Gyvenimo tikslas – nufotografuoti Lietuvą panoramose

Gyvenimo tikslas – nufotografuoti Lietuvą panoramose

Gy­ve­ni­mo tiks­las – nu­fo­tog­ra­fuo­ti Lie­tu­vą pa­no­ra­mo­se

Kem­pe­riu – ke­lio­nė per Lie­tu­vą, su­sto­jant pa­da­ry­ti gra­žiau­sių vie­tų pa­no­ra­mas. Su už­si­de­gi­mu fo­tog­ra­fas Kos­tas Ri­man­tas Šu­ke­vi­čius tai da­ro jau dau­giau nei de­šimt­me­tį, vie­ši­na vaiz­dus in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. „Tuo neuž­siim­čiau, jei ma­no tiks­las bū­tų tap­ti tur­tin­giau­siu ka­pi­nė­se. Ma­nau, po ma­nęs kaž­kas tu­ri lik­ti“, – įsi­ti­ki­nęs fo­tog­ra­fas.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Gar­sins Šiau­lius pa­sau­ly­je

„Pa­da­riau du pro­cen­tus dar­bo“, – paaiš­ki­na K. Šu­ke­vi­čius, bai­gęs fo­tog­ra­fuo­ti Šiau­lių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­ros vi­dų. Daug dar­bo lau­kia prie kom­piu­te­rio ap­do­ro­jant nuo­trau­kas, jun­giant jas į vien­ti­są pa­no­ra­mos vaiz­dą spe­cia­lia pro­gra­ma.

Fo­tog­ra­fą vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai su­ti­ko­me Šiau­lių pės­čių­jų bul­va­re, sku­ban­tį į Ch. Fren­ke­lio rū­mus. Šiau­liuo­se ir apy­lin­kė­se fo­tog­ra­fas įam­ži­no svar­biau­sius lan­ky­ti­nus ob­jek­tus, vie­tas ku­rias, jam už­klau­sus, pa­siū­lė Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė. At­si­dė­ko­da­ma už mies­to gar­si­ni­mą Sa­vi­val­dy­bė trims die­noms su­ra­do fo­tog­ra­fui nak­vy­nę su mai­ti­ni­mu.

„Pa­gar­sin­siu Šiau­lius vi­sa­me pa­sau­ly­je“, – sa­ko Kos­tas. Vi­sos nuo­trau­kos at­si­durs jo su­kur­to­je pa­no­ra­mi­nių fo­tog­ra­fi­jų ga­le­ri­jo­je, lais­vai vi­siems priei­na­mo­je pa­no­ra­mas.lt in­ter­ne­to sve­tai­nė­je.

Fo­tog­ra­fi­ją K. Šu­ke­vi­čius at­ra­do prieš dau­giau nei de­šimt­me­tį išė­jęs į pen­si­ją. Iki tol 33 me­tus jis dir­bo Vil­niaus ku­ro apa­ra­tū­ros ga­myk­lo­je, vi­siš­kai su kū­ry­ba ne­su­si­ju­sio­je sri­ty­je.

Ga­myk­la bu­vo ge­rai ži­no­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet vi­so­je So­vie­tų Są­jun­go­je, ka­dai­se jo­je dir­bo 10 000 žmo­nių, dar­bo bu­vo la­bai daug, tad vy­ras ne­tu­rė­jo lai­ko ka­da ke­liau­ti, kar­tais tek­da­vo dirb­ti net per ato­sto­gas.

„Kar­tais kas nors pa­sa­ko­da­vo: „Bu­vau Ku­piš­ky­je“ ar ki­ta­me Lie­tu­vos mies­te, o aš net neį­si­vaiz­da­vau, ku­ria­me kraš­te tai yra. To­dėl vi­są lai­ką tu­rė­jau sva­jo­nę pa­ts vis­ką pa­ma­ty­ti ir ži­no­ti“, – pa­sa­ko­ja K. Šu­ke­vi­čius. Išė­jęs į pen­si­ją sva­jo­nę įgy­ven­di­no.

