Jonas Jablonskis, Antanas Smetona – ryškūs pėdsakai Mintaujos gimnazijoje

Jo­nas Jab­lons­kis, An­ta­nas Sme­to­na – ryš­kūs pėd­sa­kai Min­tau­jos gim­na­zi­jo­je

Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos tar­pu­ka­rio pre­zi­den­tai, prem­je­rai, mi­nist­rai, ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rai, moks­li­nin­kai, me­ni­nin­kai – šių aukš­tu­mų pa­sie­kė bu­vę Min­tau­jos (da­bar – Jel­ga­va, Lat­vi­ja) gim­na­zi­jos auk­lė­ti­niai. Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jus lie­tu­viš­ką ir lat­viš­ką gim­na­zi­jos is­to­ri­ją su­dė­jo į kny­gą ir pa­ro­dą „Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių – Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos – kū­rė­jai Min­tau­jos gim­na­zi­jo­je“.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Nep­rik­lau­so­my­bės 100-me­čiui

Šiau­lių „Auš­ros“ bei Ge­der­to Elia­so Jel­ga­vos is­to­ri­jos ir me­no mu­zie­jų pro­jek­tas – dve­jų me­tų dar­bas.

Pa­ro­dos kon­cep­ci­jos au­to­rė ir pro­jek­to va­do­vė Vir­gi­ni­ja Šiukš­čie­nė sa­ko, jog at­kreip­ti dė­me­sį į Min­tau­jos gim­na­zi­ją pa­ska­ti­no ar­tė­jan­tys Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos Nep­rik­lau­so­my­bių 100-me­čiai.

Ge­der­to Elia­so Jel­ga­vos is­to­ri­jos ir me­no mu­zie­jus yra įsi­kū­ręs bu­vu­sio­se gim­na­zi­jos pa­tal­po­se.

Min­tau­jos gim­na­zi­jos moks­lei­vių są­ra­šas – įspū­din­gas: ke­tu­ri bū­si­mie­ji pre­zi­den­tai (An­ta­nas Sme­to­na, Lat­vi­jos – Ja­nis Čaks­tė, Al­ber­tas Kvie­sis ir Len­ki­jos – Sta­nis­lo­vas Voi­cie­chovs­kis), Mi­nist­rai Pir­mi­nin­kai My­ko­las Sle­že­vi­čius, Vy­tau­tas Pet­ru­lis, Juo­zas Tū­be­lis, Vla­das Mi­ro­nas, Er­nes­tas Gal­va­naus­kas (mo­kė­si Min­tau­jos rea­li­nė­je gim­na­zi­jo­je), ke­tu­ri Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rai A. Sme­to­na, Jo­nas Smil­ge­vi­čius, Ka­zys Bi­zaus­kas, V. Mi­ro­nas, abie­jų ša­lių po­li­ti­kos, eko­no­mi­kos, moks­lo, kul­tū­ros ir me­no at­sto­vai.

Pa­ro­da lapk­ri­čio 16 die­ną bus ati­da­ry­ta Jel­ga­vo­je, 2017 me­tų va­sa­rio 16 die­ną – Šiau­liuo­se, o vė­liau ke­liaus į įvai­rias Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ins­ti­tu­ci­jas. 160 pus­la­pių pa­ro­dos kny­go­je, ku­ri bai­gia­ma ma­ke­tuo­ti, pub­li­kuo­ja­ma dau­gu­ma pa­ro­dos eks­po­na­tų. Pa­ro­da ir lei­di­nys yra dvi­kal­biai.

Pa­ro­dą pa­ren­gė, eks­po­na­tus at­rin­ko ir teks­tus su­kū­rė V. Šiukš­čie­nė, dr. Gin­tas Pu­ti­kis (Jel­ga­va), Bi­ru­tė Lu­ko­šiū­tė, Gab­rie­lė Ja­siū­nie­nė. Teks­tų ver­tė­ja ir kon­sul­tan­tė – Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tė dr. Re­gi­na Kva­šy­tė.

