
Naujausios
Į medžioklę – su šautuvu ir fotoaparatu
Kurtuvėniškis Dainius Popovas daugelį metų nesiskiria nei su šautuvu, nei su fotoaparatu. Kurtuvėnuose, minint švento Huberto – medžiotojų globėjo, dieną, D. Popovo su bičiuliais iniciatyva surengtas maždaug 2 000 istorinių, kolegų medžiotojų ir jo paties darytų nuotraukų pristatymas.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Dainius Popovas bandyti fotografuoti pradėjo būdamas dešimties metų. Pirmieji uždirbti pinigai buvo išleisti dviračiui ir fotoaparatui įsigyti.
Fotografuoti su „Smena“, kurią turėjo Dainiaus tėvai, pamokė fotokorespondentas Algimantas Puodžiūnas. Bet fotoaparatas turėjo techninį gedimą – ne visada užsidarydavo diafragma. Todėl taupė geresniam fotoaparatui. Sumokėjo net 28 rublius ir įsigijo fotoaparatą „Vilija“. Būdamas apie keturiolikos metų, už visos vasaros uždarbį – 140 rublių – nusipirko „Zenit-ET“, kurį tebeturi iki šiol. Fotoaparatas puikiausiai veikia.
Kitas didysis Dainiaus Popovo pomėgis – medžioklė. Jo medžiotojo stažas greitai pasieks ketvirtį amžiaus.
„Į medžioklę aš pradėjau veržtis nuo dešimties. Pirmą sykį reikėjo labai ilgai tėvelio prašyti, kad kartu į medžioklę ir mane paimtų. Turėjau suruošti visą reikalingą amuniciją, pietus ir pažadinti tėvelį ankstų rytą. Užsisukau du žadintuvus, bet būdravau visą naktį. Nepramiegojau, įvykdžiau visas sąlygas. Tėvelis irgi laikėsi duoto žodžio. Pirmas kartas medžioklėje man buvo ir yra viena iš laimingiausių gyvenimo dienų“, – šypsojosi D. Popovas.
Kai medžioja, tykodamas ar laukdamas žvėrių, D. Popovas nefotografuoja. Ir atvirkščiai. Per medžiokles fotografuoti apskritai nėra lengva: tai šviesos per daug, tai jos trūksta, trukdo medžiai, šakos, šešėliai.
„Turiu iš senelio Julijono Stanelio paveldėtą šautuvėlį. Norėjau turėti kaip šeimos relikviją. Šautuvėlis pirktas 1956 metais, Šiauliuose, 88-joje ūkinių prekių parduotuvėje. Maždaug iki 1970-ųjų kiekvienas, pateikęs asmens dokumentą, ginklą galėdavo be jokio vargo įsigyti. Atsakomybė už lygiavamzdžių šautuvų nelegalų laikymą iki 1994-ųjų buvo tik administracinė“, – sakė D. Popovas.
D. Popovas žino daug medžioklės ypatumų. Kai kurie jų užfiksuoti ir nuotraukose.
Parodoje eksponuojamos įvairių laikmečių, autorių, medžiotojų asmeninių archyvų nuotraukos, nemaža dalis Kurtuvėnų medžiotojų būrelio pirmininko Kęstučio Šufinsko darytos fotografijos.
Ikikarinių nuotraukų yra pateikęs Kurtuvėnų regioninio parko biologas Vidmantas Lopeta. Dauguma nuotraukų susijusios su Kurtuvėnų dvaru ir jo savininku grafu Pliateriu ir jo bičiuliu Stasiu Pūtviu-Putvinskiu. Abu vyrai mėgo medžioti.
Prezidento Antano Smetonos žmona buvo netoli Kurtuvėnų įsikūrusio Žadvainių dvarelio savininkės Vandos Chodakauskaitės pusseserė. Prezidentas į Kurtuvėnų apylinkes atvykdavo pailsėti, pamedžioti. D. Popovas turi dvi unikalias nuotraukas, kuriose nufotografuotas Prezidentui skirtas žirgas bei svečiai iš sostinės po medžioklės. Šias nuotraukas pateikė Regina Biknytė-Palinauskienė, užaugusi šiame dvarelyje.
Žinomas gamtininkas Tadas Ivanauskas irgi užsukdavo pamedžioti Kurtuvėnų apylinkėse, bičiuliavosi su S. Pūtviu-Putvinskiu. Parodoje – nuotrauka, kurioje T. Ivanauskas su medžiotojų būriu.
Nuotraukoje, kurią D. Popovas gavo iš savo prosenelės gimtojo Pašvinio kaimo medžiotojo Prano Makausko sūnaus Stasio, užfiksuota pokarinė, iškilminga Šiaulių miesto medžiotojų draugijos rikiuotė. Pranas Makauskas buvo kalvis ir kaimo „graborius“, bet neišvengė tremties. Į Sibirą pašviniškis pasiėmė apie 100 kilogramų sveriantį kalvio priekalą, su tuo pačiu priekalu grįžo atgal į Lietuvą.
