Diana Tiškovaitė sva­jo­ja apie sa­vo stu­di­ją

Diana Tiškovaitė sva­jo­ja apie sa­vo stu­di­ją

Diana Tiškovaitė svajoja apie savo studiją

Diana Tiškovaitė, prieš kelerius metus išgarsėjusi televizijos projekte „Triumfo arka“, geriausiai jaučiasi dainuodama. Ji ketina įkurti savo studiją ir klasikinio dainavimo paslapčių mokyti įvairaus amžiaus kelmiškius.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Iš Darbo biržos – į didžiąją sceną

Pastaruosius kelerius metus kelmiškė solistė Diana Tiškovaitė vadina didelių pokyčių laiku.

Išėjusi iš Kelmės mažojo teatro ieškoti savo vietos po saule, Diana tapo Kelmės darbo biržos klientė. Greitai sulaukė įvairių privačių pasiūlymų. Solistę susirado Baltijos kamerinio operos teatro vadovas, kolektyvo „El fuego“ narys Jonas Sakalauskas. Prasidėjo intensyvi kūrybinė, koncertinė veikla.

Diana Tiškovaitė dalyvavo ne vienuose operos kursuose, per kuriuos susipažino su dirigentu Vytautu Lukočiumi, „El fuego“ dainininkais Tomu Povilioniu, Eugenijumi Chrebtovu, kitais operos solistais. Gimė nuotaikingasis „Operos pastišas“, G. F. Hendelio operoje „Julius Cezaris“ D. Tiškovaitė suvaidino Kleopatrą.

Dar vėliau su buvusia kolege iš „Triumfo arkos“ Renata Dubinskaite D. Tiškovaitė parengė programą pagal G. B. Pergolesi „Stabat Mater“, kurią režisavo Petras Lisauskas. Prisijungė ir kiti bendraminčiai. Per kiek ilgėliau negu metus „Stabat Mater“ Lietuvoje nuskambėjo 13 kartų. Yra minčių katalikišką, kupiną simbolikos kūrinį parodyti ir užsienyje – Lenkijoje, Rusijoje.

Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre G. F. Hendelio oratorijoje „Aleksandro puota“ kelmiškė solistė įkūnijo dizainerę Tais.

Pastaruoju metu vis dažniau D. Tiškovaitės kelias susikerta su kylančia žvaigžde – soliste, mecosopranu Nora Petročenko.

Visi vaidmenys, pasak D. Tiškovaitės, jai suteikė daug naujos patirties.

Užburta „Užburtoji fleita“

D. Tiškovaitė ne vienerius metus dirbo Kelmės mažajame teatre, prie jo buvo įkūrusi Operos studiją, kurią lankė įvairaus amžiaus kelmiškiai.

Operos studijos rimčiausiu darbu solistė vadina 2008 metų pabaigoje pastatytą V. A. Mocarto operą „Užburtoji fleita“.

Buvę jaunieji studijos solistai išsibarstė po visą pasaulį, tačiau muzikos nepamiršta. Operos studija tiems žmonėms buvo pirmasis prisilietimas prie nepamirštamų, amžinų dalykų.

„Kaip kitaip pavadinsi „Užburtąją fleitą“, jei ne užburtu kūriniu?“ – svarstė D. Tiškovaitė. Solistė iki šiol dėkinga tuometinei Savivaldybės specialistei Jolantai Dausinienei, dirbusiai su jaunimu, už supratimą ir visokeriopą pagalbą Operos studijai ir „Užburtosios fleitos“ kūrimui. Už režisūrinę pagalbą – dabar Amerikoje gyvenančiai kelmiškei režisierei ir aktorei Daliai Stirbytei.

Kelmiškių „Užburtoji fleita“ gyvuoja šešerius metus. Ta pati ir vis kitokia opera pasklido po Lietuvą ir dėl Švedijoje gyvenančios menininkų globėjos Marinos Kulčinskajos. Ji, pamačiusi internete studijos „Užburtoji fleita“ premjerą, parėmė idėją spektaklį pristatyti vaikų globos namuose.

D. Tiškovaitė apsilankė Kelmės rajone, Vijurkuose, Akmenės rajone, Dabikinėje, Pamūšyje (Pakruojo rajonas), Zarasų rajone, Antazavėje, Kauno nepilnamečių kolonijoje. 2013 metų vasarą Pamūšio globos namuose buvo surengta „Užburtosios fleitos“ stovykla, kurioje dirbo profesionalūs muzikos, teatro atstovai, žurnalų vaikams leidėjai. Režisierius Petras Lisauskas su stovyklos dalyviais pastatė spektaklį.

„Visų vaikų globos namų auklėtinius jaukinausi po truputį, teiravausi, ar jie patys nenorėtų dainuoti. Buvo labai įdomu dirbti. Iš šimto ir daugiau pradėjusiųjų dainuoti „išsigrynindavo“ maždaug penktadalis. Atradau gabių vaikų jų pačių ir savo džiaugsmui. Būdami tamsoje, jie per muziką rodė didelį norą išvysti šviesą“, – sakė solistė.

