Naujausios
Gyvenimą paskyrė savo kraštui
Buvęs mokytojas Aleksandras Žalys iš Juodeikių kaimo (Joniškio rajonas) visą gyvenimą paskyrė savo krašto gamtos lobiams išsaugoti, kraštotyrai. Devintą dešimtį įpusėjęs kaimo šviesuolis dar turi planų parašyti kelių šeimų istorijas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Akmenų gelbėtojas
Aleksandro Žalio sodybą kaimo kryžkelėje supa įvairaus dydžio akmenys. Anot šeimininko, sugrupuoti „šeimomis“ pagal formą, spalvą, gal net skleidžiamą energiją. Kiekviena įrėža – praėjusių laikų, geologinės atminties liudijimas.
„Skrybėlė“, „kaukolė“, „grybas“ – įvairius pavidalus įžvelgia devintą dešimtį įpusėjęs senolis.
Pakėlęs plokščią atplaišą jis atveria dubeniuotąjį akmenį. Tokie protėvių laikais buvo skirti pagoniškoms apeigoms atlikti. Jie aktyviai medžiojami įvairių verteivų, norinčių papuošti savo aplinką ar pasipelnyti. Juodeikių kaimo gyventojas ne sykį sulaukė siūlymų juos atiduoti, parduoti, tačiau pinigai jo negundo.
Akmenys, ypač didesni rieduliai – šio krašto turtas, kurį žmogus išsaugojo per didįjį melioracijos vajų. Tuo metu iš sausinamų laukų surinkti, jie buvo gabenami į Pailių poligoną ir sprogdinami, smulkinami, paverčiami skalda.
„Mačiau, kaip naikinami milžinai, ir galvojau, ką daryti? Pradėjau tartis su melioracijos vyrais, kad bent didžiausių nesprogdintų, nutemptų nors į pakeles“, – mena tada dar Endriškiuose gyvenęs A. Žalys.
Nepaliestus riedulius mokytojas pažymėdavo raide „N“, ženklu, reiškiančiu, kad sprogdinti neleistina. Akmenys papuošė Joniškio miškų urėdijos dendrologinį parką, ženklina buvusias ir išlikusias gyvenvietes, kaimų kapinaites. Kiek riedulių išgelbėjo, šviesuolis neskaičiavo.
Rūpestis dėl ežero ir pelkės
Aleksandrui Žaliui žmonės dėkingi ir už Mūšos tyrelio pelkės išsaugojimą bei paskelbimą kraštovaizdžio draustiniu.
„Važiuoju vieną pavakarę dviračiu prie Miknaičių ežero pažiūrėti, kas ten darosi. Matau – apdžiūvusiame ąžuole gandrai sutūpę. Tikras gandrų posėdis, sprendžiantis, kur teks dėtis, nebelikus medžių, senų sodybų. Toliau minu: tyrelio platumose šmėžuoja trys moterys ilgais sijonais. Stebiuosi, – negi spanguoliauja? Negali būti, juk tik birželio mėnuo, – vaizdžiai pasakoja buvęs mokytojas. – Einu artyn, o moteriškės pakilo ir – nulėkė. Gervių tai būta.“
Mintis apie grėsmę paukščių rūšims, augalams, ežerui, tyrelio pelkei jis surašė ir išsiuntė rajoniniam laikraščiui. Pasirodžius straipsniui Juodeikių šviesuolis sulaukė susirūpinusių gamtosaugininkų skambučio. Sako, reikia kažką daryti, gal galite iš visuomenės parašus surinkti.
„Kada čia surinksi... Kitaip padarėme. Per naktį raštą sukūriau ir, draugų patartas, į kolūkio „Tarybų Lietuva“ visuotinį susirinkimą nulėkiau. Visi rankas pakėlė, mano laiškui pritarė ir su protokolo išrašu jį nuvežėm Ministrų Tarybai,"– mena buvęs mokytojas.
Netrukus gavo oficialų laišką, kuriame parašyta, kad priimtas sprendimas 1,5 kilometro atstumu nuo Miknaičių ežero durpių nebekasti, ten turi būti draustinis.
Už visuomeninę veiklą aplinkosaugos srityje Aleksandrui Žaliui 2000-aisiais skirta profesoriaus Česlovo Kudabos vardo premija.