„Ir medžioti, ir fotografuoti ikikariniais laikais būdavo prabangos dalykas, turtingųjų privilegija. Todėl ir nuotraukų iš medžioklių nėra daug daryta, o juo labiau – išlikę“, – pažymėjo.
Su medžiokle susijusiose nuotraukose įamžinti įvairūs skirtingų laikmečių ypatumai. Pavyzdžiui, apie 1970 metus miškininkai su medžiotojais iškirstose biržėse sodindavo bulves. Ši technologija ir dabar naudojama Danijoje, dar keliose šalyse. D. Popovas svarstė, kodėl šernai bulvių nebemėgsta? Gal išlepinti kukurūzų ar žirnių? Bet seniau, ieškodami bulvių, šernai tiesiog išardavo ir paruošdavo dirvą savaiminiam miško užsisėjimui, o ir sodžių gyventojai nuo jų kentėdavo.
Nuotraukose – kalėdinio kiškio medžioklė Kūčių dieną, medžiotojų šventės prie Bijotės ežero, medžiotojų portretai, žvėrių šėrimas. Kiekvienam medžiotojui tarybiniais laikais būdavo privaloma paruošti po nustatytą kiekį žaliųjų šluotelių, sudžiovinti ir pakabinti miškuose, kaip pašarą pirmiausia stirnoms. Bulvės būdavo barstomos ir miško rubežinėse linijose.
„Kadangi apie Kurtuvėnus daug tvenkinių, gamtos mylėtojai vienais metais išperino apie 800 ančiukų, ketindami smarkiai padidinti medžiojamųjų paukščių populiaciją. Tačiau įvyko kiek netikėtas dalykas. Išaugusios antys visai žmonių nebijojo, ne skrisdavo nuo jų, bet atplaukdavo, tikėdamos skanėstų. Nė vienam medžiotojui nepakilo šautuvas“, – sakė.
Nuotraukose – Kurtuvėnų girininkas Henrikas Mejeris. Jo tėvas – Leonardas Mejeris, pasak D. Popovo, įspūdinga asmenybė. Jis rašė ikikariniuose medžioklės žurnaluose, iki šių dienų stebina filosofinėmis įžvalgomis. Gyvenimas, Leonardo Mejerio teigimu, dabar ne vien tik grumtynės su gamta ir priešu, kaip buvo praeityje, bet kartu ir žiauri kova už būvį tarp tos pačios žmonių visuomenės. Taip L. Mejeris rašė 1940 metais.
Nuotraukose įamžintas grafo Pliaterio vairuotojas Tomas Storodomskis, dar prieškariu medžiojęs apie Bubius, be kitų žvėrių ir paukščių – ir kurtinius tetervinus. T. Storodomskis medžiojo iki 95 metų.
Kurtuvėnuose surengtoje medžiotojų šventėje perskaitytas plungiškio fotomenininko, garbės medžiotojo titulo savininko, gamtos mylėtojo Kosto Slivskio laiškas Šiaulių krašto medžiotojams.
Nuo 1973 metų medžiojantis ir fotografuojantis K. Slivskis tvirtino, jog tapdamas fotografijos sąjungos nariu įsikalęs į galvą – medžioklės fotografijos privalo būti estetinės. Būtina išvengti kraujo, fotografuojantis prie sumedžiotų žvėrių, nevalia ant žvėries užkelti koją, jį apžergti ar daryti kažką panašaus, rodant, jog esi nugalėtojas. Niekada nefotografuoti nuo žvėries diriant kailį.
Nuotraukos iš medžiotojų ir jų artimųjų archyvų
Paukščių medžioklė Šilo Pavėžupio dvare. Iš kairės – grafas Pliateris, Stasys Pūtvis-Putvinskis, gamtininkas Tadas Ivanauskas ir Mirsiškės dvarininkas Krukauskas.
Iškirstoje biržėje sodinamos bulvės – skanėstas šernams.
Medžioklė įspūdingo kraštovaizdžio Vainagių apylinkėse.
Bulvės barstomos rubežinėse linijose.
Vyrai traukia į medžioklę.
Pokarinė iškilminga Šiaulių miesto medžiotojų draugijos rikiuotė gegužės pirmosios proga. Draugijoje veikė fotomėgėjų sekcija, jos nariai užsiiminėdavo medžiotojiška fotografija.
Dainiaus POPOVO asmeninė nuotr.
Ilgamečiam medžiotojui Dainiui Popovui tenka ir medžioklėms vadovauti.
Redakcijos archyvo nuotr.
Dainius Popovas fotografuoja nuo dešimties, o jo medžiotojo stažas greitai pasieks ketvirtį amžiaus.