Afrodiziakų kvapai ramina ir žadina geismą

Af­ro­di­zia­kų kva­pai ra­mi­na ir ža­di­na geis­­mą

Koks yra mei­lės kva­pas? „Mei­lės kve­pa­lus“ su­kū­ru­si par­fu­me­rė Skaid­rė Mi­ko­čio­nie­nė nea­be­jo­ja – ti­kint kva­pų ga­lia, kve­pa­lų la­še­lis da­ro ste­buk­lus. No­rė­da­mi su­gun­dy­ti sa­vo my­li­mą­jį ga­li­te nau­do­ti ro­žės kva­pą, aist­ras pa­kurs­tys juo­da­sis pi­pi­ras. Na­tū­ra­lūs ete­ri­niai alie­jai pa­de­da įveik­ti bai­mes, ne­mi­gą, ak­ty­vi­na lai­mės hor­mo­nus ar ap­sau­go nuo vi­ru­sų.

Si­mo­na SI­­MO­­NA­­VI­­ČĖ

simona@skrastas.lt

Kve­pa­lai pa­gal se­no­vi­nę re­­cep­­tū­­rą

Kva­pų pa­sau­lį S. Mi­ko­čio­nie­nė at­ra­do ieš­ko­da­ma na­tū­ra­lių da­ly­kų: mais­te, bui­ty­je, kos­me­ti­ko­je, kva­puo­se. Pir­miau­sia tai da­rė dėl svei­ka­tos, vė­liau na­tū­ra­lu­mas ta­po gy­ve­ni­mo bū­du, nau­ju gy­ve­ni­mo eta­pu. Ete­ri­niai alie­jai – vi­siš­kai na­tū­ra­lus gam­tos pro­duk­tas, iš­gau­na­mas tie­siai iš au­ga­lų.

Mo­te­ris ati­da­rė sa­vo kva­pų stu­di­ją, ve­da edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus Pak­ruo­jo dva­ro par­fu­me­ri­nė­je.

S. Mi­ko­čio­nie­nė ver­čia są­siu­vi­nį, pil­ną įvai­riau­sių na­tū­ra­lių kre­mų, kve­pa­lų, ki­tų kos­me­ti­kos prie­mo­nių re­cep­tų: vie­ni jų ban­dy­ti, ki­ti dar lau­kia sa­vo ei­lės.

„Kve­pa­lų ar kre­mų ga­my­ba tu­ri vyk­ti su tam tik­ra me­di­ta­ci­ja, rei­ka­lin­gas nu­si­tei­ki­mas, mu­zi­ka, mė­nu­lis... Ete­ri­niai alie­jai, kaip ir au­ga­lai, jaut­riai rea­guo­ja į žmo­gaus nuo­tai­kas. To­dėl neuž­sii­mu ma­si­ne ga­my­ba. Man tai yra la­bai svar­bu“, – sa­ko Skaid­rė.

Ypa­tin­gus is­to­ri­nius kve­pa­lus „So­fia par­fum“ par­fu­me­rė su­kū­rė pa­gal se­no­vi­nę re­cep­tū­rą. Ka­dan­gi at­kur­ti ori­gi­na­lius kve­pa­lus sun­ku, ji nau­do­jo tuo laik­me­čiu, XIX a., nau­do­tus ete­ri­nius alie­jus.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad 1896-ai­siais ba­ro­nas Leo­nas fon Ro­pas į Pak­ruo­jo dva­rą pa­si­kvie­tė par­fu­me­rį iš Gra­so (Pran­cū­zi­ja) Ža­ną Ža­ką de Bu­rie, ku­ris tu­rė­jo su­kur­ti kve­pa­lus jo tuo­me­ti­nei šir­dies da­mai gra­fai­tei So­fi­jai.

„Mei­lės kve­pa­lai“ – taip S. Mi­ko­čio­nie­nė pa­va­di­no sa­vo kur­tus kve­pa­lus, pa­gal vie­nos jau­no­sios už­sa­ky­mą. Ji no­rė­jo šiuos kve­pa­lus pa­do­va­no­ti ves­tu­vių sve­čiams.

„Ka­dan­gi nuo­ta­ka yra jau­na, švel­ni, kve­pa­lus kū­riau minkš­tes­nius. Juo­se yra bal­to­sios le­li­jos, Ylang Ylang, ma­no mėgs­ta­mo pa­čiu­lio, ro­žės“, – pa­sa­ko­ja par­fu­me­rė.