Spaudė ranką Prezidentui
Pats būdamas artimas gamtai žmogus A. Žalys sekė Prezidento Valdo Adamkaus gyvenimą. Per „Amerikos radiją“ dar sovietiniais laikais buvo girdėjęs, kad jis dirbo aplinkosaugos srityje.
Kai sužinojo, kad Prezidentas atvyks į Žagarės 800 metų jubiliejų, Juodeikių šviesuolis užsibrėžė būtinai su juo susitikti.
Kadangi iš ryto autobusas nevažiavo, A. Žalys Žagarę pasiekė tik per pietus.
„Išlipau ir pasileidau per parką link stadiono, kur vyko iškilmės“, – mena juodeikiškis.
Priartėjęs prie pakylos jis pastebėjo Prezidentą einantį kelio link, kur stovėjo mašinos. Su juo kartu ėjo ir buvęs Endriškių mokyklos, kurioje A. Žaliui teko dirbti, mokinys Imantas Lazdinis, tuometinis aplinkos apsaugos ministras.
Juodeikių krašto gamtos saugotojui pavyko užkalbinti Prezidentą, paspausti ranką. Kažkas dar iš šalies nufotografavo ir vėliau padovanojo nuotrauką.
„Padėkojau Prezidentui už tai, kad jis kadaise per rinkimų kampaniją į Gaižaičių seniūniją atlydėjo kandidatą į Prezidentus Stasį Lozoraitį,“ – pasakoja A. Žalys.
Renka kraštotyros medžiagą
Juodeikių šviesuolis daugelį metų rinko ir teberenka kraštotyros medžiagą. Jo straipsnis apie Juodeikių kraštą papildė 1998 metais išleistą monografiją „Žagarė“. Į storą sąsiuvinį jis surašė savo tėvo prisiminimus.
Žiemą leisdamas pas gimines Kužiuose (Šiaulių rajonas) garbaus amžiaus žmogus nuolat užsuka į vietos biblioteką. Ten randa tikrų lobių – istorinių, kraštotyros leidinių, senų nuotraukų.
Dabar jį domina senų laikų Jurdaičių orkestro fotografija, reikia surinkti duomenis apie muzikantus, sudėtingą vieno pažįstamo, gyvenančio Žvelgaičų kaime, giminės istoriją.
A. Žalio namuose guli daugybė languotų mokyklinių sąsiuvinių. Juose senolis metai po metų kasdien žymi orus ir jam asmeniškai svarbius įvykius, susitikimus.
Bendruomenė išsaugojo du pastatus
Kaimo šviesuolis buvo ir vienas iš bendruomenės kūrimo iniciatorių.
„Kai darbininkai ardė buvusios Endriškių mokyklos pastatą, galvojau, kad ir Juodeikių mokyklai ateis galas, juk jau uždaryta buvo, langai byrėjo. Ir labai man ta mintis nepatiko. Kaime pasitarę sprendėme, kad vienintelė išeitis – įkurti bendruomenę. Tik tada galėsime išlaikyti pastatą savo rankose ir jį sutvarkyti,“ – priežastį, kuri paskatino juodeikiškius susiburti į nevyriausybinę organizaciją, atskleidžia A. Žalys.
Bendruomenė, kuriai vadovauti sutiko Eglė Ginkuvienė, pagal projektus gavo lėšų – uždengė stogą, sudėjo langus, sutvarkė vidų.
Bendruomenė pasirūpino sutvarkyti šviesaus atminimo Tėvo Stanislovo namelį, kuriame jis gyveno, 1957–1960 metais dirbdamas Juodeikių bažnyčioje. Sovietiniais metais namelis buvo iš šventoriaus iškeltas ir paverstas pieno surinkimo punktu. Dabar namelis stovi senojoje vietoje, jame įrengta ekspozicija Tėvui Stanislovui atminti.
Autorės nuotr.
ŠVIESUOLIS: Kaimo šviesuolis Aleksandras Žalys visą gyvenimą paskyrė krašto gamtos lobiams išsaugotii, kraštotyrai.
AKMENYS: Šeimininką žavi akmenų formos, spalvos, juose atsispindinti geologijos istorija.
DUBENIUOTASIS: Juodeikių kaimo gyventojas sako, kad tokiu dubeniuotu akmeniu, menančiu pagonybės laikus, susidomėtų ne vienas apsukruolis.
GIRNOS: Kieme senolis saugoja sukrautas girnas.
KRAŠTOTYRA: Aleksandras Žalys turi sukaupęs daug medžiagos apie savo gimtą kraštą, jo žmones.