Ar­chy­vas – atei­ties kar­toms

„Jei bū­čiau tu­rė­jęs tiks­lą tap­ti pa­čiu tur­tin­giau­siu ka­pi­nė­se, tuo­met neuž­sii­mi­nė­čiau fo­tog­ra­fi­ja, gal­būt bū­čiau ko­kį biz­nį da­ręs. Ta­čiau po ma­nęs kaž­kas tu­ri lik­ti. Toks ma­no gy­ve­ni­mo tiks­las, ma­no kry­žius“, – sa­ko K. Šu­ke­vi­čius. Ne­ko­mer­ci­nį pro­jek­tą jis ku­ria tik sa­vo lė­šo­mis, jam iš­lei­džia pen­si­ją.

Fo­tog­ra­fas me­ni­nin­ku sa­vęs ne­va­di­na, yra do­ku­men­ta­lis­tas – įam­ži­na tai, kas šiuo me­tu yra. Svars­to, jog jo nuo­trau­kos įdo­miau­sios ne da­bar, bet praė­jus maž­daug pen­kias­de­šim­čiai me­tų.

„Vi­si gąs­di­na ato­mi­niu ka­ru... O jei nie­ko ne­liks? Ma­no anū­kas gy­ve­na ir mo­ko­si Ai­ri­jo­je. Aš jam pa­da­riau ši­to pro­jek­to ko­pi­ją. Sa­kiau, jei kas nu­mes bom­bą ant Lie­tu­vos, nors kaž­kur liks vaiz­das, kaip vis­kas at­ro­dė“, – aiš­ki­na K. Šu­ke­vi­čius.

Pra­džio­je vy­ras bu­vo su­ma­nęs fo­tog­ra­fuo­ti Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gai pri­klau­san­čių me­ni­ni­nkų kū­ri­nius, įsi­ren­gė spe­cia­lią stu­di­ją, ta­čiau idė­ja ne­pa­si­tei­si­no. Par­da­vęs stu­di­ją, so­dą, jis nu­si­pir­ko kem­pe­riu­ką ir ėmė va­sa­ro­mis va­ži­nė­ti po Lie­tu­vą fo­tog­ra­fuo­da­mas pa­no­ra­mas.

Kos­to gal­vo­je jau su­ka­si nau­ji pla­nai – jis no­rė­tų pa­da­ry­ti pa­no­ra­mi­nes nuo­trau­kas nuo vi­sų Lie­tu­vo­je pa­sta­ty­tų ap­žval­gos bokš­tų, ku­rių yra dau­giau nei 50. Pie­tų Lie­tu­vo­je jis dar ne­nu­fo­tog­ra­fa­vo vi­sų no­ri­mų baž­ny­čių, mu­zie­jų.

„Lie­tu­va man ypač gra­ži. Va­žiuo­da­mas kal­vo­tais Že­mai­ti­jos ke­liais anks­tų ry­tą ne­ga­liu at­si­džiaug­ti. Ne­ga­liu pra­va­žiuo­ti po gra­žią vie­tą“, – sa­ko Kos­tas. Na­muo­se jis ve­da vi­sų ša­lies lan­ky­ti­nų vie­tų „bu­hal­te­ri­ją“ – są­siu­vi­niuo­se žy­mi jau ap­lan­ky­tus ir dar bū­si­mus taš­kus.

Vir­tua­lios eks­kur­si­jos

Be­siž­val­gant po K. Šu­ke­vi­čiaus nuo­trau­kas in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­no­ra­mas.lt pa­si­jun­ti tar­si vir­tua­lio­je eks­kur­si­jo­je – sto­vi vi­du­ry­je ir dai­rai­si ap­link. Vy­ras ap­skai­čia­vo, jog žiū­rint į kiek­vie­ną nuo­trau­ką bent po mi­nu­tę tam pri­reik­tų apie 50 va­lan­dų.

Sve­tai­nė­je yra dau­giau nei trys tūks­tan­čiai Lie­tu­vos pa­no­ra­mų ir apie 330 Bal­ta­ru­si­jos pa­no­ra­mų iš dva­rų, pi­lių, cerk­vių, ki­tų is­to­ri­nio ir ar­chi­tek­tū­ri­nio pa­vel­do ob­jek­tų, iš­li­ku­sių nuo Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės lai­kų.

