reikėtų padaryti visų micaitiškių labui.
Kerai aktyvūs miestelio bažnyčios gyvenime.
J. Keras juokiasi sakydamas, kad, lipdamas į namo rūsį, kiekvieną kartą suskaičiuoja laiptelius. Jų yra 14, bet atrodo, kad tampa kasdien vis daugiau – vis ilgiau lipti reikia.
Bet, žvelgdamas į šių namų šeimininkus, sunkios metų naštos dar tikrai nepastebėsi.
Autoriaus nuotr.
JUBILIEJUS: Jonas ir Adolfina Kerai sako, kad per drauge pragyventus metus didelių bėdų nepasitaikė.
VESTUVĖS: Adolfina ir Jonas susituokė draugavę trejetą metų.