„Jeigu visi berniukai dainuotų, pasaulyje nebūtų smurto ir karų“

„Jei­gu vi­si ber­niu­kai dai­nuo­tų, pa­sau­ly­je ne­bū­tų smur­to ir ka­rų“

Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no Šiau­lių kom­tū­ri­ja kiek­vie­nais me­tais ap­do­va­no­ja nu­si­pel­niu­sį mies­to švie­suo­lį. Apie Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­ną, tei­kia­mas no­mi­na­ci­jas ir šią gra­žią tra­di­ci­ją po­kal­bis ra­di­jo sto­ties RS2 „Die­nos sve­čio“ lai­do­je su Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no Šiau­lių ap­skri­ties kom­tū­ru Ka­zi­mie­ru Al­mi­nu, Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no na­riu, bei Šiau­lių pu­čia­mų­jų or­kest­ro me­no va­do­vu, do­cen­tu Si­gi­tu Vai­čiu­lio­niu. Po­kal­by­je taip pat da­ly­vau­ja Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no „An­ge­lo glo­bė­jo“ no­mi­na­ci­jos Jau­na­jam Šiau­lių mies­to švie­suo­liui no­mi­nan­tai: Pi­jus Kond­ro­tas ir Lie­pa Jur­gu­ta­vi­čiū­tė bei Lie­pos ma­ma In­ga Jur­gu­ta­vi­čie­nė.

– Kaip gi­mė Jau­no­jo švie­suo­lio ap­do­va­no­ji­mas?

S. Vai­čiu­lio­nis: „Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­ne prieš ke­le­rius me­tus su ger­bia­mu K. Al­mi­nu pa­si­kal­bė­jo­me, jog mes vi­si sen­jo­rai, su­si­rin­kę, ap­do­va­no­ti už gy­ve­ni­mo nuo­pel­nus, mums jau tiks­lai aiš­kūs, ta­čiau ša­lia yra jau­ni­mas, po mū­sų tu­ri kaž­kas atei­ti, pra­tęs­ti mū­sų min­tis, idė­jas ir pan. Taip ir gi­mė Jau­nojo švie­suo­lio ap­do­va­no­ji­mas. Atei­tis tu­ri pri­klau­sy­ti jau­ni­mui.“

– Ne­ vie­nas kul­tū­rai nu­si­pel­nęs švie­suo­lis jau bu­vo ap­do­va­no­tas Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no no­mi­na­ci­ja. Pris­ta­ty­ki­te, kas šiais me­tais bu­vo ap­do­va­no­ti?

K. Al­mi­nas: „Šiais me­tais Šiau­lių m. švie­suo­lio ap­do­va­no­ji­mas – Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no Le­li­jos gar­bės ženk­las, ženk­lo ma­te­ria­li iš­raiš­ka yra si­dab­ru pa­deng­ta an­ge­lo su le­li­ja skulp­tū­ra, su­kur­ta žy­maus skulp­to­riaus, bu­vu­sio šiau­lie­čio Hen­ri­ko Ra­kaus­ko. Šis Le­li­jos gar­bės ženk­las ati­te­ko Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­riui Rai­mun­dui Bal­zai.

Jau­nuo­ju kul­tū­ros švie­suo­liu iš ke­le­to taip pat pui­kių at­li­kė­jų, žy­mių jau­nų švie­suo­lių bal­sų dau­gu­ma, ta­po dai­ni­nin­kas, dai­na­vęs Re­mi­gi­jaus Ado­mai­čio va­do­vau­ja­ma­me ber­niu­kų ir jau­nuo­lių cho­re „Da­gi­lė­lis“, taip pat so­lo at­li­kė­jas, pui­kus vo­ka­lis­tas Pi­jus Kond­ro­tas. Čia no­riu pri­min­ti cho­ro „Da­gi­lė­lis“ va­do­vo Re­mi­gi­jaus Ado­mai­čio žo­džius: „Jei­gu vi­si ber­niu­kai dai­nuo­tų, pa­sau­ly­je ne­bū­tų smur­to ir ka­rų.“

– Pi­jau, ką tau reiš­kia šis įver­ti­ni­mas?

– Pri­si­pa­žin­siu, tai bu­vo vi­siš­kai ne­ti­kė­ta, bet kar­tu ir be ga­lo džiu­gu. Da­bar jau po tru­pu­tė­lį ap­si­pra­tau su šiuo įver­ti­ni­mu. Įs­pū­dį pa­li­ko ir pa­ti šven­tė, ka­dan­gi as­me­niš­kai su­si­ti­kau su Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no Di­džiuo­ju Ma­gist­ru gra­fu Hen­ri­ku Ar­moš­ka-Eis­mon­tu. Tai bu­vo la­bai įdo­mi pa­žin­tis ir pa­tir­tis.

