Naujausios
„Biednųjų astrologė“
Kelmės rajone, Laikšėse, gyvenanti Rita Merkelienė save vadina „biednųjų astrologe“. Gerą dešimtmetį ji važinėjo po Lietuvą sudarinėdama horoskopus, burdama Taro kortomis. Dabar ji padeda auginti anūkus, piešia ant drobės ir šilko. Stengiasi gyventi pagal tėvelio patarimą – nesiširdyti.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Savęs dalijimo metas
Rita kaip astrologė ir būrėja turėjo savo įmonę. Išvažiuodavo ir po savaitę išbūdavo Panevėžyje, Lazdijuose, Ukmergėje, Palangoje.
Dabar ji padeda dukrai auginti anūkėlius. Septintą dešimtį baigianti Rita šį laikotarpį vadina savęs dalijimo metu. Dalija sukauptą patirtį. Meilę. Mintis. Laikas pagalvoti ir apie materialių dalykų išdalijimą. Svarbiausia – tinkamai išdalyti knygas. Jų sukaupė labai daug per visą gyvenimą. „Aš skaitau išgyventas knygas. Tokias ir pirkau. Dar yra išgalvotos ir išpilvotos knygos. Tokių nekaupiau. Gaila, kad mano vaikai neturi kada skaityti. Kur reikės dėti knygas? – svarsto moteris. – Į gyvenimą žiūriu su šypsena. Reikia saugoti širdį, kad jos užtektų sau ir artimiesiems. Mano tėvelis patardavo nesiširdyti. Aukštaitiškai tai reiškė nepykti arba negadinti širdies.“
Gal todėl Rita, nors ir gyvendama kaime, stengiasi rasti malonių užsiėmimų. Keliauja. Rudenį buvo Turkijoje. „Koks didžiulis ten kultūrinis palikimas. Vien Efesas ką reiškia. Ten vaikščiojo Marija. Buvau jos namelyje. Ten gyveno Šventasis Paulius.“
Rudeniop Rita Merkelienė svajoja aplankyti Kiniją. Jos kelionės – tai savotiškas savęs dalijimas pasauliui ir pasaulio susigrąžinimas sau.
Paveikslai – gyvenimo iškarpos
Namuose Rita Merkelienė piešia paveikslus. Kuria tada, kai lieka viena. Susikaupia. Mintimis apskraido savo aplinką ir tolimus kraštus. Pasirausia vaikystės prisiminimuose. Ieško to, kas galėtų įkvėpti.
Rita piešia ant popieriaus ir ant drobės. Savo paveikslėlius kuria aplipdydama plėšyto popieriaus skiautelėmis. Dirba įvairia technika.
Prieš keletą metų atrado naują užsiėmimą – tapyti ant šilko ir medvilnės specialiais dažais. Nusiperka skarelių ir šalikėlių, išpuošia juos gražiausiomis gėlėmis ir raštais. Buvo surengusi savo darbų parodą Šaukėnų krašto muziejuje.
„Tai nepigus malonumas. Dažų tūbelė kainuoja po keliolika litų, – pasakoja moteris. – Bet aš negaliu gyventi kitaip. Turiu kažką kurti. Atsiperka, nes visuomet turiu originalią dovaną brangiems žmonėms. Visada norėjau kurti. Bet tėvas pasakė, jog turiu tapti zootechnike. Nuvežė į technikumą ir paliko. O aš buvau klusni...“
Rita pasakoja, jog vis dažniau apninka vaikystės ilgesys. Tada prašo dukros ir žento nuvežti į Ukmergės kraštą, į tą vietą, kur stovėjo tėvų sodyba. Rita prisimena kaip su sese eidavo iki Ukmergės dešimt kilometrų pėsčia. Ištroškusios atsigerdavo upelio vandens, išalkusios pasiskindavo rūgštynių.
Ir būnant Laikšėse kartais užeina begalinis noras surasti kur nors geltonuojančią purieną. Kaip vaikystėje. „Duoduosi kokį porą valandą, bet randu,“ – šypsosi Rita.
