Naujausios
Būti laimingam – tai būti čia ir dabar
Šiaulietė Reda Gurski daugiau kaip prieš dešimt metų kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą ir profesiją ir dabar šiauliečius moko jogos, kvėpavimo pratimų, proto nuraminimo bei veda streso valdymo kursus „Menas būti laimingam“. Reda sako, kad nereikia laimės ieškoti išorėje, ji – mumyse.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Džiaugtis akimirka
– Kokie žmonės ateina į laimės paieškas?
– Ateina labai įvairaus amžiaus žmonės, kurie nesijaučia iki galo laimingi, yra pavargę nuo įtampos, streso.
Kas ta laimė? Kartais žmonės nustemba, kad galima būti laimingam ir ligoje, ir kare. Laimė ne išorėje, laimė – mumyse. Laimės akimirkos – kaip maži perliukai, kuriuos suveriame. Pamatei gražų debesėlį – tai akimirka, kurioje esi laimingas. Tačiau tai gali pastebėti tik nurimęs protas. Įtampą, stresą jaučiantis žmogus to debesėlio net nepastebės.
Kurso metu per kvėpavimo pratimus mes einame prie to, kad žmogus vis dažniau ir dažniau patirtų, kas yra čia ir dabar.
Jeigu vaikysimės laimės išorėje, tai ir visas gyvenimas gali taip prabėgti. Mes labai dažnai laimės ieškome ateityje: „Baigsiu mokslus, tada būsiu laimingas“, „susirasiu darbą, tada jau tikrai būsiu laimingas“. Bet ne tai, kas bus ateityje, ne tai, ką planuojam ir prognozuojam, padaro mus laimingus, o buvimas dabarties momente.
– Kas labiausiai mums trukdo būti čia ir dabar?
– Mūsų taip aukštinamas protas. Visas mūsų organizmas gyvena čia ir dabar, o protas – ne, jis blaškosi ir pridaro mums problemų, streso.
Protas turi tendenciją blaškytis tarp praeities ir ateities prašokant dabarties momentą.
Pakontroliuokite kartais savo mintis, kur jos dabar? Pamatysite, kad daug kapstomės praeityje arba nerimaujame dėl to, kas laukia ateityje, ir kaip mažai savo mintimis būname tiesiog čia.
Tai, kas buvo, jau praėjo. Galime tik „atsukti juostelę“, peržiūrėti ir išmokti pamoką. Jeigu pasimokei, tavo užduotis įvykdyta.
Ar verta nerimauti dėl to, kas bus ateityje? Jei pažiūrėtume statistiškai, turbūt daugiau nei pusė mūsų baimių neišsipildo.
Savo protą mes galime kontroliuoti per kvėpavimą. Pavyzdžiui, kai negalite užmigti, o rytoj teks anksti keltis, galite sau įsakyti „miegok!“, bet kažin ar tai padės. Protu proto nenugalėsite. Protą gali nuraminti mūsų kvėpavimas. Giliai pakvėpavus galimybė užmigti padidėja.
Mes net nesuvokiame, koks galingas dalykas yra mūsų kvėpavimas. Ar pastebite, kaip keičiasi mūsų kvėpavimas nuo emocijų? Kvėpavimas ir emocijos yra tiesiogiai susijusios. Kaip mes iš džiaugsmo aiktelim giliai įkvėpdami ir nejučia iškvepiam, kaip atsidūstam tarsi akmenį nustumdami, kai būna sunku, kaip padažnėja kvėpavimas, kai esame susijaudinę.
Pagerėjo gyvenimo kokybė
– Kada pati tuo susidomėjote?
– Tokį kursą pabaigiau 2002 metais vedama smalsumo. Nuo to mano gyvenimas labai stipriai keitėsi. Per kvėpavimą atėjo daug gyvenimo kokybės, susitvarkė miegas, padaugėjo ramybės. Esu toks pat žmogus kaip ir visi, taip pat patiriu stresą, įtampą, bet kai žinau būdus, greičiau galiu tai įveikti. Įtampą, stresą galima iškvėpuoti. Aš dabar jaučiuosi net geriau, negu būdama kokių 23 metų. Į tas pačias situacijas pradedi žiūrėti paprasčiau.
– Padedate žmonėms atrasti laimę, nurimti, o ar pačiai nebūna situacijų, kai reikia kitų pagalbos?
– Jeigu jaučiu kylantį nerimą, nepasitenkinimą, stresą, einu padaryti kvėpavimo pratimų ir pamedituoti. Man tai – didžiausia pagalba!
Kažkada perskaičiau tokį posakį, jis su humoru, bet labai teisingas. Medituoti reikia du kartus per dieną po 20 minučių, o tie, kurie neturi tam laiko, turėtų medituoti du kartus po valandą.
Mums nuo vaikystės įprasta laikytis kūno higienos, bet reikalinga ir proto higiena. Ar gali kas iš šalies padaryti, kad mūsų būsena būtų džiugi, pakili? Proto būsena tik mūsų rankose. Proto higiena streso pilname gyvenime tampa būtinybe.
Mes labiau linkę stebėti kitus, o ne save. Bet save stebėti verta, suvokti pojūčius, įvardyti juos, pavyzdžiui, „man kyla pyktis“. Stebėdamas save gali „nutverti“ jį bekylantį, o sugautas pyktis – suvaldytas pyktis.
Joga naudinga ir vaikams
– Jūsų užsiėmimuose derinama joga ir kvėpavimo pratimai?
– Sanskrito kalbos žodis „joga“ reiškia „vienybę, sąjungą“ tarp kūno, kvėpavimo ir proto. Žmonės daug geriau atsipalaiduoja po jogos. Kvėpavimo pratimai po mankštos duoda maksimalią naudą.
– Vedate užsiėmimus ir vaikams. Kuo jiems naudinga joga?
– Vaikų joga kitokia. Jie negalėtų ilgai išsėdėti ramūs. Visus pratimus darome žaismingai. Ilgainiui jie pradeda „pagauti“ ir ramybės būseną. Tai džiugina.
Kam vaikams reikia jogos? Dabar lauke daug sniego, o vaikų? Vaikas šiandien nuo pat mažens pasodintas prie telefono, planšetės, kompiuterio. Mokyklinio amžiaus vaikai labai daug sėdi, jų protas patiria pripūsto ir paleisto baliono efektą. Protas blaškosi, tampa neramus. Vaikai tampa arba hiperaktyvūs, arba priešingai – vangūs.
Mažai judant, plaučiai pradeda trauktis. Pavyzdžiui, mums, suaugusiems, jie kartais veikia tik 30 procentų. O kai mažėja plaučių darbas, mažėja ir energijos. Kai žmonės ateina į kursus, išmoksta kvėpavimo pratimų, plaučiai pradeda vėl veikti didesniu pajėgumu, padaugėja energijos.
Joga vaikams padeda sufokusuoti dėmesį, padeda greičiau susikaupti, kai reikia ir nurimti. Nauda yra ir kūnui. Būna, kad vaikas lankstus, bet raumenų tonusas žemas, arba atvirkščiai – kūnas labai įsitempęs ir nelankstus. Joga padeda tai subalansuoti.
– Emocinio klimato tyrimas rodo, kad pernai laimingais save laikė 70 procentų lietuvių. Ar pastebite, kad lietuviai tampa laimingesni?
– Manau, kad keičiantis pačiam, keičiasi ir aplinka. Aplink mane jau seniai daug laimingų žmonių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Reda Gurski: „Mes net nesuvokiame, koks galingas dalykas yra mūsų kvėpavimas.“