Naujausios
Iššifruotas šumerų lentelių dantiraštis
Britų muziejaus darbuotojai iššifravo tris Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus rinkinio šumerų dantiraščio lenteles. Šiauliečių eksponatai paskelbti dviejose tarptautinėse dantiraščio duomenų bazėse ir tapo prieinami viso pasaulio specialistams.
Draugo dovana
Į „Aušros“ muziejų molinės lentelės su įspaustais ženklais pateko kartu su gausia archeologo kunigo Juozapo Žiogo, gyvenusio 1868–1935 metais, kolekcija. J. Žiogas kasinėjo archeologijos paminklus, sukaupė daugiau nei tūkstantį archeologinių radinių. 1961-aisiais beveik visa archeologo surinkta kolekcija pateko į „Aušros“ muziejų.
Tarp vietinių akmeninių kirvių, geležinių darbo įrankių, žalvarinių papuošalų buvo ir egzotiškas radinys iš tolimųjų kraštų. Muziejaus archeologams nežinoma, iš kur šumerų dantiraščio lenteles gavo pats J. Žiogas. Į tolimas keliones jis nebuvo išvykęs.
Greičiausiai koks kunigo draugas, žinodamas jo aistrą archeologijai, parvežė jam lenteles kaip suvenyrą iš Mesopotamijos.
Lietuvoje dar 17 dantiraščio lentelių ir jų atspaudų iš orientalisto Pranciškaus Tičkovskio kolekcijos saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.
Šventyklos administracijos dokumentai
Nesitikėdami Lietuvoje rasti dantiraščio specialistų, per kolegas archeologus šiauliečiai muziejininkai kreipėsi į Britų muziejų. Ten saugoma didelė molinių lentelių kolekcija ir yra dantiraščio dešifruotojų. Vienas iš jų, daktaras Irvingas Finkelis, patvirtino, kad „Aušros“ muziejaus eksponatai – originalai, perskaitė ir datavo juos.
Daktaro Džono Teiloro dėka, šiauliečių turimos dantiraščio lentelių fotografijos ir informacija apie jas įkelta į dvi tarptautines dantiraščio duomenų bazes, kurias naudoja įvairių šalių specialistai moksliniame darbe.
Paaiškėjo, kad „Aušros“ muziejaus turimos molinės lentelės yra iš Mesopotamijos, Ūro III karalystės, kuri gyvavo XXI amžiuje prieš Kristų. Šumerų kalba parašyti tekstai yra šventyklos administracijos dokumentai, savotiškos sąskaitos–faktūros. Šumerus vadina biurokratų tauta: yra išlikę dešimtys tūkstančių molinių lentelių, liudijančių apie jų ūkinius reikalus.
Vienoje lentelių rašoma apie jaučio nuomą trims dienoms, minima ožka. Kitoje – šventyklos raštininkas Lu-gina, Lu-babos sūnus, savo antspaudu patvirtina informaciją apie karališkas nendres. Trečioje kalbama apie prekių pristatymą Šulgi-Simti.
Šumerų raštininkai ant lentelių rašydavo datas, tik metus jie skaičiuodavo kitaip. Užrašas „metai, kai devintą kartą buvo sugriauti Simurrum ir Lullubum miestai“ reiškia, kad molinė lentelė rašyta keturiasdešimt antrais Ūro III karalystės valdovo Šulgi (2094–2047 m. pr. Kr.) valdymo metais, lygiai prieš 4064 metus.
Žmogaus, nendriniu įrankiu įspaudusio dantiraščio ženklus į drėgną molį, vardas ir tiksli data, kada tai įvyko – archeologiniams radiniams itin reti faktai.
Parengta pagal „Aušros“ muziejaus inf.
Jono TAMULIO nuotr.
DANTIRAŠTIS: Kiekviena iš trijų Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomų šumerų dantiraščio lentelių telpa delne.