
Naujausios
Jaunieji technikai gali metalizuoti vabalus
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje penktadienį vyko XXII tarptautinis jaunųjų elektronikos konstruktorių darbų konkursas. Mechanika ir elektronika besidomintys jaunuoliai sukonstravo net veikiantį muziejinio eksponato analogą.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Sukonstravo radijo aparatą
Kasmetinį konkursą organizuoja „Aušros“ muziejus kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Šiemet konkursas subūrė jaunimą iš Lietuvos ir Latvijos.
Radijo išradimas ir jo raidos istorija 1995 metais paskatino „Aušros“ muziejuje surengti pirmą jaunųjų elektronikos konstruktorių darbų parodą, vėliau išaugusią į konkursą. Iš pradžių jis buvo skirtas tik Šiaulių miesto moksleiviams, 1997 metais tapo respublikinis, 2004 metais – tarptautinis.
Paskatinti muziejininkų, Šiaulių jaunųjų technikų centro Radijo aparatūros konstravimo ir remonto būrelio nariai, padedami mokytojo, centro direktoriaus Jono Vaičaičio, sukonstravo veikiantį detektorinį radijo imtuvą.
Prie jo galima prijungti ausines, perstatyti dažnius. Beveik analogiškos išvaizdos imtuvas „Aušros“ muziejuje yra eksponatas.
„Pradžioje buvo eteris, bet nebuvo imtuvų, o dabar yra imtuvai, bet nebėra eterio“, – šypteli J. Vaičaitis.
Nors sukonstruotas radijo imtuvas veikia, tačiau jame beveik nieko negalima išgirsti – nebėra tomis bangomis transliuojamo radijo kanalo. Dieną girdimas tik šnypštimas, vakarais dar galima užčiuopti moldavų ar rumunų radijo bangų.
Pasak J. Vaičaičio, anksčiau visi konstruktoriai pradėdavo nuo detektorinių radijo imtuvų konstravimo, nes norint pasiklausyti užtekdavo tik per kambarį ištempti anteną. Jaunųjų konstruktorių kūrinys po konkurso bus eksponuojamas Radijo ir televizijos muziejuje – ten atrasta vieta, kur prijungus anteną prie lietvamzdžio imtuvas veikia.
Galima metalizuoti vabalus
Šiaulių jaunųjų technikų centro moksleivis Nojus Plekavičius padarė kalėdinę dekoraciją eglutę. „Jai naudojau mikrovaldiklį ir diodus, o mirksėjimo programą nusikopijavau iš interneto. Kadangi Kalėdos jau praėjo, sugalvojau padaryti eglutę“, – apie savo kūrinį pasakojo moksleivis. Dabar jis konstruoja metalo detektorių.
Vienuoliktokas Tomas Petinas iš Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus padovanoja sąvaržėlę, padengtą variu. Jis konkurse demonstruoja galvanostegijos (galvanoplastikos) procesą – iš anodo elektrolito tirpalu keliauja vario jonai ir nusėda ant metalo, šiuo atveju, geležinės sąvaržėlės. Po proceso sąvaržėlė padengiama variu.
Pasak T. Petino, ši technologija naudojama juvelyrikoje auksuojant dirbinius, keramiką. Pavyzdžiui, suradus gražų ir didelį vabalą jį galima metalizuoti – padaryti segę. Panašus aparatas kainuotų nuo tūkstančio eurų, o Tomas jį susikonstravo už mažiau nei 100 eurų.
„Kol kas aparatą naudoju bandymų procesams per chemijos pamokas, nes mokyklos dažniausiai neturi tokio inventoriaus. Galėčiau jį paskolinti mokyklai. Manau, pavyktų susitarti su chemijos mokytoja už dešimtuką“, – juokavo vaikinas.
Dalyvių mažėja
Jaunieji technikai ir konstruktoriai konkursui šiemet pristatė 30 darbų, dalyvavo 19 berniukų ir šeši jų mokytojai. Dalyviai atvyko iš Ventspilio, Jelgavos, tik du dalyviai atvyko iš Vilniaus, vienas kaunietis, ne pirmą kartą dalyvavo atstovas iš Radviliškio rajono Šiaulėnų miestelio, šiauliečiai.
Dalyviai varžėsi trijose amžiaus grupėse. Jaunesniųjų – iki 13 metų – grupėje 1 vietą laimėjo Mark Sutyka ir Jurij Ševcov (Jelgava, Latvija), vyresniųjų (nuo 14 iki 15 metų) grupėje pirmasis buvo Nikita Visockis (Ventspilis, Latvija), tarp vyriausiųjų (nuo 16 iki 18 metų) geriausiai pasirodė Liutauras Mikaševas (Šiaulėnai).
Konkursui dalyviai pateikė darbus, susijusius su elektronika, ryšio sistemomis, kompiuterija, robotų technika.
Darbai turėjo būti originalūs, estetiški, saugūs naudoti. Prie kiekvieno darbo pridedamas aprašymas su gaminio paskirtimi, pagrindiniais parametrais, nubraižytomis elektrinėmis principinėmis schemomis ir jų trumpu aprašymu.
Darbų gynimo metu autorius vertinimo komisijai paaiškina darbo esmę ir jo privalumus, pademonstruoja veikimą, atsako į užduodamus klausimus. Vertindama darbus, komisija atsižvelgia į prietaiso originalumą, praktinį pritaikymą, atlikimo kokybę, moksleivio savarankiškumą.
Vienas renginio organizatorių „Aušros“ muziejaus muziejininkas-vyresnysis specialistas Marius Morozas atkreipia dėmesį, jog kasmet darbai atrodo vis stipresni, tačiau konkurso dalyvių mažėja, mokytojams darosi sudėtinga prikalbinti lankyti konstruktorių būrelius.
„Tikriausiai vaikus sunku sudominti elektronika, techniniais mokslais, jie nori greitesnio ir paprastesnio rezultato“, – svarstė M. Morozas. Jo teigimu, toks konkursas leidžia palaikyti tonusą ir parodyti, kad technikai yra reikalingi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PROCESAS: Galvanostegijos (galvanoplastikos) proceso metu Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus vienuoliktokas Tomas Petinas sąvaržėlę padengia variu.
EGLUTĖ: Šiaulių jaunųjų technikų centro moksleivis Nojus Plekavičius padarė kalėdinę dekoraciją eglutę, kuriai sukonstruoti panaudojo mikrovaldiklį ir diodus.
KOMISIJA: Komisijos nariai apžiūrinėja konkurso dalyvių iš Latvijos sukonstruotus aparatus iš „Coca Cola“ skardinių.
RADIJAS: Šiaulių jaunųjų technikų centro direktorius Jonas Vaičaitis su moksleivių komanda sukonstravo veikiantį detektorinį radijo imtuvą, išoriškai panašų į Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatą.
POKYČIAI: Vienas renginio organizatorių Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas-vyresnysis specialistas Marius Morozas apgailestauja, jog konkurso dalyvių mažėja.