Naujausios
„Dolomitiniai“ žmonės šturmavo kalnus
Iš 25-ųjų „RedBull Dolomitenmann“ varžybų, vykusių Austrijoje, grįžo dvi lietuvių komandos: „S-Sportas TOP“ ir „S-Sportas“. Kalnų bėgimo, skrydžio parasparniu, baidarių slalomo ir kalnų dviračių estafetėje dalyvavo stipriausi pasaulio atletai. „S-Sportas TOP“ komandoje į kalną bėgo šiaulietis Svajūnas Ambrazas. Šiemet atbėgo 22-as ir savo rezultatą pagerino dviem minutėmis.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Dvi komandos
„S-Sportas TOP“ komanda: Svajūnas Ambrazas, kalnų bėgimo čempionas; parasparnio pilotas Grigorijus Orlovas – ketvirtos vietos pasaulio čempionate laimėtojas, trečias – Europos parasparnių čempionate; geriausias Lietuvos baidarių slalomo irkluotojas Mantas Atmanavičius, buvęs ant Londono olimpinių žaidynių slenksčio; kalnų dviračių rungtį įveikė Andrejus Dolgovas – 2011 metų Lietuvos MTB kroso čempionas, Lietuvos rinktinės kalnų dviračiais narys, daugkartinis maratonų ir plento varžybų nugalėtojas.
„S-Sporto“ antrojoje komandoje startavo maratonininkas Linas Liktorius, parasparnininkas Gytenis Orlovas, baidarių slalomo irkluotojas Aurimas Baravykas, iš Pakruojo kilęs kalnų dviratininkas, maratonininkas, endurokroso, automobilių slalomo atstovas Vilmantas Audzijonis.
Varžybos 25-ąjį kartą vyko Lienze (Austrija), Dolomito kalnuose. Jas pradėjo rengti iš šio miesto kilęs buvęs „downhill“ lenktynininkas Verneris Grissmannas, pravarde Grizlis. „Dolomitenmann“ laikomos neoficialiu ekstremalaus sporto pasaulio čempionatu. Šiemet buvo registruotos 125 komandos (pernai – 110).
Varžyboms rengėsi iš anksto
Šioje ekstremalaus sporto estafetėje sudėtingiausia laikoma kalnų bėgimo trasa. Bėgikams teko patirti ryškų aukščio skirtumą: starto vieta – 670 m virš jūros lygio, finišas – 2441 m. Pirmieji trys kilometrai – bėgimas plokštuma. Bėgikai ir čia kovojo, kas pirmas pradės kilti kalnų trasa.
Svajūnas Ambrazas į varžybų regioną atvažiavo prieš savaitę. Gyveno maždaug 1500 metrų aukštyje. Jo užrašų knygutėje jau pirmąjį vakarą kalnuose atsirado įrašai: „Sekmadienis – daug, pirmadienis – lengva, antradienis – varžybų viršūnė, trečiadienis – daug lėtai, ketvirtadienis – lengvai, penktadienis – laisva, šeštadienis – varžybos“.
Tokiame treniruočių plane nebuvo pažymėtos kelių kilometrų kasrytinės bėgimo treniruotės – mankšta žemyn ir aukštyn į kalną. Jis kasdien eidavo į žygius po kalnus (nuo trijų iki šešių valandų), siekė organizmą pratinti prie pasikeitusio aukščio, kad jis kuo geriau adaptuotųsi.
Kelios treniruotės – bėgte į kalną. Prieš tris dienas iki varžybų jis užbėgo „Dolomitenmann“ trasa. Čia jau treniravosi ne vienas būsimas šiauliečio varžovas. Galėjo trasą išbandyti ir visi norintys, jiems įkopti prireikė maždaug trijų ar daugiau valandų.
Startas
Ankstyvą varžybų rytą į kalną buvo nuvežti parasparnių pilotai. Jiems dar teko apie pusantros valandos eiti iki viršūnėje esančios varžybų arkos, kur estafetę perduoda kalnų bėgikai. Į kalną buvo nugabenti bėgikų šilti drabužiai, trasoje pastatyti penki maitinimo punktai ir varžybų centras netoli viršūnės. Ten bėgikų laukė šiltas maistas ir apklotai. Malūnsparniai su kroviniais kalno šlaite kilo ir leidosi visą rytą.
Kalnų trasoje rinkosi žiūrovai, palaikymo komandos. 10 valanda – startas Lienzo centrinėje aikštėje. Tolumoje nuo kalno matyti judantys taškeliai. Artėjo bėgikus lydėjęs malūnsparnis. Šūksniais „Op op op!“ žiūrovai palaikė visus bėgikus. S. Ambrazas pakilo antroje grupėje. Į kalną bėgo ir jo kolega Linas Liktorius. „Linai, gerai, kenčiam, kenčiam dabar!“ – skatino į kalną kylantį bėgiką sirgaliai.