Jo­je ga­li­ma vir­tua­liai pa­si­vaikš­ti­nė­ti po Lie­tu­vos tu­riz­mo per­lus ar net mo­lio na­mą. Šiuo me­tu tarp lan­ky­to­jų po­pu­lia­riau­sia Gar­di­no ka­ted­ra, Nes­vy­žiaus pi­lies Auk­si­nė sa­lė, Auš­ros var­tų kop­ly­čia, Vil­niaus Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čios kar­žy­gių kop­ly­čia.

Prie kiek­vie­nos K. Šu­ke­vi­čiaus su­kur­tos pa­no­ra­mi­nės nuo­trau­kos yra ob­jek­to ap­ra­šy­mas, is­to­ri­niai duo­me­nys. Kai ku­rios pa­no­ra­mos ly­di­mos mu­zi­ki­nio fo­no, pa­rink­to pa­gal ati­tin­ka­mą epo­chą, ob­jek­to dva­sią. Siek­da­mas Lie­tu­vą gar­sin­ti vi­sa­me pa­sau­ly­je jis sve­tai­nę iš­ver­tė į de­vy­nias už­sie­nio kal­bas.

„Kam ant kom­piu­te­rio dar­bas­ta­lio už­sklan­dos lai­ky­ti „Win­dows“ vaiz­dą, jei ga­li­ma už­si­dė­ti lie­tu­viš­ką vaiz­dą su Ni­dos ko­po­mis ar Tra­kų pi­li­mi?“ – klau­sia fo­tog­ra­fas ir sa­vo sve­tai­nės lan­ky­to­jams siū­lo ne­mo­ka­mai par­si­siųs­ti dar­ba­lau­kio fo­nus.

Tarp nuo­trau­kų – itin aukš­tos ko­ky­bės gi­ga­pa­no­ra­mos, ku­rias pri­siar­ti­nus ga­li­ma įžiū­rė­ti net ma­žas de­ta­les. „Jei bū­čiau ba­go­tas, nu­si­pirk­čiau ge­rą apa­ra­tū­rą. Tuo­met gi­ga­pa­no­ra­mo­je nuo Šat­ri­jos kal­no už tri­jų ki­lo­met­rų ma­to­mo­se Luo­kės mies­te­lio ka­pi­nė­se bū­tų ga­li­ma per­skai­ty­ti net ant­ka­pių už­ra­šus“, – paaiš­ki­na.

Sep­ty­nias­de­šimt me­tų per­ko­pu­sio vy­ro kom­piu­te­ri­nės tech­no­lo­gi­jos vi­siš­kai ne­bau­gi­na – jis pa­ts dir­ba kom­piu­te­ri­nė­mis pro­gra­mo­mis, mo­de­ruo­ja sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nę.

Pa­sa­ko­ja, jog Lie­tu­vo­je tik at­si­ra­dus in­ter­ne­tui, tuo­met dar dirb­da­mas Ku­ro apa­ra­tū­ros ga­myk­los pre­ky­bos cent­ro di­rek­to­riu­mi, tik­riau­siai vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vo­je nu­pir­ko kom­piu­te­rius, vi­sus dar­buo­to­jus nu­siun­tė į kur­sus ir ap­skai­tą vyk­dė kom­piu­te­ri­zuo­tai.

Įžū­lus ku­ni­go me­las

Po­kal­bis prie Šiau­lių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­ros sim­bo­liš­kas, nes vie­nas mė­gia­miau­sių fo­tog­ra­fo ob­jek­tų – baž­ny­čios.

