Ant eglutės – istorija ir prisiminimai

Ant eglutės – istorija ir prisiminimai

Ant eglutės – istorija ir prisiminimai

Šiaulietė Skaidrė Atkočiūnienė  didžiosioms metų šventėms puošė dvi eglutes. Didžioji eglė – šeimai, o kita, šiaulietės žodžiais, jos asmeninė. Ant mažosios eglutės sukabinti brangiausi kelerius metus papuošalus kolekcionuojančios šeimininkės žaisliukai – kiekvienas su sava istorija.

Edita KARKLELIENĖ

edita@skrastas.lt

Prisiminimai sukabinti ant eglutės

Ponia Skaidrė sako yra pamišusi dėl kalėdinių eglutės žaisliukų. Moters namuose jų šimtų šimtai – nuo senovinių rankų darbo iki šiuolaikinių kiniškų.

Šiaulietės namuose kasmet ir papuošiamos dvi eglės. Ant vienos puikuojasi šiuolaikiniai „prekybos centrų“ žaisliukai, o mažoji eglutė S. Atkočiūnienei – tarsi prisiminimų knyga: tą žaisliuką ji parsivežė iš kaimo, tą, rodo, padovanojo kaimynė, o tas dabar jau amžinybėn išėjusios anytos vaikystės, apie 1940-uosius pagamintas, palikimas.

Kai kuriems mažosios eglutės „Kalėdų seneliams, grybukams, našlaitėms ir kankorėžiams“ pusšimtis metų, o kai kuriems ir gerokai daugiau.

Brangiais žaisliukais padabintą eglutę šiaulietė pastatė ant virtuvės baro: įsitaiso patogiai greta ir žiūri į savąją eglutę.

Pasakos – lagaminuose

Tik menkai daliai ponios Skaidrės turimų žaisliukų šiais metais lemta džiuginti šeimą. Kiti laukia kitų metų.

Senovinių lagaminų, į kuriuos dailiai sudėti šimtai S. Atkočiūnienės žaisliukų, namuose du. Moteris ketina iš kaimo parsivežti ir dar vieną lagaminą, nes jos „eksponatai“ į turimus nebetelpa.

Pravėrusi lagaminą moteris vieną po kito ima žaisliukus. Figūriniai rankų darbo žmogeliukai iš kaimo, kuriame Skaidrė užaugo, kaimynų.

Storo stiklo bumbulai priklausė Skaidrės vyro Vygando tėvams.

„Bet tokių didelių bute ir nepakabintum – sunkūs ir neišvaizdūs“, – šypsosi ponia Skaidrė.

Šiaulietės sutuoktinis prisimena tais bumbulais vaikystėje žaisdavęs futbolą – storas stiklas atlaikydavo bet kokį smūgį.

„Bumbulus, pagamintus nuo 1967 metų, rimti kolekcionieriai ne itin vertina, nes jie yra masinės gamybos, – sako gausios kolekcijos šeimininkė. – O šitie anytos – senesni.“

Kai kurie žaisliukai – pasakų herojai. Sukabinus visus šalia, sako ponia Skaidrė, galima būtų ir pasaką pasekti.

Atskira kolekcijos dalis – sovietmečio papuošimai: „cepelinas“ su SSSR simbolika, Kremliaus žaisliukai.

„Tai istorija, ir nieko čia nepakeisi“, – serijinius tarybiniais metais išlietus stiklo žaisliukus vieną po kito iš lagamino traukia ponia Skaidrė.

Stikliniai karoliukai, suverti į girliandą – Skaidrės vaikystės prisiminimas. Tokia girlianda eglutę puošdavo jos močiutė.

Šiaulietė lagaminus atveria ne tik prieš didžiąsias metų šventes. Jos žodžiais, kartais „užplaukia“ vasarą juos nusikelti nuo spintos ir viską apžiūrėti iš naujo.

Nieko keista, kad pravėrusi lagaminą kolekcininkė randa ir įdužusių, įskilusių eksponatų. Senoviniai rankų darbo žaisliukai – labai trapūs.

Dužusio žaisliuko S. Atkočiūnienė neišmeta. Karštų klijų ir kelias valandas trunkančio stropaus darbo dėka sudužėlį dažniausiai pavyksta įkvėpti naujai gyvybei.

Dovanoti, mainyti ir pirkti žaisliukai

Pirmi kolekciniai žaisliukai Atkočiūnų namuose apsigyveno prieš kelerius metus. Tąsyk nuvažiavusi į gimtąjį kaimą Radviliškio rajone, Skėmiuose, moteris nuėjo pas kaimynę ir paklausė, ar ji kartais neturi senovinių eglutės papuošalų. Tada rinkosi iš nemenkos dėžės, kurioje, kiekvienas žaislas buvo suvyniotas į laikraštį.

„Nemoku apsakyti to jausmo, kai man atneša dėžę žaisliukų ir leidžia išsirinkti, kokių noriu, – sako S. Atkočiūnienė. – Griebiu visokius ir suskilusius ir be pakabukų. Paklijuoju, padažau, susiremontuoju“.

Dabar apie S. Atkočiūnienės pomėgį senoviniams žaisliukams žino visa giminė. Ką ten giminė, juokiasi kolekcininkė, draugai ir kaimynai ant kojų sukelti. Sako, aplinkui nerastum nė vieno, kurio nebūtų paklausta, gal turi nereikalingų kalėdinių žaisliukų.

Keletą žaisliukų šiaulietė yra įsigijusi iš interneto parduotuvių. Kainos už vienetą – nuo kelių iki keliolikos litų.

Kad prisimintų, iš kur kiekvieną žaislą gavo, S. Atkočiūnienė sugalvojo juos „inventorizuoti“ – fotografuoja krūveles ir užrašo, kas padovanojo.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

EGLUTĖ: Skaidrė Atkočiūnienė iš giminių, draugų, kaimynų surinktais senais žaisliukais padabino mažąją eglutę.

ŽAISLIUKAI: Kolekcionierės lagaminuose – šimtai senovinių eglutės žaisliukų. Kiekvienas – su savo istorija.