Kentė skausmą
Nuo kalno žiūrovai skubėjo į fubolo stadioną, kur rinkosi baidarininkai. Jie laukė čia nusileidžiančių parasparnininkų. Iš 2441 m aukščio parasparniai pirmiausia turėjo perskristi slėnį ir nusileisti kitame jo šlaite, iš ten pakilę nutūpti stadione ir bėgti su savo parasparniu keliasdešimt metrų iki estafetės perdavimo arkos.
Dalis baidarininkų darė apšilimą, žinojo, kad jų bėgikai jau finišavo, vadinasi, tuoj pasirodys ir „sparnai“ su jų komandos numeriais.
Apie Svajūno rezultatą sužinome telefonu iš Lietuvos – palaikymo komanda sekė varžybas internete: jis – 22-as (tarp profesionalų –17) . Vėliau sužinojome, kad įveikęs maždaug trečdalį trasos Svajūnas pasitempė blauzdos raumenį. „Teko lėtinti tempą“, – po finišo pasakojo Svajūnas. Kęsdamas fizinį skausmą jis ne tik aplenkė tituluotus kalnų bėgikus, bet ir pagerino savo asmeninį laiką: pernai Svajūnas atbėgo per 1 val. 40 min. 02,4 sek. Šiemet jo rezultatas – 01:38:24. Afrikietis lyderis Valdemariam Azarya iš Eritrėjos ("Pure Encapsulations Team") į kalnus užbėgo per 1 val., 22 min., 38 sek.
Lino Liktoriaus laikas – 2 val., 9 min., 53,2 sek. (100).
Ilgas laukimas
Į stadioną vienas po kito leidosi parasparniai: kai kas skynė medžių viršūnes ar vartėsi virš pastatų ir audrino žiūrovų minią. Į dangų dairėsi ir „S-Sportas TOP“ komandos irkluotojas Mantas Atmanavičius. Vaikinas šioms varžyboms ruošėsi specialiai, todėl turėjo ambicijų. „Nieko, pabadysim atsigriebti su baidare“, – ramino sportininkas, vis nesulaukdamas parasparnio piloto Grigorijaus Orlovo.
Parasparnininkai nespėjo nusileisti per kontrolinį laiką: G. Orlovas nusileido 113-as (1:27:04), o Gytenis – 112-as (1:14:13). Lyderiui iš Italijos Markusui Pranti ("Pure Encapsulations Team") jie nusileido maždaug valandą – italo laikas 29 min. 46 sek.
Planus sujaukė bendras startas
Nesulaukusiems parasparnių, baidarių slalomo irkluotojams teko nuo 7 metrų rampos į Drau upę šokti bendru startu. Rampa įrengta šalia hidroelektrinės, kurios veikla pristabdoma, kad varžyboms būtų sukaupta daugiau vandens ir upė taptų dar sraunesnė.
Kliūtis baidarininkai, jeigu susidarydavo grūstis, turėjo įveikti netrukdydami kitiems, iš eilės. 8 kilometrų baidarių trasoje susilieja dvi upės, dalį kliūčių reikėjo įveikti kylant prieš srovę.
Sėkmingiau trasą įveikė M. Atmanavičius. Jis nestokojo optimizmo po finišo – 42 minutės ir 11 sekundžių. Lyderiui Haraldui Hudetz iš Austrijos ("Red Bull team") jis nusileido 12 minučių. Įvertinęs tai, kad teko plaukti po bendro starto, jis tikisi kitąmet galėsiantis varžytis ir su lyderiais.
Irkluotojo A. Baravyko baidarę upė ne tik apvertė, bet ir suklaidino – dėl klaidos teko susitaikyti su diskvalifikacija. Antroji Lietuvos komanda, kaip ir dar 20 varžybų komandų, buvo diskvalifikuotos.
Sudėtingas pakilimas ir euforija
Išlipę iš upės su baidare sportininkai bėgo iki kalnų dviratininkų starto. Dviratininkams teko kilti 17,4 km iki 1695 m aukščio ir leistis 9,4 km slidinėjimo trasa (vidutinis nuolydis 26,4 procento). Kelias slėniu – apie 13 km.
Kalnų dviratininkams A. Dolgovui ir V. Audzijoniui taip pat teko startuoti bendru startu. Sudėtinga įkalne Andrejus kilo 1 val. 32 min., 53,9 sek., žemyn leidosi 26 min., 16 sek. Bendras rezultatas – 1 val., 59 min., 10 sek. (52 vieta). Vilmantas įmynė per 1 val., 42 min., 53 sek., nusileido – per 34 min.,11,6 sek. (2:17:04 – 95 v.) Greičiausias buvo pasaulio taurės etapuose dalyvaujantis ir ne vieną titulą turintis čekas Kristian Hynek (komanda „ODLO") – 1 val., 29 min., 50 sek. (į viršų – 01:08:36,2; žemyn – 21:14,2).
Po finišo V. Audzijonis neslėpė džiaugsmo. „Nerealu, mes, senukai, įveikėm!“ – plačiai šypsodamasis apkabino jį pasitikusį S. Ambrazą. Pirmą kartą tokiose varžybose dalyvavęs dviratininkas sakė dabar žinąs, kad reikia pasilikti jėgų nusileidimui. Jis Lienze – ypač sudėtingas.
