Esperantiškai galima susikalbėti ir Portugalijoje

Es­pe­ran­tiš­kai ga­li­ma su­si­kal­bė­ti ir Por­tu­ga­li­jo­je

Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis, es­pe­ran­ti­nin­kas Ze­no­nas Ei­mu­tis Sa­ba­lys ne­pra­lei­džia pa­sau­li­nių es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­sų. Šie­met vy­ko į Li­sa­bo­ną (Por­tu­ga­li­ja), kur ne tik bend­ra­vo es­pe­ran­tiš­kai, bet ir pa­ži­no po­rtu­ga­lų is­to­ri­ją, kul­tū­rą, žmo­nes.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Iš­ban­dy­mas karš­čiu

103-iasis pa­sau­li­nis es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­sas vy­ko lie­pos 28–rugpjūčio 4 die­no­mis. Kong­re­sas vy­ko Li­sa­bo­nos vals­ty­bi­nia­me uni­ver­si­te­te, Tei­sės fa­kul­te­te. Šių me­tų kong­re­so te­ma bu­vo „Kul­tū­ros ir kal­bos glo­ba­li­za­ci­ja. Kur da­bar?“.

Kong­re­se da­ly­va­vo apie 1 600 es­pe­ran­ti­nin­kų iš 75 pa­sau­lio ša­lių. Pa­sak Z. Sa­ba­lio, tai pir­mas kong­re­sas, į ku­rį at­vy­ko tiek daug nau­jų vals­ty­bių. Tarp nau­jo­kių var­di­ja Gva­te­ma­lą, Be­ni­ną, Bu­run­dį, Kon­go De­mok­ra­ti­nę Res­pub­li­ką, Ry­tų Ti­mo­rą, Ni­ge­ri­ją, Pe­ru.

Iš Lie­tu­vos da­ly­va­vo per 30 es­pe­ran­ti­nin­kų, prie jų pri­si­jun­gė ir trys Por­tu­ga­li­jo­je gy­ve­nan­čios lie­tu­vės.

Gau­siau­siai, kaip vi­sa­da, bu­vo pran­cū­zų – apie 250, bra­zi­lų – apie 130, vo­kie­čių – apie 120.

Iš Grai­ki­jos, In­di­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Ka­za­chi­jos, Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos at­vy­ko po 1 at­sto­vą.

Z. Sa­ba­lys pri­si­me­na, kaip į 1995 me­tais Suo­mi­jo­je vy­ku­sį kong­re­są es­pe­ran­ti­nin­kas iš Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos pės­čias ėjo dvi sa­vai­tes iš ka­ro zo­nos. Į kong­re­są at­vy­ko pa­vė­la­vęs, bet spė­jo: vi­sa sa­lė jį pa­ger­bė at­si­sto­da­ma.

Z. Sa­ba­lys at­krei­pė dė­me­sį, kad jau ant­ra­me kong­re­se iš ei­lės ženk­liai pa­dau­gė­jo jau­ni­mo. Apie 10 pro­cen­tų kong­re­so da­ly­vių, skai­čiuo­ja šiau­lie­tis, yra moks­lų dak­ta­rai, pro­fe­so­riai.

Veik­los ne­stin­ga

Kong­re­sų tra­di­ci­ja – prieš ati­da­ry­mą vyks­tan­ti mu­gė, jo­je da­ly­viai pri­sta­to sa­ve, sa­vo ša­lį. Iš­­ri­kiuo­ja­ma apie šim­tas sta­lų, ky­la sma­gus šur­mu­lys.

Kong­re­so ati­da­ry­mas vy­ko ko­li­zie­ju­je, se­na­me pa­sta­te, tal­pi­nan­čia­me apie 1 500 žmo­nių. At­vy­ku­sius svei­ki­no Li­sa­bo­nos me­ras, pa­sau­li­nės es­pe­ran­ti­nin­kų są­jun­gos pre­zi­den­tas, val­dy­bos na­riai.

Po ati­da­ry­mo na­cio­na­li­nia­me va­ka­re pri­sta­ty­ti Por­tu­ga­li­jos re­gio­nai.

Kong­re­se nu­skam­bė­jo ir Lie­tu­vos var­das: pir­mą­ją kong­re­so dar­bo die­ną po­sė­džia­vęs Pa­sau­li­nės es­pe­ran­ti­nin­kų są­jun­gos ko­mi­te­tas iš­rin­ko Eu­ro­pos ko­mi­si­jos na­rį Vy­te­nį And­riu­kai­tį šios or­ga­ni­za­ci­jos Gar­bės glo­bė­jų ko­mi­te­to na­riu.