Pa­gal Veng­ri­jos ka­ra­lie­nei su­kur­tus kve­pa­lus S. Mi­ko­čio­nie­nė su­kū­rė „Jau­nys­tės se­ru­mą“. Le­gen­da pa­sa­ko­ja, jog 76-erių ka­ra­lie­nė iš­te­kė­jo už jau­no prin­co.

Cit­ru­sai ska­ti­na džiaugs­­mą

Pa­si­purš­kus kve­pa­lus atei­na pir­mo­sios na­tos, po ke­lių mi­nu­čių – ant­ro­sios, vė­liau – tre­čio­sios. Pa­gal tai su­da­ry­tos kve­pa­lų pro­por­ci­jos. Pa­tys leng­viau­si kva­pai atei­na pir­miau­sia, tai įvai­rūs cit­ru­sai: man­da­ri­nai, greipf­ru­tai, apel­si­nai, cit­ri­nos. Sa­ko­ma, jog jie ska­ti­na džiu­ge­sio hor­mo­nus.

„Ži­no­me, kai per Ka­lė­das val­go­me man­da­ri­nus. Kiek jie lai­mės su­tei­kia! Tai, kas pri­trauk­ta sau­lės, mus ska­ti­na džiaug­tis“, – šyp­te­li S. Mi­ko­čio­nie­nė. Su cit­ru­sų ete­ri­niais alie­jais mai­šo­mi įvai­rūs ki­ti alie­jai, kad jų kva­pas bū­tų ma­lo­nes­nis.

Vie­nas leng­ves­nių yra le­van­dų kva­pas, ku­rių ete­ri­nis alie­jus iš­gau­na­mas sau­lė­tuo­se kraš­tuo­se: Pran­cū­zi­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Egip­te. Šis kva­pas vei­kia ra­mi­na­mai, la­bai tin­ka jaut­riai odai, pui­ki kre­mų su­dė­ti­nė da­lis. Žmo­nės le­van­dų de­da į spin­tas kan­dims at­bai­dy­ti.

„Na­tū­ra­lų le­van­dų ete­ri­nį alie­jų ga­li­ma pa­tep­ti ant rie­šo, juo pa­šlakstyti pa­gal­vę, uos­ty­ti, kai jau­čia­mės suir­zę, la­šin­ti į spe­cia­lius di­fu­zo­rius. Ne­tu­rin­tys di­fu­zo­riaus alie­jų ga­li įla­šin­ti į de­gan­čios žva­kės iš­tir­pu­sį pa­ra­fi­ną – ete­ri­nis alie­jus pa­sklis ore, po­vei­kis pa­si­jus maž­daug po aš­tuo­nių mi­nu­čių“, – sa­ko S. Mi­ko­čio­nie­nė.

Na­tū­ra­lūs ete­ri­niai alie­jai pa­si­ša­li­na per pra­kai­tą ir šla­pi­mą, o sin­te­ti­niai nu­sė­da ke­pe­ny­se. Prieš nau­do­jant na­tū­ra­lius ete­ri­nius alie­jus rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ar žmo­gus jiems nė­ra aler­giš­kas.

Gry­nų ete­ri­nių alie­jų, iš­sky­rus levan­das, ar­bat­me­dį, ant odos tep­ti ne­re­ko­men­duo­ja­ma – jie ga­li su­dir­gin­ti odą. Ete­ri­nius alie­jus pa­ta­ria­ma skies­ti alie­ju­mi, drus­ka, ac­tu, al­ko­ho­liu. Van­de­ny­je ete­ri­niai alie­jai ne­tirps­ta, plū­du­riuo­ja pa­vir­šiu­je.

Kva­pai vai­ko bai­mes ir vi­­ru­­sus

Pu­šų ete­ri­nis alie­jus nau­din­gas imu­ni­te­tui stip­rin­ti, at­la­si­nis ked­ras vei­kia bai­mes, ka­da­gys ar ki­pa­ri­sas ap­sau­go nuo ne­ga­ty­vių, pik­tų žmo­nių, pu­šies aro­ma­tas įkve­pia drą­sos, eu­ka­lip­tas pa­de­da at­si­kra­ty­ti nei­gia­mų min­čių, roz­ma­ri­nas ge­ri­na at­min­tį.

