Naujausios
Gyvenimas be atliekų – tik fanatikams?
Ar pirkdami kavą išsinešti susimąstome, kad vos po keliolikos minučių į šiukšliadėžę išmestas vienkartinis puodelis nuguls į sąvartynus ir suirs tik maždaug per 600 metų? Darnaus vartojimo šalininkai siūlo atsisakyti vienkartinių puodelių, indų, įrankių, šiaudelių ir taip taupyti gamtos resursus bei apsaugoti žmonių sveikatą.
Rūta ŽUKĖ
„Vakarų ekspresas“
Skatina mąstyti
Lietuvos sveikuolių sąjungos paskelbtas iššūkis kvietė bent 30 dienų visiškai atsisakyti neperdirbamų vienkartinių puodelių, šiaudelių, indų ir įrankių. Dalyviai feisbuko grupėje „30 dienų iššūkis“ dalijosi patirtimis, kėlė nuotraukas, uždavė jiems rūpimus klausimus. Iššūkio organizatoriai pateikė įdomių faktų apie vienkartinius indus, jų vartojimo kultūrą kitose šalyse, jau esančius pasaulyje sprendimus, kaip mažinti aplinkos taršą.
Dalis iššūkio dalyvių atsisakė ne tik vienkartinių indų, bet ir plastikinių maišelių bei vienkartinių pakuočių.
Pasibaigus iššūkiui, jo iniciatoriai Vyriausybei pateikė dokumentus su pasiūlymais dėl gaminių, kuriuose yra mikroplastiko dalelių, importo ir gamybos Lietuvoje. Taip pat siūlo drausti vienkartinių indų gamybą ir prekybą jais.
Pastarojo iššūkio idėjos sumanytojas, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas Giedrius Bučas įsitikinęs, kad iššūkis žmones skatino mąstyti, labiau kreipti dėmesį į ekologines problemas, vartoti sąmoningiau.
Pasak pašnekovo, kuris maždaug prieš ketverius metus atsisakė naudoti vienkartinius indus ir plastmasinius maišelius, vienkartinių indų problema Lietuvoje yra milžiniška. Vien popierinių karštų gėrimų puodelių per metus sunaudojame apie 40 milijonų. Nors vienkartinis puodelis sudarytas iš 95 procentų popieriaus, tačiau dėl 5 procentų polietileno sluoksnio (dengto iš vidaus) puodelio nebegalima perdirbti ir jie bendru komunalinių atliekų srautu keliauja į sąvartyną.
Vienkartinių daiktų naudojimas sukelia ne tik aplinkos taršos problemą, bet dauguma plastikinių gaminių kenkia mūsų sveikatai. Mikroplastiko dalelių netgi randama naujagimių organizme. Galima sakyti, plastmasinės pakuotės mitybos grandine grįžta į mūsų organizmus. Taigi mes patys sau kasame duobę.
Kitas svarbus niuansas, pasak pašnekovo, yra neprotingas planetos resursų eikvojimas. Tarkime, vienkartinis puodelis vidutiniškai naudojamas 12 minučių ir tuomet jis išmetamas. Tačiau tokio puodelio gamybai reikalinga nafta, popierius, elektra, vanduo.
Kavą perka tik savo puodelyje
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė džiaugėsi, kad šis iššūkis padėjo ir jai atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių, o kavą degalinėse perka tik tuomet, kai turi savo puodelį.
„Per 30 dienų aš supratau, kad mes naudojame nesuvokiamus kiekius plastmasės. Gaila, kad mūsų šalyje šiuo klausimu nėra politinės valios. Politikai šoka pagal pramonininkų dūdelę, o šie – pagal vartotojų. Dėl to baiminamasi priimti nepopuliarių, principingų sprendimų. O žmonės ir toliau perka nesuvokiamus kiekius daiktų, vėliau juos meta lauk ir vėl perka. Taip ir kaupiasi milžiniški kalnai atliekų“, – teigė pašnekovė.
Sveikuolių sąjungos viceprezidentė įsitikinusi, kad reikėtų apskritai uždrausti tokias pakuotes, kurių neįmanoma perdirbti.
„Mes dar nepasiruošę“
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė laikosi griežtos pozicijos – pakuotės yra pritaikytos konkrečiam produktui ir jos, laikantis maisto saugos, yra būtinos.
„Juk produktų būna įvairiausių: ir saldžių, ir rūgščių, ir šaltų, ir karštų. Pakuotės yra pritaikomos pagal produktų rūšį ir sudėtį – kas tinka šaltam produktui, netinka karštam. Savo pakuotę atsinešęs pirkėjas nė nepamąstys apie tai. Pripažinkime, vartotojo žinios yra labai menkos.“
Pasak pašnekovės, netinkama pakuotė gali pakenkti pačiam produktui. Taip pat kyla klausimas dėl maisto higienos: kas garantuos, kad žmogaus pateikta pakuotė yra švari?
„Mes stengiamės, kad gamintojas švariai ir kokybiškai gamintų maistą, laikytųsi higienos reikalavimų, o dabar gi tektų švarų produktą sudėti į galbūt nevisiškai išplautą indą... Kas būtų atsakingas, jei pirkėjas apsinuodytų? Antras dalykas – kodėl pardavėjas švariomis rankomis turi liesti kažkieno atsineštą stiklainį ar dėžutę?“ – teiravosi specialistė.
R. Sadūnaitė įsitikinusi, kad be pakuočių kol kas gyventi neįmanoma, tačiau sutiko, jog prekybininkams derėtų susiimti ir plastikines pakuotes keisti į biodegraduojančias.
Birių produktų pakavimą į daugkartinio naudojimo maišelius R. Sadūnaitė vertino skeptiškai. „Nejaugi bersite riešutus į maišelį, kuriame anksčiau buvo bulvės? O vėliau dėsite duoną? Aš to daryti nedrįsčiau, – nuomone dalijosi inspektorė. -– Stafilokokinės infekcijos, pūliniai, salmonelės, koloformai – kas aplinkoje, tas bus ir pakuotėse. Jei pirkėjai bus nevalyvi, pasekmės gali būti liūdnos ir neišvengsime įvairių ligų protrūkio.“
Siūlo uždrausti naudoti plastiką
Europos Komisija siūlo uždrausti naudoti plastiką gaminant ausų krapštukus, vienkartinius peilius, šaukštus ir šakutes, šiaudelius ir pagaliukus balionams.
Siūlomu draudimu siekiama kovoti su vienkartinio naudojimo plastikiniais daiktais, kurių dažnai randama paplūdimiuose. Taip siekiama apsaugoti jūrų gyvūniją ir augaliją. Pasiūlymui turės pritarti visos 28 ES valstybės narės ir Europos Parlamentas. Europos Komisija taip pat nori, kad iki 2025 metų beveik visi plastikiniai buteliai būtų surenkami perdirbti.
EPA-ELTA nuotr.
Vienkartinių daiktų naudojimas sukelia ne tik aplinkos taršos problemą, bet dauguma plastikinių gaminių kenkia mūsų sveikatai.