„Baž­ny­čios man įdo­mios, nes ten mū­sų pro­tė­viai su­dė­jo vi­sa, kas ge­riau­sia. Atim­ki­te baž­ny­čias iš Vil­niaus ir mies­tas taps vi­siš­kai neį­do­mus. Baž­ny­čia tu­ri is­to­ri­nę ir ener­ge­ti­nę ver­tę. Per am­žius jo­se bu­vo dau­gy­bė be­si­mel­džian­čių žmo­nių, jie pa­li­ko sa­vo ener­gi­ją, nors jų ne­bė­ra“, – kal­ba K. Šu­ke­vi­čius.

Be­ke­liau­jant po Lie­tu­vą jam ten­ka su­si­dur­ti su įvai­riau­siais ku­ni­gais. Svars­to, jog tik da­lis jų nuo­šir­džiai at­si­da­vę žmo­nėms ir Die­vui. Pa­vyz­džiui, nu­va­žia­vus į vie­ną baž­ny­čią ku­ni­gas iš­kart pa­klau­sė – tai ko­mer­ci­nis ar ne­ko­mer­ci­nis pro­jek­tas, no­rė­da­mas gau­ti pi­ni­gi­nę au­ką.

Kar­tą pa­ke­liui va­žiuo­da­mas pa­ma­tė ne­di­de­lę baž­ny­tė­lę, su­gal­vo­jo ją įam­žin­ti. Su­si­ra­dęs „pro­čke­lę“ no­rė­jo pa­tek­ti į vi­dų, ta­čiau mo­te­ris pa­sa­kė, jog tu­ri rak­tą, bet ne­ga­li leis­ti į vi­dų be kle­bo­no lei­di­mo.

Kos­tas, kar­tu su jį ly­dė­ju­siu vy­ru iš mies­te­lio ir „pro­čke­le“ pa­skam­bi­no kle­bo­nui, te­le­fo­ne įsi­jun­gė gar­sia­kal­bį. Ku­ni­gas pa­sa­kė, jog yra iš­vy­kęs, pa­ts ne­ga­li įleis­ti į vi­dų. Pak­lau­sus, ar nie­kas ki­tas be jo ne­tu­ri rak­tų, ku­ni­gas pa­ti­ki­no – „pro­čke­lė“ rak­tų ne­tu­ri.

Vis­ką gir­dė­ju­si mo­te­ris iš nuo­sta­bos, kad ku­ni­gas taip įžū­liai me­luo­ja, vos neat­si­sė­do. „Dau­giau aš pas jį ne­bei­siu į baž­ny­čią, ku­ni­gas ši­taip me­luo­ja į akis“, – ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti ir vy­ras iš mies­te­lio.

Kos­tą nu­ste­bi­no at­si­ti­ki­mas baž­ny­čio­je, kur ku­ni­ga­vo 93 me­tų jo bend­ra­var­dis ku­ni­gas. Ten pa­pra­šęs nu­fo­tog­ra­fuo­ti baž­ny­čios in­ter­je­rą lyg di­džiau­sias nu­si­kal­tė­lis jis bu­vo ap­rėk­tas vi­du­je sė­dė­ju­sių mo­te­riš­kių, o pa­skui ir pa­ties ku­ni­go.

„Mo­te­riš­kės net keik­ti ma­ne pra­dė­jo! Klau­siau, ko­dėl jūs taip šau­kiat? Juk čia die­vo na­mai, ne ark­li­dė“, – ste­bė­jo­si fo­tog­ra­fas.

Jį su­ža­vė­jo Ario­ga­los baž­ny­čios ku­ni­gas, pas ku­rį su­si­rin­ku­si pil­na zak­ris­ti­ja jau­ni­mo už­sii­ma įvai­ria veik­la, ak­ty­viai da­ly­vau­ja šven­tė­se.

Kem­pe­ry­je daž­niau­siai nak­vo­jan­tis vy­ras ke­liau­da­mas po Lie­tu­vą pa­ty­rė ir ne­ma­lo­nių nuo­ty­kių: vie­na­me mies­te­ly­je prie jo pri­si­ka­bi­no ag­re­sy­viai nu­si­tei­kę jau­nuo­liai, no­rė­jo ap­vers­ti au­to­mo­bi­lį.