S. Mi­ko­čio­nie­nė sa­ko, jog ra­mi­na­mą­jį, bai­mes vai­kan­tį ete­ri­nio alie­jaus kva­pą ga­li­ma skleis­ti, pa­vyz­džiui, vai­kui ruo­šiant pa­mo­kas, jei jis ne­ri­mau­ja dėl kont­ro­li­nio ar eg­za­mi­no. Su­si­kau­pi­mą, hor­mo­nų pu­siaus­vy­rą re­gu­liuo­ja pe­lar­go­ni­jų kva­pas. Jau­ni­mui la­bai tin­ka va­ni­lė, ber­ga­mo­tė.

Per­ša­li­mų se­zo­no me­tu nuo vi­ru­sų pui­kiai ap­sau­go pra­žan­gia­la­pių mir­te­nių (ar­bat­me­džio) alie­jus – juo ga­li­ma tep­ti limf­maz­gius, uos­ty­ti iš bu­te­liu­ko.

Skaid­rė pa­ta­ria iš­plau­ti kam­ba­rių grin­dis van­de­niu, ku­ria­me įla­šin­ta ke­le­tas la­šų ar­bat­me­džio, cit­rin­žo­lės, eu­ka­lip­to, cit­ri­nos, čiob­re­lio, greipf­ru­to, le­van­dos ete­ri­nių alie­jų. Tai at­gai­vi­na kam­ba­rių orą, iš­nai­ki­na bak­te­ri­jas nuo grin­dų ir ore.

Cit­rin­žo­lė la­bai tin­ka­ma dė­ti į plau­kų kau­kes, kre­mus, at­bai­do er­kes, tad tin­ka­ma ap­si­purkš­ti ei­nant į miš­ką. Ji taip pat nai­ki­na ne­ma­lo­nius kva­pus na­muo­se.

Ete­ri­niai alie­jai – geis­mui su­­ža­­din­­ti

Af­ro­di­zia­kais pa­pras­tai va­di­na­mos su­bstan­ci­jos, ku­rios sti­mu­liuo­ja ar di­di­na aist­rą ir sek­sua­li­nį po­trau­kį. S. Mi­ko­čio­nie­nė pa­sa­ko­ja, jog af­ro­di­zia­kai skirs­to­mi į tris da­lis: ra­mi­nan­tys, hor­mo­ni­niai ir tie­sio­giai sti­mu­liuo­jan­tys.

Pa­sak S. Mi­ko­čio­nie­nės, ra­mi­nan­tys af­ro­di­zia­kai va­di­na­mi to­dėl, kad šie kva­pai vei­kia žmo­nių bai­mes – jie pa­de­da at­si­pa­lai­duo­ti, nu­ra­mi­na. Jiems pri­klau­so pa­čiu­lis, ro­žė, jaz­mi­nas.

Mie­ga­mą­jį kam­ba­rį ga­li­ma kvė­pin­ti af­ro­di­zia­ko sa­vy­bių tu­rin­čiu iš kva­pių­jų ka­nan­gų gė­lių iš­gau­na­mu Ylang Ylang alie­ju­mi. Fi­li­pi­nuo­se šio au­ga­lo žie­dais bars­to­ma jau­na­ve­džių lo­va, nes ti­ki­ma, jog Ylang Ylang slo­pi­na pir­mo­sios nak­ties jau­du­lį ir su­ža­di­na geis­mą.

Pa­čiu­lių ete­ri­nis alie­jus pa­dės at­pa­lai­duo­ti min­tis dir­ban­tiems įtemp­tą pro­ti­nį dar­bą, su­sta­to min­tis. Dėl spe­ci­fi­nio kva­po jis ne­pa­lie­ka abe­jin­gų: ar­ba la­bai my­li­mas, ar­ba ne­ken­čia­mas. Pa­čiu­lis at­si­sklei­džia jį su­mai­šius su ki­tais alie­jais. Šis au­ga­las ki­lęs iš Ma­lai­zi­jos. Se­no­vė­je žmo­nės jį ne­šio­da­vo­si su sa­vi­mi, nes ti­kė­jo, jog pri­trau­kia pi­ni­gus.