Kong­re­so me­tu vei­kia ir tarp­tau­ti­nis uni­ver­si­te­tas, jo rek­to­rius – ast­ro­fi­zi­kas Am­ri Wan­del iš Je­ru­za­lės uni­ver­si­te­to, sa­vo ša­lies es­pe­ran­ti­nin­kų pir­mi­nin­kas.

Es­pe­ran­ti­nin­kai neat­si­lie­ka nuo ak­tua­li­jų, pa­vyz­džiui, bu­vęs am­ba­sa­do­rius prie NA­TO, Ru­si­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Vo­kie­ti­jos es­pe­ran­to są­jun­gos pre­zi­den­tas, es­pe­ran­ti­nin­kas nuo gi­mi­mo Ul­rich Bran­den­burg skai­tė pa­skai­tą „ES per­spek­ty­vos“.

Kong­re­so už­da­ry­me tra­di­ciš­kai už­dai­nuo­ja jung­ti­nis tarp­tau­ti­nis es­pe­ran­ti­nin­kų cho­ras.

Pa­ži­no pa­vel­dą

Por­tu­ga­li­jos plo­tas – kaip pu­sant­ros Lie­tu­vos, ša­ly­je gy­ve­na 10,3 mi­li­jo­no gy­ven­to­jų. Va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu, tek­tų įveik­ti 220 ki­lo­met­rų į plo­tį ir apie 560 į il­gį.

Ke­liau­da­mas Z. Sa­ba­lys pra­va­žia­vo pro le­gen­di­nį 17 ki­lo­met­rų til­tą, pa­va­din­tą po­rtu­ga­lų jū­ri­nin­ko, jū­rų ke­lio iš Eu­ro­pos į In­di­ją at­ra­dė­jo Vas­ko da Ga­mos var­du. Vė­liau ap­lan­kė ir gar­sio­jo ke­liau­to­jo ka­pą.

Vie­ti­nį vy­ną – rau­do­nąjį sau­są ir mos­ka­te­lį – de­gus­ta­vo šei­mos, vy­ną ga­mi­nan­čios apie 200 me­tų, fab­ri­ke.

Pa­tal­pas puo­šia šei­mos her­bas, sau­gyk­las – vit­ra­žas. Vy­no iš­pils­ty­mo apa­ra­tas, vie­nu me­tu ga­lė­jęs iš­pils­ty­ti ke­tu­ris bu­te­lius, jau se­no­kai ta­po mu­zie­ji­niu eks­po­na­tu. Praei­tin nuė­jęs ir lai­kas, kai vy­no sta­ti­nes ve­žio­da­vo ark­liais. Apie gi­liai įleis­tas vyn­da­rių šei­mos šak­nis čia pa­sa­ko­jo kiek­vie­nas daik­tas ir pa­ti at­mos­fe­ra.

Akį trau­kė di­džiu­lės, 20 tūks­tan­čių lit­rų sta­ti­nės, vo­ra­tink­liais ap­si­py­nę bu­te­liai. De­gus­tuo­to­jai bu­vo įspė­ti nie­ko ne­lies­ti: vy­nas bręs­ta. Vė­sia­me vy­no rū­sy­je skam­bė­jo se­no­vi­nė vie­nuo­lių mu­zi­ka. Bu­vo paaiš­kin­ta, kad vy­nui rei­ka­lin­ga tin­ka­ma ap­lin­ka, nes vy­nas – gy­vas.

Z. Sa­ba­lys įam­ži­no ir len­ty­no­se sto­vin­čio vy­no bu­te­lių kai­nas: 300 eu­rų, 850 eu­rų.

Azu­le­chas – gar­sus Por­tu­ga­li­jos de­ko­ro ele­men­tas, gla­zū­ruo­tos ke­ra­mi­nės ap­dai­los ply­te­lės. Tra­di­ci­nių ply­te­lių mo­zai­ko­mis puo­šia­mos met­ro sto­tys, na­mų fa­sa­dai.