– Ar sun­kus bu­vo ke­lias iki šio įver­ti­ni­mo?

– Ne­pa­sa­ky­čiau, kad sun­kus. Kaip ma­no dės­ty­to­jas švie­saus at­mi­ni­mo pro­fe­so­rius Vir­gi­li­jus No­rei­ka sa­kė: „Vo­ka­las yra toks la­bai su­bti­lus ir lė­tas da­ly­kas – kiek­vie­ną die­ną po ma­žą žings­ne­lį į prie­kį, o daž­nai net bū­na – vie­ną žings­nį į prie­kį, du at­gal.“

– Pir­mo­ji jau­no­ji švie­suo­lė Šiau­liuo­se 2016 m. ta­po smui­ki­nin­kė Lie­pa Jur­gu­ta­vi­čiū­tė, jai taip pat įteik­ta „An­ge­lo glo­bė­jo“ no­mi­na­ci­ja. Tad klau­si­ame Lie­pos, ką jai reiš­kia šis įver­ti­ni­mas?

– Taip pat bu­vo la­bai ne­ti­kė­ta, bet kar­tu ir la­bai pra­džiu­gi­no. Tai man la­bai daug reiš­kia ir ma­ne įpa­rei­go­ja to­liau steng­tis.

– Kaip ma­ma įver­tin­tų duk­ros pa­si­ruo­ši­mą?

In­ga Jur­gu­ta­vi­čie­nė: „Pir­miau­sia no­riu pa­sa­ky­ti, kad Lie­pa au­ga ne mu­zi­kų šei­mo­je. Dar kū­di­kys­tė­je – nuo 6 mėn. Lie­pu­tė pra­dė­jo lan­ky­ti mu­zi­kos pa­mo­kė­les. Tie­siog au­go taip. Vė­liau pra­dė­jo mo­ky­tis pas la­bai „šil­tą“ mo­ky­to­ją Eg­lę Ža­la­lie­nę, ku­ri tik­riau­siai ir pra­bu­di­no tą vai­kiš­ką smal­su­mą mu­zi­kai. Nie­ko ne­gal­vo­da­mi ir ne­pla­nuo­da­mi to­liau lei­do­me Lie­pu­tę į pa­mo­kė­les, kol ji ūg­te­lė­jo ir bū­da­ma 5 me­tu­kų pa­reiš­kė no­rą gro­ti ko­kiu nors inst­ru­men­tu. Tuo­met ją nu­ve­dė­me į S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­lą. La­bai švie­sūs at­si­mi­ni­mai apie pir­mą­ją smui­ko mo­ky­to­ją Ma­ry­tę Min­čiū­nie­nę, ku­ri su­ge­bė­jo įskie­py­ti mer­gai­tei mei­lę mu­zi­kai.“

– Si­gi­tai, Jūs taip pat esa­te Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no na­rys. Ko­kia tai no­mi­na­ci­ja?

– Pir­miau­sia rei­kia su­pras­ti, kad tai ne šiaip kaž­ko­kia sta­tu­lė­lė, bet iš­skir­ti­nis da­ly­kas. Mu­zi­kuo­jan­čių vai­kų yra la­bai daug, juos rei­kia pa­ste­bė­ti, pa­ska­tin­ti. Mes, mu­zi­kan­tai, esa­me įpra­tę dirb­ti in­di­vi­dua­liai su kiek­vie­nu vai­ku, gal tai pa­de­da ge­riau iš­mok­ti. Ki­taip mu­zi­kos neiš­mo­ky­si – at­li­kė­jas, ar tai bū­tų pia­nis­tas, smui­ki­nin­kas, ar vo­ka­lis­tas, su juo tu­ri dirb­ti nuo ma­žens in­di­vi­dua­liai, tuo­met ge­riau jį pa­žin­si. Išs­kir­ti­nu­mas no­mi­nan­tų yra tai, jog jie tu­ri ne tik Die­vo do­va­ną nuo tė­ve­lių, bet ir nuo Die­vo dar pri­dė­tą pirš­tą. Tas prie­das la­bai pa­si­jau­čia.

Pa­reng­ta pa­gal ra­di­jo sto­ties RS2 lai­dą „Die­nos sve­čias“

Ra­di­jo sto­ties RS2 nuotr.

Pa­pa­sa­ko­ti apie Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no ap­do­va­no­ji­mus iš sa­vo dar­bų iš­trū­ko ir vie­nai va­lan­dai į RS2 stu­di­ją at­vy­ko (iš kai­rės): Ka­zi­mie­ras Al­mi­nas, Si­gi­tas Vai­čiu­lio­nis, Pi­jus Kond­ro­tas, Lie­pa Jur­gu­ta­vi­čiū­tė ir In­ga Jur­gu­ta­vi­čie­nė.