„Ku be slavos, geriau – be galvos“
Iš Ukmergės krašto kilusi Rita Merkelienė prisimena savo tėvelio žodžius: „Ku be slavos, geriau be galvos“. Gal todėl tą dešimtmetį, kai važinėjo po Lietuvą sudarinėdama horoskopus ir burdama Taro kortomis, beveik nesireklamuodavo: „Siūlytis ne man.“
Rita save vadina „biednųjų astrologe“. Jos klientai labiau mėgdavę burtis Taro kortomis. Bet, Ritos manymu, aiškiau savo likimą gali sužinoti iš asmeninio horoskopo: „Atsivertęs asmeninį horoskopą gali rasti paaiškinimą visiems gyvenimo atvejams.“
Ji pateikdavusi horoskopus su konkrečiais komentarais. Bet ne visi norėdavo gilintis.
Likimais žaisti negalima
Burti kortomis R. Merkelienė nelabai mėgo, nors, sako, pavykdavo žmonėms padėti. Kai krisdavo negeros kortos, tik patardavo pasisaugoti. O gal tai tik grėsmė?
„Negalima žaisti žmonių likimais, – sako Rita. – Juk retas į mirtį žiūri ramiai. Gali žmogų visiškai sužlugdyti. Vienai moteriai būrėja patarė rašyti testamentą. Esą gyventi liko vos keletas mėnesių. Atvažiuoja moteris pas mane. Klausia, ar jau paskutinį mėnesį gyvena. Sakau: „Bobele, gyvensi tiek, kiek norėsi“, nors kortos iš tiesų nelabai gražiai rodė. Moteris persimainė, tarsi atgimė. Gyvena iki šiol. Graži, turtinga verslininkė.“
Rita mano padėjusi vienai į Vokietiją su mažamete dukra susiruošusiai moteriai. Patarė kelionę atidėti kitai dienai, nes tą dieną galėjo įvykti nelaimė.
Kitą moterį nuramino, jog į Švediją plaukęs ir dingęs jos brolis atsiras sveikas ir gyvas. Spėjimai pasitvirtino.
Azanovo kortos
R. Merkelienei kartais atrodo, jog kortos tėra tik darbas rankoms. O visa kitą pasako kažkas iš šalies.
Jos užsiėmimus lėmė pažintis su ekstrasensu Vladimiru Azanovu. Keletą metų, kai jis atvažiuodavo į Žemaitiją, Rita važinėdavo drauge su jo šeima. Padėjo jam ir jo žmonai Danutei. Gamindavo ekstrasensui vegetariškus valgius. Vieną dieną jis pasakė: „Ponia gaspadine, nusiimk prijuostę. Nuo šiol ir tu dirbsi žmonėms.“
Mokė burti Taro kortomis, bet Ritai nė viena kaladė nelipo prie rankų. Tada atidavė savąsias.
„Jis rodo, dėlioja, o aš nieko nesuprantu, – mena Rita savo darbo pradžią. – Nuėjau į virtuvę pas jo žmoną Danutę ir bliaunu.“
Pasitikėjimo savimi įgijusi tik tada, kai Azanovas paprašė išburti, kas laimės Prezidento rinkimus. „Tada išdėliojau kortas. Pasakiau, kad Paulausko vandenėlis nutekėjo pro šalį. Laimės Adamkus. Taip ir buvo.“
ILGESYS: Rita Merkelienė vis dažniau jaučia vaikystės ilgesį.
SKARELĖ: Pačios klevo lapais išmargintą skarelę Rita Merkelienė ryši namuose.
PUOŠMENA: Merkelių namų sienas puošia Ritos piešti paveikslai.
SUVENYRAI: Iš kelionių Rita Merkelienė parsiveža svetimų kraštų žemės, druskos ir kitokių suvenyrų.
NAMAI: Iš Ukmergės kilusi Rita Merkelienė, vykdydama tėvo valią, tapo zootechnike. Atvažiavusi dirbti į Žemaitiją, Laikšėse surado namus.
Autorės nuotr.