Naujausios
Gyvoji istorija atgaivino marą, badą ir linksmybes
Kurtinantis patrankos šūvis įjungė laiko mašiną – Šiaulių Vilniaus pėsčiųjų gatvėje atgijo XVIII amžiaus veikėjai. Bulvare tykojo maro ir bado šmėklos, išdidžiai vaikštinėjo bajorai, amatininkai svarstė apie manufaktūrų steigimą, žingsniavo bažnytinės procesijos. Teatralizuotais pasirodymais prasidėjo 778-asis Šiaulių miesto gimtadienis.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Prie fontano – maro aukos
Kaip XVIII amžiuje atrodė Šiauliai, kas mieste vyko, kaip atrodė šiauliečiai, kai prieš 300 metų gyveno ir kūrė Kristijonas Donelaitis?
Po patrankos šūvio kariai prie Šiaulių universiteto dailės galerijos įsikuria laikinoje stovykloje. Čia pat skiltuvu įkūrę ugnį kažką verda katiliukuose. Kareiviai nenusiteikę priešiškai – leidžia apžiūrėti jų ginklus. Vyrai primena Šiaurės karą (1700 – 1721 m.), kai Rusija ir Švedija kovojo dėl Baltijos ir jos pakrančių.
Kataklizmų metai tęsiasi – mieste kyla didžiulės maro epidemijos. Šiaulius epidemija itin paveikė – istoriniuose dokumentuose minima, jog „anksčiau vyraujantis ekonomikoje Šiaulių miestas, dabar ir kaimo nevertas, daugiau tuščių namų, nei gyventojų“.
Netoliese neveikiantį Rūdės fontaną apgulę žaizdoti ligoniai, lavonai, bado išsekintos klipatos, aplink sliūkina maro šmėklos, gyvybės pjovėjai. Maro daktaro kaukėmis, primenančiomis paukščio snapą, ir ilgais apsiaustais apsirėdę veikėjai baidė piktąsias dvasias. Apžiūrėti situaciją užsuko net į šalia įsikūrusią mėsos produktų parduotuvę.
„Skleidžiame maro kvapą“, – pažeisdamos scenarijaus taisykles tylėti prakalbo giltinės Urtė ir Beatričė (Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro studijos „Kompanija šauni“ aktorės). Jos ištiesė kolbas, kuriose esą sudegintų maro aukų kvapas. Duoda pauostyti.
„Buvo labai žiaurūs laikai. Tuo viskas pasakyta“, – pabrėžė giltinės. LDK anuomet nuo maro išmirė nuo trečdalio iki pusės gyventojų.
Žolininkių burtai
Bulvaro atkarpoje nuo P. Višinskio paminklo iki amfiteatro kleketuodamos, kikendamos ir garsiai besikvatodamos strikčioja damos. Valgo obuolį, koketiškai mirkteli praeiviams.
Miestietės šiek tiek pasileidusios, kuria intrigas ir įžiebia konfliktus. Kariūnai baltais perukais špagomis aiškinasi, kam priklauso gražuolės širdis.
Solidžiai, be išsišokimų vaikštinėja bajorai. Bajoriškai papuoštame amfiteatre vyksta koncertas. Iš tolo girdisi griežtos guvernantės-mokytojos paliepimai būriui mokinių. Klausant įdėmiau buvo galima išgirsti, ko mokėsi vaikai XVIII amžiuje.
„Šermukšniai yra stebuklinga apsauga nuo blogos akies. Senovėje prie lietuvių sodybos sodindavo šermukšnį, kad atėjęs kaimynas ar nepažįstamasis nenužiūrėtų namo“, – pasakojo žolininkė, Šiaulių universiteto Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė. Ji atskleidė žolelių gydomąsias galias ir stebuklingą poveikį.
Tereikia pasakyti vieną norą ir žolininkė-burtininkė parenka augalą. „Negalima visko norėti – meilės, pinigų ir sveikatos. Reikia pasirinkti“, – pabrėžė žolininkė. Svarbiausias žolelių poveikio elementas – reikia tuo tikėti ir labai norėti. Gyvojoje istorijoje šiauliečiai labiausiai norėjo sveikatos. Jiems žolininkės davė ežiuolę.
Bulvaru praklibinkščiuoja sukrypęs elgeta. Vis šluoja esamus ir nematomus lapus.
Daugiau nei 300 dalyvių
Gyvoji Šiaulių istorija – vienas iš renginių, pernai sulaukęs didžiulio dalyvių ir miestiečių palaikymo. Todėl nuspręsta jį tęsti, šiemet siejant su K. Donelaičio vaizduojamu laikmečiu.
Teatralizuotos akcijos iniciatorę, koordinatorę Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro studijos „Kompanija šauni“ vadovę Dalę Dargienę konsultavo Šiaulių universiteto Istorijos katedros vedėja, profesorė dr. Rita Regina Trimonienė. Ji padėjo akcijos organizatoriams rekomenduodama temas, idėjas.
Gyvojoje istorijoje dalyvavo apie 300 dalyvių iš miesto mokyklų, neformaliojo švietimo įstaigų, universiteto, Kultūros centro kolektyvų nariai, X tarptautinio vaikų ir jaunimo teatrų festivalio „Baltoji varnelė“ dalyviai, svečiai iš užsienio.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUKILIMAS: Šiaulių universiteto Estrados meno katedros studentai priminė apie 1794 m. T. Kosciuškos sukilimą (balandžio 16 d. Šiauliuose paskelbtas kariuomenės sukilimo aktas, sukilėlių vadu paskelbtas Jokūbas Jasinskis).
KVAPAS: Giltinės Urtė ir Beatričė demonstruoja kolbose tvyrantį nuo maro mirusių ir sudegintų žmonių kvapą.
PRAMOGOS: Bulvare atgijo istorinis XVIII a. žmonių laisvalaikis – šokiai.
MARAS: Maro epidemija neaplenkė ir Šiaulių miesto. Gyvoji istorija atgaivino maro šmėklas, giltines, gydytojus, ligonius.
BAJORAI: Po Šiaulių pėsčiųjų bulvarą lėtai vaikštinėjo bajorai.
ŠŪVIS: Patrankos šūvis skelbė gyvosios istorijos pradžią ir pabaigą.
LUOMAI: XVIII a. miestelio atmosferą kūrė įvairių luomų, amžių miestiečiai.
MOKYKLA: Griežta mokytoja aiškino mokiniams gyvenimo tiesas ir juos auklėjo.
ETIUDAS: Bulvare periodiškai vyko improvizuoti teatriniai etiudai, vaizduojantys istorinius įvykius, momentus.