Po dviratininkų finišo aiškėja: „S-Sportas TOP“ profesionalų grupėje užima 34 vietą, bendroje įskaitoje – 77.
Kadangi dviratininkų finišas – Lienzo centre, kur ir startas, žiūrovai aplipę apsaugines tvoreles. Mojuoja savo komandų, valstybių vėliavomis. Komandų draugai išskėstomis rankomis pasitinka savo dviratininkus. Finišo zonoje liejasi alus, šampanas ir prakaitas. Dalis dviratininkų atrodo apimti perdėtos euforijos, finišuodami bando važiuoti tik ant priekinio rato. Vienas nesėkmingai griūva žiūrovų akivaizdoje. Šypsosi, nors kruvinos alkūnės. Kai kurie išsekinti krenta tuoj po finišo.
Nuo skarmalų iki pasaulinio lygio
Šiemet organizuotos varžybos – jubiliejinės, todėl buvo daug tortų ir sveikinimų, reportažų per Austrijos televizijas.
1988 metais mažai kas tikėjo, kad varžybų organizatoriui V. Grissmannui pavyks. Bet jau pirmosiose varžybose dalyvavo 51 komanda. Tik galimybės buvo kitokios. Parasparnininkai leisdavosi ir tarp stovinčių automobilių, laukuose, ant balkonų, kalnų dviratininkai mindavo kariškais dviračiais, sveriančiais 30 kg ir finišuodavo dažnai bėgte, nes dviračiai išbarstydavo detales. Kalnų bėgikai nebuvo pajėgūs nuo viršūnės grįžti atgal į slėnį savomis kojomis, o baidarininkai dažnai paskandindavo baidares.
Antrą kartą „Dolomitenmann“ dalyvavęs Svajūnas Ambrazas sako, jog dalyvauti tokio lygio varžybose yra labai naudinga: Lietuvos sportininkai gali pasirungti ne tik su stipriausiais pasaulio atletais, bet ir pasitikrinti savo lygį pasaulio kontekste.
Patirtis – ir varžybų organizatoriams, netgi medikams. Kai Svajūnui dėl patempto raumens teko kreiptis į varžybų medikus, jie ne tik specialiais pleistrais ("teipais") suvaržė raumenį, bet ir implantavo miniatiūrinį metalo gabalėlį į traumą veikiantį tašką ausyje.
Loretos KLICNER nuotr.
EMOCIJOS: Iš Pakruojo kilęs kalnų dviratininkas Vilmantas Audzijonis (dešinėje) ir šiaulietis kalnų bėgikas Svajūnas Ambrazas po „Dolomitenmann“ finišo buvo laimingi.
PRADŽIA: Abi komandos varžybų išvakarėse: (iš kairės) A. Dolgovas, A. Baravykas, M. Atmanavičius, S. Ambrazas, V. Audzijonis, G. Orlovas, L. Liktorius ir G. Orlovas.
REZULTATAS: Svajūnas Ambrazas į kalną užbėgo 22-as, aplenkęs apie šimtą konkurentų.
NUGALĖTOJAI: Varžybų „Dolomitenmann“ pirmoji vieta ir 7500 eurų prizas atiteko tarptautinei komandai „Pure Encapsulations Team": (iš kairės) geriausias parasparnininkas Markus Pranti (Italija), greičiausias bėgikas Azarya Veldemariam (Eritrėja), trečias irkluotojas Gerhardas Schmid (Austrija), šeštas tarp dviratininkų – Hannes Pallhuber (Italija). Šalia – varžybų iniciatorius ir organizatorius Verneris Grissmannas.
EUFORIJA: Po finišo Vilmantas Audzijonis švytėjo euforija. Pirmieji įspūdžiai – Svajūnui Ambrazui.
SROVĖ: Irkluotojas Mantas Atmanavičius – paskutinėje slenksčių atkarpoje. Čia kliūtis reikėjo įveikti ir prieš srovę.
LAUKIMAS: Laukdamas estafetės perdavimo, parasparnio dairėsi irkluotojas Mantas Atmanavičius (dešinėje). Šalia – jo kolega Aurimas Baravykas.
NUSILEIDIMAS: Kitaip negu lyderiai, dalis parasparnių pilotų skynė medžių viršūnes ir sklendė virš žiūrovų galvų.
ESTAFETĖ: Nusileidę parasparnininkai bėgo perduoti estafetės irkluotojams su savo „sparnais“.
LYGIS: Varžybų dalyvius lydėjo keli malūnsparniai.
KRŪVIS: Po finišo.
ĮSPŪDŽIAI: Finišavo Andrejus Dologovas. Dviratininkas pasakojo, kad trasa teko leistis tarsi siena.
Organizatorių iliustr.
SCHEMA: Varžybų schema: pirma – bėgimo į kalną rungtis, antra – parasparnių, trečia – baidarių slalomo, paskutinė – kalnų dviračių.