Z. Sa­ba­lys da­ly­va­vo šių ply­te­lių edu­ka­ci­jo­je. Meist­ras ga­ba­lą mo­lio iš­mu­ša ran­ko­mis, api­pjaus­to pa­gal rė­mą. Me­ni­nin­kė ran­ka iš­pie­šia kiek­vie­ną ply­te­lę. Tai – itin kruopš­tus dar­bas. Ply­te­lės iš­de­ga­mos maž­daug 1 100 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je.

Edu­ka­ci­jo­je su­si­kur­to­je ply­te­lė­je Z. Sa­ba­lys įam­ži­no ne tik kong­re­są, bet ir Lie­tu­vos šimt­me­tį. Par­si­ve­žė ir pro­fe­sio­na­lų kū­ri­nį: ply­te­lę su tram­va­ju­mi.

Dar vie­na Por­tu­ga­li­jos tra­di­ci­ja – fa­do, mu­zi­kos žan­ras, ne­ma­te­ria­lus UNES­CO pa­vel­das. Fa­do gim­ti­nė­je Li­sa­bo­no­je vei­kia Fa­do mu­zie­jus.

Z. Sa­ba­lys da­ly­va­vo fa­do va­ka­re. Gy­vas at­li­ki­mas taip su­ža­vė­jo, kad įsi­gi­jo kom­pak­ti­nį dis­ką ir nu­si­fo­tog­ra­fa­vo su so­lis­te.

Por­tu­ga­lų dė­me­sys

Ke­lio­nė­se Z. Sa­ba­liui pa­tin­ka sė­dė­ti ka­vi­nu­kė­se ir ste­bė­ti žmo­nes, ap­lin­ką – kas­die­ny­bė­je at­si­sklei­džia ša­lies cha­rak­te­ris.

Es­pe­ran­ti­nin­kas ke­lio­nė­se su­si­ren­ka če­kius: smal­su pa­ty­ri­nė­ti mo­kes­čius. Ba­zi­nis PVM Por­tu­ga­li­jo­je yra 23 pro­cen­tai, bet bū­ti­niau­sioms pre­kėms, kaip pie­nas, duo­na – 6 pro­cen­tai.

Kong­re­so da­ly­viai pie­tau­da­vo uni­ver­si­te­to stu­den­tų val­gyk­lo­je, čia džiu­gi­no ne tik ska­nus mais­tas, bet ir kai­nos: tri­jų pa­tie­ka­lų pie­tūs kai­nuo­da­vo 2,5 eu­ro. Ka­va – 0,50 eu­ro.

Por­tu­ga­lai, sa­ko Z. Sa­ba­lys, ne­mėgs­ta is­pa­nų kal­bos. Taip lė­mė is­to­ri­ja. Šiau­lie­tis at­krei­pė dė­me­sį, kad ir ang­liš­kų už­ra­šų nė­ra: po­rtu­ga­lai gi­na sa­vo kal­bą. Jau­ni­mas ge­riau ar blo­giau ang­liš­kai kal­ba, vy­res­niems – sun­kiau.

La­biau­siai Z. Sa­ba­lį su­ža­vė­jo po­rtu­ga­lų no­ras pa­dė­ti ki­tiems, dė­me­sin­gu­mas. Ne­pa­leis, kol neiš­siaiš­kins ges­tais, pa­vyz­džiais, ko rei­kia.

Tra­di­ciš­kai iš ke­lio­nių Z. Sa­ba­lys par­si­ve­ža ant­pirš­čių. Jų ieš­ko­jo ir Li­sa­bo­no­je. Ga­liau­siai se­na­mies­ty­je par­da­vė­ja su­pra­to, ko rei­kia, at­ne­šė vi­są dė­žę: rin­kis, kiek no­ri!

Uni­ver­si­te­to val­gyk­los ka­si­nin­kė, nors žmo­nių bū­da­vo dau­gy­bė, su­ge­bė­da­vo vi­są die­ną šyp­so­tis, juo­kau­ti, bent kas ant­ram ką nors pa­sa­ky­ti. Ir kiek­vie­nam bū­ti­nai pa­dė­ko­da­vo už tai, kad val­go.

Di­džiau­sią įspū­dį po­rtu­ga­lų ge­ru­mas, nea­be­jin­gu­mas pa­da­rė grįž­tant na­mo, kai ne­pra­šy­ti vie­ti­niai du­kart čiu­po pa­neš­ti la­ga­mi­ną.