Lie­tu­vos ne­keis­tų į Ka­na­rus

Pas­ta­ruo­ju me­tu Kos­tas fo­tog­ra­fuo­ja ne tik ob­jek­tus, in­ter­je­rą ar kraš­to­vaiz­džio pei­za­žus, į pa­no­ra­mas pa­ten­ka ša­ly­je vyks­tan­tys ren­gi­niai, šven­tės, mi­tin­gai. Pla­nuo­se – fo­tog­ra­fuo­ti "Nai­sių va­sa­ros" fes­ti­va­lį. Vi­sa tai – is­to­ri­nis pri­si­mi­ni­mas atei­ties kar­toms.

Fo­tog­ra­fo ar­chy­ve yra to­kių ob­jek­tų, ku­rių gy­vai jau ne­be­pa­ma­ty­si: su­de­gu­sios Ku­lau­tu­vos, Paš­tu­vos, La­ba­no­ro baž­ny­čios. K. Šu­ke­vi­čius sa­ko tu­rin­tis šeš­tą­jį jaus­mą, ne­ge­rą nau­jau­tą, nes vi­so­se su­de­gu­sio­se baž­ny­čio­se jau­tė kaž­ką ne­ge­ra.

Prieš pat gais­rą jam te­ko fo­tog­ra­fuo­ti ir Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lį. Tuo­met jo žvilgs­nį pa­trau­kė prieš­gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­ja, net tei­ra­vo­si jį ly­dė­ju­sios mo­ters, ar ji įjung­ta. Gais­ras vie­nuo­ly­ne ki­lo po tri­jų sa­vai­čių. Fo­tog­ra­fo nuo­trau­ko­se iš­li­ko įam­žin­ti Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no ce­lės sie­nų puo­šy­ba, ku­ri po gais­ro neiš­li­ko.

Da­bar jam ne­ge­rą nuo­jau­tą ke­lia gra­ži Pi­ke­lių Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čia prie Ma­žei­kių.

„Di­des­nio pa­trio­to už ma­ne jau ne­ga­li bū­ti, – juo­kia­si Kos­tas. – Ne­bū­ti­nai pa­trio­tas tu­ri my­lė­ti sa­vo val­džią. Rei­kia ma­ty­ti jos trū­ku­mus. Lie­tu­va yra ne tas pa­ts, kas val­džia. Nie­kad ne­ga­lė­čiau nie­kur ki­tur gy­ven­ti, net jei siū­ly­tų Ka­na­rus ar Kap­rio sa­lą. Man ge­riau­sia Lie­tu­vo­je. Ji ne per ma­ža, jo­je la­bai daug ką ga­li­ma nu­veik­ti“.

Pa­no­ra­mos ir fo­tog­ra­fi­ja – gy­ve­ni­mo pro­jek­tas? „Taip. Ne­ga­lė­čiau bū­ti kaip ki­ti pen­si­nin­kai, sė­dė­ti na­mie, žiū­rė­ti pro vir­tu­vės lan­gą ir lauk­ti pa­sku­ti­nio trau­ki­nio“.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

BAŽ­NY­ČIA: Fo­tog­ra­fui Kos­tui Šu­ke­vi­čiui įdo­mios baž­ny­čios, nes ten pro­tė­viai su­dė­jo vi­sa kas ge­riau­sia, jos tu­ri is­to­ri­nę ir ener­ge­ti­nę ver­tę.

PRO­CE­SAS: Pa­no­ra­mų fo­tog­ra­fas Kos­tas Šu­ke­vi­čius fo­tog­ra­fuo­ja pa­no­ra­mą Šiau­lių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­ro­je. „Tai dar tik du pro­cen­tai dar­bo“, – pa­tiks­li­na.

PA­LI­KI­MAS: Dau­giau nei tris tūks­tan­čius Lie­tu­vos pa­no­ra­mų nu­fo­tog­ra­fa­vęs Kos­tas Šu­ke­vi­čius no­ri nuo­trau­kas pa­lik­ti atei­ties kar­toms, kad atei­ty­je bū­tų ga­li­ma pa­ma­ty­ti kaip vis­kas at­ro­dė, kaip kei­tė­si.