Pernai „Užburtąja fleita“ susidomėjo Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos katedra. D. Tiškovaitei priimti režisūrinius sprendimus padėjo profesionali režisierė, iš Tytuvėnų kilusi Andrėja Gričiutė. Iliustracijas virtualiai knygai sukūrė kražiškė vaikiškų žurnalų redaktorė Ilona Bumblauskienė.

Studija – ūkiniuose pastatuose

D. Tiškovaitė labai rimtai mąsto apie savo studijos įkūrimą Kelmėje.

Solistės tėvų sodyboje tuščiuose ūkiniuose pastatuose, apie 50 kvadratų patalpoje, studija tilptų puikiausiai. Aplinka jau sutvarkyta: užsėta veja, pasodinta eglaičių. Per kelerius metus studija turėtų pakilti.

„Dabar aš labai noriu turėti kažką savo. Ne tik studiją, bet ir koncertų, pramoginių programų. Geriausiai jaučiuosi tarp savų. O dar geriau – dainuodama, būdama muzikoje. Pastebėjau ir kitą dalyką: kelmiškiai manęs pasiilgo. Kaip ir aš jų. Geras jausmas“, – sakė solistė.

Namai ant skardžio, prie Kražantės

Prieš porą metų D. Tiškovaitė įsikėlė į naujus namus, ant Kražantės upės skardžio. Šį, vis dar besitęsiantį laikotarpį, kelmiškė vadina savęs išgryninimu, mokymusi kalbėti ir apie nesėkmes.

Namai dar neišblizginti. D. Tiškovaitė sakė, jog, kai įsisiautėja stiprus vėjas ar pradeda pliekti lietūs, kyla ir neramių minčių: ar nenuslinks namelis nuo skardžio, ar nenugrius? Bet veja nerimą šalin – juk pastatas atlaikė ne vieną gamtos šėlsmą.

Šalia namų – žiedų gausa pavasarį džiuginančios, rudenį obuolių duodančios obelys. Žemės rėželyje auginami pomidorai, briuseliniai kopūstai, brokoliai.

Moteris dėkoja Dievui už draugą, kuris neseniai atsirado jos gyvenime ir su juo kuria bendrus namus, fantazuoja ir tobulėja. Kelmiškei labai smagu ir svarbu, kad jos gyvenimo pokyčius ramiai priėmė šešiolikmetis sūnus.

Ir valgyti reikia mokėti

Prieš keletą savaičių D. Tiškovaitė nusprendė į savo gyvenimą įsileisti dar vieną pokytį: moteris pradėjo lankyti sveikos mitybos užsiėmimus Šiauliuose.

„Supratau jau seniai, kad ir valgyti reikia mokėti. Būdavo, parskubu iš darbų ir tiesiog įkrentu į lėkštę. Valgau ir dar noriu, ir sustoti negaliu, dabar net bloga prisiminus. Tuo metu mano protas nedirbdavo. Jei ir nevalgydavau, galvodavau, ką valgysiu, kaip save nuraminsiu“, – pasakojo Diana.

Dabar, suvalgiusi tam tikrą kiekį maisto, kelmiškė palaukia apie 15 minučių, kad suprastų, ar jau soti.

Per ne visą mėnesį Diana palengvėjo daugiau kaip dviem kilogramais – daugiausiai iš visų grupės dalyvių. Bet labiausiai ją džiugina atsiradę nauji pojūčiai ir norai.

Pirmiausia – noras tvarkytis, judėti. Diana juokėsi pasakodama, jog po daugelio metų su draugės dukra kaip vaikystėje leidosi  rogutėmis nuo kalnelio. Buvo labai smagu.

„Ačiū šuniui Trečiadieniui, kuris mane kiekvieną dieną išveda pasivaikščioti Kražantės pakrantėmis“, – šypsojosi moteris.

Diana ketina vasarą vykti į Kroatiją, Medjugorją, dešimties dienų maldos kelionę. Dėl savęs ir dar dėl naujos patirties.

Autorės nuotr.

NAMAI: Kelmiškė solistė Diana Tiškovaitė ketina įkurti savo studiją, kurioje klasikinio dainavimo paslapčių galėtų mokytis įvairaus amžiaus kelmiškiai. „Kelmė – mano namai“, – šypsosi moteris.

Asmeninės nuotr.

KLEOPATRA: Per vieną iš Kražių festivalių buvo pastatyta G. F. Hendelio opera „Julius Cezaris“, jame Diana Tiškovaitė įkūnijo Kleopatrą.

ORATORIJA: Kelmiškė solistė Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre, G. F. Hendelio oratorijoje „Aleksandro puota“ suvaidino dizainerę Tais.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

VAIDMENYS: Teatralizuotos muzikinės pasakos visai šeimai „Muzikos garsai“ akimirka su sopranu Diana Tiškovaite.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

BAROKAS: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose – teatralizuotas koncertas „Barokinis operos pastišas“. Operų arijas atliko Diana Tiškovaitė ir Viktoras Gerasimovas, taip pat Algirdas Bagdonavičius, Jonas Sakalauskas.