Naujausios
Istoriką užvaldė simpatija varlėms
Apie Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos istorijos mokytojo Juozo Vėdaro pomėgį kolekcionuoti suvenyrines varles anksčiau nedaug kas težinojo. Kad pedagogui mieliausias suvenyras – varlė, tapo žinoma per neseniai švęstą mokyklos jubiliejų.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Kolekcijoje – keli šimtai varlyčių
Mokytojas paima į rankas tris mažytes suvenyrines varlytes ir šiltas jo žvilgsnis tyrinėja tobulą kūrinį: nors gamta šį padarėlį apdovanojo atstumiančia išvaizda, dizaineris sugebėjo jį įvilkti į itin patrauklų „rūbą“.
Iš plastiškos medžiagos pagamintos, ryškiomis spalvomis nudažytos ir mažyčiais taškeliais ar dryželiais išmargintos varlytės išties traukia akį. Abejingų nepaliktų ir tiksliai atkartota kiekviena, net ir smulkiausia, kūno dalelė.
„Jas man šiandien dovanojo vienas penktokas“, – atskleidžia istorikas, džiaugdamasis, jog šiomis iš Airijos „atkeliavusiomis“ varlytėmis papildys savo kolekciją.
Kiek dabar joje varlių, mokytojas Juozas nė pats tiksliai nežino: „Kai skaičiavau, buvo netoli trijų šimtų. Dabar jų turėtų būti daugiau“.
J. Vėdaro kolekcijoje – ne vien suvenyrinės varlytės. Čia galima rasti ir varlių formos voniai ir buičiai skirtų daiktų, gėlių vazonų, žaislų, žvakių, raktų pakabučių, popierių segtukų, taupyklių, atvirukų.
Įvairios ir medžiagos, iš kurių pagaminti kolekcijos eksponatai. Čia netrūksta ir plastikinių, molinių, stiklinių, metalinių, vaškinių, akmeninių, medinių varliukių. Yra ir nertų, siūtų, net iš karoliukų suvertų.
Didžiausias kolekcijos eksponatas – keraminė varlė-taupyklė. Bene mažiausias – saldainiukas, vadinamasis guminukas. Šį mažų vaikų mėgstamą skanėstą mokytojas pridėjo prie kolekcijos vien dėl varlės formos. Be to, pedagogo žodžiais, toks saldainis netirpsta, gali ilgai stovėti.
Mylimiausias mokytojo Juozo eksponatas – taupyklė. Iš paprasto molio išdegta, be jokio puošybos elemento. Tačiau, J. Vėdaro žodžiais, su humoru padaryta. Ši varlė – taupyklė kolekcijoje atsirado prieš kokį dešimtmetį, tik nepamena, ar kas dovanojo, ar pats kokioje mugėje įsigijo.
Itin šildo ir tos, kurios yra rankų darbo. Tokių J. Vėdaro kolekcijoje yra ne viena: štai iš karoliukų suvertą varlytę dovanojo dukterėčia, o pasiūtas iš audinių sukūrė gražiadarbės moksleivės ir kolegės mokytojos.
Pradžių pradžia – žaislinė varlė
Mokytojas J. Vėdaras varles renka jau ne vieną dešimtmetį. Viskas prasidėjo nuo turistinių žygių, kurių, kaip ir kelionių, pedagogo gyvenime buvo nemažai. Keliauti mėgstantis mokytojas pabuvojo net už poliarinio rato.
„Į žygį po Žemaitiją išsiruošiau su viena klase kaip lydintis mokytojas. Kai apsistojome Telšiuose, užėjau į žaislų parduotuvę. Žvilgsnis užkliuvo už nedidelės plastmasinės ryškiai žalios varlės su didelėmis akimis. Ėmiau ir nusipirkau“, – mena mokytojas.
„Gal per tą žaislą norėjau įrodyti, jog varlės nėra tokios šlykščios, kaip atrodo daugeliui“? – svarstydamas, kodėl jam patiko būtent šis anuomet keliasdešimt kapeikų kainavęs žaislas.
Telšiuose įsigyta varlė buvo pirmasis J. Vėdaro kolekcijos eksponatas. „Nuo tada kur tik nuvažiuoju, į kokią parduotuvę beužeinu, akys ieško būtent varlės. Pamatau – ir nusiperku“, – kaip pildo savo kolekciją pasakoja mokytojas.
Iš pradžių, kai prekyboje nebuvo tokios didelės pasiūlos, J. Vėdaras prisipažįsta pirkęs varles, kokias tik pamatydavo. Dabar žiūri, kad būtų įdomesnės, gražesnės, kažkokią progą primintų.
Kolekciją pildo ne vienas
J. Vėdaro varlyčių kolekcija kaskart didėja. Ją padeda pildyti ir giminaičiai, draugai, kolegos, mokiniai. Taip pat – kaimynė.
„Būna, atneša varlytę, kokią jau turiu savo kolekcijoje. Niekada nepasakau, kad jau tokią turiu: nenoriu įskaudinti žmogaus“, – mokytojas dėkingas visiems.
Nors J. Vėdaras – gana visuomeniškas žmogus, dalyvaujantis įvairioje veikloje, renginiuose, apie šį pedagogo pomėgį nedaug kas žinojo: patys artimiausi žmonės, vienas kitas kolega.
„Ir mano auklėtiniai. Per klasės valandėles visi išsipasakodavome, kas kuo domisi, ką kolekcionuoja“, – mena J. Vėdaras, pridurdamas, jog tai paslaptis nebuvo tik kai kuriems dabartiniams mokiniams – buvusių auklėtinių atžaloms.
Tie, kurie žinojo, jau nesuko sau galvos, ką dovanoti mokytojui Juozui gimtadienio ar Kalėdų proga, kokių lauktuvių parvežti iš kelionės.
„Žinoma, kad varlę. Na, o jei dovana didesnė, tai šalia jos vis tiek suvenyrinę varlytę prideda“, – šypsosi mokytojas.
Taip jo namuose atsirado varlių varlyčių iš Anglijos, Airijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos...
Apie jo pomėgį sužinojo vis daugiau kolegų. O šį pavasarį paaiškėjo ir visai mokyklos bendruomenei. Kai bibliotekoje buvo surengta per kelis dešimtmečius kauptos kolekcijos paroda.
Dar daugiau pakruojiečių turėjo galimybe pasigrožėti bent dalimi J. Vėdaro varlių kolekcijos per spalio pabaigoje minėtą mokyklos jubiliejų.
Autorės nuotr.
DŽIAUGSMAS: Mokytojas Juozas Vėdaras džiaugiasi kiekvienu savo kolekcijos eksponatu.
KOLEKCIJA: Mokytojo namuose varlyčių kolekcija užima dvi sekcijos dalis.
PIRMOJI: Žalia varlytė iš Žemaitijos – pirmoji mokytojo kolekcijoje.