Naujausios
Baltijos šalių šimtmečio monetos dizainą sukūrė joniškietis
Iš Joniškio kilęs Justas Petrulis tapo kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi. Jo darbas dvi savaites internetu trukusiame balsavime sulaukė daugiausiai balsų. Tai – jau ne pirmas jaunojo dizainerio laimėjimas, bet pirmas – toks svarus.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Justo Petrulio dviejų eurų jubiliejinės monetos dizainas – supinta kasa, kurios galai išsišakoja į Lietuvos, Latvijos ir Estijos herbus – surinko 4 277 balsus ir nugalėjo tarp šešių finalininkų, kurių po du buvo atrinkta iš kiekvienos kitąmet šimtmetį švęsiančios Baltijos valstybės.
Dėl bendros Baltijos valstybių šimtmečiui skirtos monetos, kurią išleis nacionaliniai bankai, dizaino balsavo žmonės ne tik iš Estijos (36 procentai balsų), Latvijos (32 procentai balsų), Lietuvos (25 procentai balsų), bet ir kitų Europos šalių bei Japonijos, Australijos, Argentinos, Kanados, JAV, Indijos, Maroko.
Kol vyko balsavimas, monetų dizaino autorių vardai ir pavardės buvo laikomi paslaptyje. Suskaičiavus 14 302 balsus paaiškėjo, kad laimėjusio projekto autoriaus J. Petrulio darbas surinko jų net trečdalį.
Moneta bus tokia pat visose trijose šalyse, skirsis tik užrašytas valstybės pavadinimas.
Pastaraisiais metais Vilniuje gyvenantis Justas Petrulis „Šiaulių kraštui“ pasakojo atsitiktinai Lietuvos banko skelbimą pamatęs Vilniaus dailės akademijos internetiniame puslapyje ir nusprendęs išmėginti laimę.
Konkursui jis pateikė penkis monetos dizaino variantus, tai yra – tiek, kiek iš viso buvo leidžiama vienam autoriui. Trys variantai, pasak jo, buvo paprastesni, eksperimentinio pobūdžio, o du – labiau idėjiniai, atspindintys trijų valstybių istorijos esmę. Būtent vienas šių variantų ir tapo nugalėtoju.
Justui Petruliui bus skirtas piniginis prizas, taip pat neliks nepastebėti ir dalis už monetą balsavusių gyventojų. Burtų keliu buvo ištraukti 100 laimėtojų, kurie gaus po tris 2 eurų progines monetas iš kiekvienos šalies. Monetos numizmatinėse pakuotėse bus išsiųstos po jų išleidimo į apyvartą 2018-ųjų pradžioje.
Tai jau ne pirmas industrijų dizaino specialybę Vilniaus dailės akademijoje baigusio menininko apdovanojimas.
Prieš kelerius metus jo sukurtam senovinę žiedo formos su smeigtuku segę primenančiam šviestuvui „StickRing“ dizaino specialistų ir dėstytojų komisija iš Didžiosios Britanijos, Austrijos, Italijos, Belgijos ir Estijos skyrė gero dizaino prizą.
„Tuometinis kultūros ministras Arūnas Gelūnas spaudė ranką, šalia atsistojo Vilniaus dailės akademijos katedros vedėjas Juozas Brundza. Geras jausmas industrinio dizaino antrakursiui stovėti greta jo, savo autoriteto bei būti įvertintam užsienio komisijos“, – prisimena dizaineris.
Tie metai jam buvo ypatingi. Labai patiko tema, tad dirbo dvigubai ir studijų atsiskaitymui sukūrė du šviestuvus vietoje vieno. Vadovė Julija Mazūrienė studentą labai skatino, leido daryti, ką nori. Už tai jai iki šiol dėkingas. Antrasis šviestuvas, kaip ir dar vienos bendrakursės Linos Dumbravaitės darbas, buvo įvertinti diplomais.
„Pamenu komisijos verdiktą, kad šviestuvas „StickRing“ turėtų būti ne tik prototipas, bet ir patekti į masinę gamybą. Paskatintas galimo laimėti piniginio prizo tą patį šviestuvą vėliau pateikiau konkursui Kinijoje. Mano mama dėjo visas pastangas finansiškai remdama, tad tikėjausi laimėdamas bent taip atsilyginti. Patekau tarp 50 geriausiųjų gaudamas atlygį vos vos didesnį, nei kainavo siuntimo išlaidos į Šanchajų. Žadėto diplomo bei medalio taip ir nesulaukiau. Galbūt kažkur Azijoje dabar šviestuvas ir gaminamas masiškai, – juokiasi J. Petrulis ir priduria: – tad patariu jaunesniems – nekartokite mano klaidų. Verčiau konsultuokitės, ieškokite bendraminčių, įgyvendinkite idėją ir neatiduokite kitiems dykai.“
Studijuodamas Vilniaus dailės akademijoje Justas Petrulis bendradarbiavo su viena kompiuterių komponentų firma, kurioje atliko praktiką ir pasiūlė dizaino idėją kompiuterių ekranų valikliui ir purkštuvui. Vėliau jau pati įmonė šią idėją įgyvendino.
Dar mokydamasis Joniškyje būsimasis dizaineris lankė Algimanto Raudonikio meno mokyklą. Sako iki dabar prisimenantis puikias mokytojas Vidą Žukienę ir Vladą Ancevičienę.
„Jos nuo mažų dienų muštravo, ugdė, kartojo kompozicijos taisykles“, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo buvęs jų mokinys, dabar, lankydamasis tėviškėje, kartais užsukantis į meno mokyklą pasidalinti savo patirtimi su mokiniais. Jis sakė padedantis vaikams susidaryti įspūdį apie kiekvieną su daile susijusią specialybę, susivokti, kuo labiau tiktų būti – interjero ar objektų dizaineriais, o galbūt architektais.
Vieno J. Petrulio kūrybinio darbo fragmentą Joniškyje ant pastato sienos mato praeiviai, skubantys link Algimanto Raudonikio meno mokyklos. Tai – senojo Joniškio vaizdas, kuris buvo atrinktas iš rajone vykusio moksleivių plenero darbų.
Bakalauro studijas baigęs 25-erių metų jaunuolis šiuo metu dirba laisvai samdomu dizaineriu ir daugiau dėmesio žada skirti konkursams. Galbūt vėl dalyvaus proginių monetų dizaino konkursuose, skirtuose Lietuvos diplomatijai, teisinei sistemai, Vasario 16-osios akto signatarams.
Justo PETRULIO asmeninės nuotr.
25-erių metų Justas Petrulis tapo jubiliejinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių šimtmečio monetos dizaino konkurso nugalėtoju.
Šis joniškiečio sukurtas Baltijos valstybių šimtmečio monetos dizainas surinko net trečdalį iš viso pasaulio balsavusių gyventojų balsų.
Justo Petrulio dizaino baldai gaminami Lietuvoje ir parduodami Šveicarijoje.
Joniškietis yra sukūręs ir iki 40 keleivių galintį plukdyti katamaraną (vizualizaciją ir sumažintą prototipą).
Šiaudinio sodo pavidalo šviestuvas – 2014 metų baigiamasis Justo bakalaurinis darbas.
Už šviestuvą „StickRing“ 2012 metais Justas Petrulis, tada dar tik Vilniaus dailės akademijos antro kurso studentas, buvo įvertintas tarptautinės komisijos skirtu prizu už gerą dizainą.
Justas Petrulis mano, kad ir Lietuvoje yra galimybių gyventi.