Ro­žė – ete­ri­nių alie­jų ka­ra­lie­nė, su­stip­ri­na mo­te­riš­ku­mą, jaus­min­gu­mą, ją se­no­vė­je nau­do­da­vo gim­dai stip­rin­ti. Par­fu­me­rė pa­sa­ko­ja, jog no­rint iš­gau­ti apie ki­log­ra­mą Pran­cū­zi­jo­je au­gan­čio šim­ta­la­pio erš­kė­čio ro­žių ete­ri­nio alie­jaus, rei­kia apie 10 to­nų ro­žių žied­la­pių.

Jaz­mi­nų ete­ri­nis alie­jus ne tik su­ža­di­na jaus­min­gu­mą, ge­rą ir ro­man­tiš­ką nuo­tai­ką, bet ir įkve­pia kū­ry­bai.

Gun­do juo­da­sis pi­­pi­­ras

Hor­mo­ni­niams af­ro­di­zia­kams pri­klau­san­tis ne­ro­lis pa­de­da at­si­nau­jin­ti ląs­te­lėms. Kve­pa­lus, į ku­rių su­dė­tį įė­jo ne­ro­lis, cit­ru­sai, jaz­mi­nai, roz­ma­ri­nai, bu­vo įsi­my­lė­jęs gar­su­sis pran­cū­zų kar­ve­dys Na­po­leo­nas Bo­na­par­tas.

Kel­no van­de­nį, dar va­di­na­mą „Eau de Co­log­ne“, Vo­kie­ti­jos mies­te Kel­ne su­kū­rė ita­lų kil­mės par­fu­me­ris Ža­nas Fran­kas Ma­ri­ja. Jį kar­ve­dys vi­suo­met im­da­vo­si į žy­gius, per me­tus su­nau­do­da­vo apie 600 bu­te­liu­kų.

San­ta­lo ete­ri­nis alie­jus gau­na­mas iš me­džio žie­vės, bran­gus ir klam­pus. Jis vei­kia at­pa­lai­duo­jamai, ra­mi­namai ir jau­di­namai.

Vie­nas la­biau­siai sti­mu­liuo­jan­čių af­ro­di­zia­kų – juo­da­sis pi­pi­ras, tu­rin­tis šil­do­mą­jį, kai­ti­nan­tį po­vei­kį. Jo­kiu bū­du juo ne­ga­li­ma trin­ti ly­ti­nių or­ga­nų. Jis re­ko­men­duo­ja­mas ir kaip mais­to pa­tie­ka­lų su­de­da­mo­ji da­lis.

„Ete­ri­niai alie­jai sti­mu­liuo­ja žmo­gaus emo­ci­jas ir net fi­zi­nę sa­vi­jau­tą, to­dėl af­ro­di­zia­ko kva­pai taip pat vei­kia. Pa­sik­vė­pi­nę­s ge­rais kve­pa­lais žmo­gus jau­čia­si ge­riau, to­dėl la­biau pa­si­ti­ki sa­vi­mi. Le­gen­di­nė ak­to­rė Mer­lin Mon­ro pa­sa­ko­jo, kad nak­ti­mis mie­ga „ap­si­ren­gu­si“ tik ke­liais la­šais „Cha­nel“ kve­pa­lų“, – pa­sa­ko­ja par­fu­me­rė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

KVA­PAS: Kva­pų stu­di­jos įkū­rė­ja, par­fu­me­rė Skaid­rė Mi­ko­čio­nie­nė sa­ko, jog ete­ri­niai alie­jai sti­mu­liuo­ja žmo­gaus emo­ci­jas ir fi­zi­nę sa­vi­jau­tą.

MEI­LĖ: „Mei­lės kve­pa­lus“, „Jau­nys­tės elik­sy­rą“ ir kve­pa­lus, ka­dai­se kur­tus gra­fai­tei So­fi­jai, su­kū­ru­si par­fu­me­rė Skaid­rė Mi­ko­čio­nie­nė ieš­ko­jo jiems idea­liau­siai tin­kan­čių ete­ri­nių alie­jų.

Ar­tū­ro JAU­GĖ­LOS nuo­tr.

PAR­FU­ME­RI­NĖ: Pak­ruo­jo dva­re se­no­vi­nė­je pran­cū­zų par­fu­me­rio Ža­no Ža­ko par­fu­me­ri­nė­je pa­sa­ko­ja­ma apie kva­pų pa­sau­lį.