Naujausios
Batsiuviai, audėjai, kalviai sugulė į knygą
Žagarės vyšnių festivalio duris atvėrė buvusios mokytojos, Joniškio garbės pilietės, vietinių vadinamos didžiosios Žagarės metraštininkės Romualdos Vaitkienės knyga „Amatų metai“. Mokytojos ir jos vyro Vytauto, buvusio žurnalisto, dvejus metus rinkta istorinė, archyvinė medžiaga sušildyta prisiminimais.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Nuo XVI amžiaus iki šių dienų
Romualdos Vaitkienės knyga aprėpia laikmetį nuo XVI amžiaus, kai Žagarei buvo suteikta teisė organizuoti turgus, iki šių dienų.
Štai, 1646 metais iš 37 gyvenusių šeimų radosi penki amatininkai: batsiuvys – kurpius, skerdikas – mėsininkas, šaltkalvis, audėjas, malūnininkas.
Po ketvirčio amžiaus iš 146 namų skaičiuojamos 34 alaus ir 11 degtinės karčemų, 10 amatininkų.
Leidinyje minimi jau pamiršti darbai: pribuvėjos, kopūstų pjaustytojų, linų plūkėjų. Versdamas puslapį po puslapio sutiksi cementininkų, paminklininkų, stalių, siuvėjų, kepėjų, kirpėjų, barzdaskučių. Iš nuotraukų žvelgia vietinių pažįstami dabartiniai tautodailininkai, gražiadarbiai.
Į mokytojos akiratį pateko ne tik žmonės, bet ir graikų bei lietuvių pagonių tikėjimo dievai, kurie globoja amatus. „Nebūčiau aš literatūros mokytoja, jei knygos nepradėčiau nuo dangaus ir žemės reikalų,“ – pristatyme, paklausta, kodėl leidinio įžangoje skaitytojas supažindinimas su dievybėmis, paaiškino autorė.
Tėvas buvo amatininkas
„Mano tėvas – batsiuvys. Kai nueidavau į jo dirbtuves, gal ir keista, niekada nesu girdėjusi vyrų keikiantis. Visi rimtai atliko savo darbą. Tėtis man kartais leisdavo padėti. Batų padus reikėdavo lakuoti dažais ir paskui trinti skudurėliu iki blizgesio,“ – mena Romualda Vaitkienė.
Jos mama dirbo telefono-telegrafo stotyje. Atėjusiai dukrai ji keliais žodžiais papasakodavo beveik apie kiekvieną lankytoją, todėl daug nagingų žagariečių R. Vaitkienė pažinojo nuo vaikystės.
Rinkdami medžiagą Romualda ir Vytautas Vaitkai rėmėsi kelių dešimčių žagariečių pasakojimais, sava atmintimi, Mariaus Katiliškio (rašytojas kilęs iš Žagarės apylinkių ir kūryboje geografiškai bei dvasiškai nuo jos nenutolo – aut. past.) knygų veikėjais, kurių portretai grįsti prototipais iš Žagarės krašto.
Iš dokumentų autorei buvo prieinamos gyventojų turėtos nuotraukos, vietos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato vadovo Jono Leščiko sumanytas fotoalbumas su tuo metu ten dirbusių žmonių fotografijomis, iš istoriko A. Meilaus gautas Žagarės padegėlių sąrašas, kuriame buvo aprašyta, kuo tie žmonės vertėsi, bažnyčios archyvas, Žagarės dvaro teismo knyga. Pastarajame leidinyje daug minima besibylinėjančių amatininkų. Dažnai dėl šiais laikais, atrodytų, menkniekio – kepurės.
Malonūs atradimai
Rašant knygą susidurta su maloniais netikėtumais, atradimais.
Į R. Vaitkienės rankas pateko mažne prieš šimtą metų gyvenusio kalvio Stasio Šidlausko užrašai, kuriuos jis pildė buvusiame žydų parduotuvės žurnale.
Matyt, kalviui į rankas pakliuvo nebereikalingas prekybininko žurnalas, o sąsiuviniai, popierius buvo brangūs, todėl rašė į likusius tuščius puslapius apie savus reikalus. Tad kai kurie lapai užpildyti hebrajų kalba su žydo prekybininko skolininkų pavardėmis, o kita dalis – Stasio Šidlausko planai, pastebėjimai. Pavyzdžiui, jis rašo padaręs Žukančių (Joniškio rajonas) bažnyčios bokšto planą ir tikėjęsis jį statyti, tačiau, nors siūlė mažesnę kainą, buvo pasirinktas kitas amatininkas be konkurso.
„Vytautas (autorės vyras – aut. past.), „išpešė“ atsiminimus iš artimųjų apie tūlą Beržinį, kuris buvo apsistojęs Rygoje ir ten dirbo vielų gamykloje, o paskui persikėlė gyventi į Žagarę. Čia gyvendamas žmogus sumeistravo net kelis smuikus, pasidarė šautuvą – „cilindrovką“. Medžiotojai kalbėdavę, kad jo šautuvas pats šauna,"– pasakojo „Amatų metų“ autorė.
Kraštotyros darbų kraitė
Kraštotyra mokytoja domisi daugelį metų. Ji su vyru sudarė ir Žagarės 800 metų jubiliejui išleistą monografiją, parengė taip pat kaip „Amatų metus“ Žagarės regioninio parko direkcijos išleistą istorinę dokumentinę apybraižą apie Žagarę ir apylinkes „Kelionė per laiką“, surinko Vaitkų giminės istoriją, didelę maždaug 150 puslapių medžiagą apie Raktuvės gatvę, kurioje gyvena, apie miesto seną vaistinę. Ir tai dar ne viskas.
Už darbus Romualda ir Vytautas Vaitkai apdovanoti tautosakininko Mato Slančiausko premija, Lietuvos kaimo spindulio konkurse laimėjo „Kaimo šviesuolių šeimos“ nominaciją. Romualda Vaitkienė yra ir Joniškio Garbės pilietė.
Autorės nuotr.
TANDEMAS: Nors knygos autorė – Romualda Vaitkienė, jai visada talkino, tekstus rinko ir kūrybiniuose ginčuose atrasti teisingiausią kelią padėjo vyras Vytautas.
KNYGA: Knygoje „Amatų metai“ pasakojama apie Žagarės krašto amatininkus nuo XVI amžiaus iki šių laikų.