„Ob­ri­ga­da!“ ("ačiū") – itin daž­nai po­rtu­ga­lų kar­to­ja­mą žo­dį iš­mo­ko ir Z. Sa­ba­lys.

Kaip į at­lai­dus

Kong­re­sas Z. Sa­ba­liui – su­si­ti­ki­mas su se­nais drau­gais ir nau­jos pa­žin­tys. Kai ku­rios drau­gys­tės jau per­ko­pė še­šis de­šimt­me­čius.

Už­sie­ny­je šiau­lie­tis vi­suo­met sten­gia­si skleis­ti ge­rą­ją ži­nią apie Lie­tu­vą.

„Ne­bū­ti­na pla­ka­tais Lie­tu­vą rek­la­muo­ti, svar­bu kal­bė­tis. Į su­va­žia­vi­mus – kaip į at­lai­dus. Ir pa­ts tur­tė­ji, gau­ni nau­dos.“

Z. Sa­ba­lys ro­do laik­raš­čius, žur­na­lus es­pe­ran­to kal­ba. Par­si­ve­žė ir kvie­ti­mų: es­pe­ran­ti­nin­kų su­si­ti­ki­mai vyks­ta įvai­riuo­se pa­sau­lio kraš­tuo­se. Lanks­ti­nu­kai kvie­čia da­ly­vau­ti Azi­jos-Okea­ni­jos kong­re­se, Ita­li­jos, Bra­zi­li­jos, Be­ni­liuk­so ša­lių kong­re­suo­se, tarp­tau­ti­nia­me Hi­ma­la­jų su­si­ti­ki­me ar Vi­du­rio Azi­jos es­pe­ran­ti­nin­kų su­si­ti­ki­me Ira­ne.

Ar no­rė­tų­si dar kar­tą grįž­ti į Por­tu­ga­li­ją? „Taip. Dėl žmo­nių, dėl is­to­ri­jos dvelks­mo. Tik ne to­kiu karš­tu lai­ku“, – sa­ko Z. Sa­ba­lys.

Ki­tą­met pa­sau­li­nis es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­sas su­grįš į Suo­mi­ją, vyks Lah­tis mies­te.

„Ten tik­rai bus ne­karš­ta“, – šyp­so­si Z. Sa­ba­lys.

Spa­lio 8 die­ną 17 va­lan­dą Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Lie­po­rių fi­lia­le Z. Sa­ba­lys skai­tys pa­skai­tą apie ke­lio­nę į Por­tu­ga­li­ją. Kar­tu vyks ir įžan­gi­nė es­pe­ran­to kal­bos pa­mo­kė­lė. No­rin­tie­ji ga­li re­gist­ruo­tis te­le­fo­nu (841) 55 26 57.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Ze­no­no Ei­mu­čio Sa­ba­lio dė­me­sį pa­trau­kė pa­mink­las. Pa­mink­li­nė len­te­lė paaiš­ki­na, kad tai – Car­los Al­ber­to Fer­rei­ra jau­nes­ny­sis (1906–1997), ak­ty­vaus pi­lie­tiš­ku­mo pa­vyz­dys.

Ze­no­nas Ei­mu­tis Sa­ba­lys da­ly­va­vo 103-aja­me pa­sau­li­nia­me es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­se Li­sa­bo­no­je.

Na­cio­na­li­nia­me kong­re­so va­ka­re pri­sta­ty­ti Por­tu­ga­li­jos re­gio­nai.

Sve­čiuo­se pas il­gas vyn­da­rys­tės tra­di­ci­jas tu­rin­čią šei­mą.

Gi­gan­tiš­kos sta­ti­nės vy­no rū­sy­je.

Ke­liau­to­jo Vas­ko da Ga­mos ka­pas.

Ori­gi­na­li na­mo puo­šy­ba.

Ze­no­nas Ei­mu­tis Sa­ba­lys kong­re­suo­se džiau­gia­si se­no­mis ir nau­jo­mis pa­žin­ti­mis.

Meist­ras ga­mi­na tra­di­ci­nę ply­te­lę.

Tra­di­ci­nės ke­ra­mi­nės ply­te­lės – kruopš­tus ran­kų dar­bas.

Tra­di­ci­nių ply­te­lių pa­vyz­džiai.

Ori­gi­na­li gat­vės ins­ta­lia­ci­ja.

103-aja­me pa­sau­li­nia­me es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­se da­ly­va­vo es­pe­ran­ti­nin­kai iš 75 ša­lių.