Pa­sak V. Šiukš­čie­nės, daug keb­lu­mų ki­lo dėl eks­po­na­tų, nes Pir­mo­jo pa­sau­li­nio kar­to me­tu gim­na­zi­ja iš­si­kė­lė į Ta­gan­ro­gą (Ru­si­ja) ir iš­si­ve­žė ar­chy­vą, ku­ris pra­žu­vo. Eks­po­na­tai, mu­zie­ji­nės ver­ty­bės, ar­chy­vi­nė me­džia­ga rink­ti po kruo­pe­ly­tę Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos mu­zie­juo­se, pri­va­čio­se ko­lek­ci­jo­se.

Lie­tu­viš­ki cent­rai

Skai­čiuo­ja­ma, kad XIX am­žiaus pa­bai­go­je apie 25 pro­cen­tus Min­tau­jos gy­ven­to­jų su­da­rė lie­tu­viai. Pa­sak V. Šiukš­čie­nės, po bau­džia­vos pa­nai­ki­ni­mo at­si­ga­vę ir eko­no­miš­kai pra­dė­ję stip­rė­ti lie­tu­viai vai­kams ieš­ko­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jų, nes gim­na­zi­jų Lie­tu­vo­je ne­pa­ka­ko. Ki­ta prie­žas­tis – lais­ves­nė dva­sia: Šiau­lių gim­na­zi­jo­je mo­ky­ta ru­sų kal­ba, o Min­tau­jos – iki 1890 me­tų – vo­kie­čių kal­ba.

Vie­nas iš cent­rų, apie ku­rį tel­kė­si lie­tu­viai, bu­vo mo­ky­to­jau­ti at­kel­tas Jo­nas Jab­lons­kis. 1889 me­tais jis ta­po Min­tau­jos gim­na­zi­jos se­nų­jų kal­bų (grai­kų, lo­ty­nų) mo­ky­to­ju. J. Jab­lons­kis iš kar­to pra­dė­jo bur­ti lie­tu­vius moks­lei­vius. Ge­riau­siu jo mo­ki­niu ta­po A. Sme­to­na. J. Jab­lons­kis bū­si­mam pre­zi­den­tui nu­lė­mė li­ki­mą, su­pa­žin­din­da­mas su Cho­da­kaus­kais. Bū­si­mo­ji žmo­na So­fi­ja mo­kė­si Min­tau­jos mer­gai­čių gim­na­zi­jo­je.

Apie J. Jab­lons­kį bū­rė­si ir Min­tau­jos lie­tu­viai, ir iš Lie­tu­vos at­va­žiuo­da­vę vi­suo­me­nės vei­kė­jai: tei­si­nin­kai Mo­tie­jus Lo­zo­rai­tis, Mo­tie­jus Če­pas, teis­mo kan­di­da­tai An­ta­nas Krikš­čiu­kai­tis-Aiš­bė, Vla­das Ma­čys, auš­ri­nin­kas, poe­tas Me­čis­lo­vas Da­vai­nis-Sil­vest­rai­tis.

1894 me­tais J. Jab­lons­kio bu­te vy­ko var­pi­nin­kų su­va­žia­vi­mas. Re­tą nuo­trau­ką, ku­rio­je įam­žin­tas su­va­žia­vi­mas, pa­sko­li­no mu­zie­ji­nin­kė, J. Jab­lons­kio gi­mi­nai­tė Eg­lė Gri­ciu­vie­nė.

1893 me­tais į Min­tau­ją at­vy­ko ir Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas, pa­skir­tas vi­ka­ru, ne­tru­kus suar­tė­jęs su J. Jab­lons­kiu ir gim­na­zis­tais.

Dar vie­nas iš lie­tu­viš­kų cent­rų – Liud­vi­kos Di­džiu­lie­nės-Žmo­nos pen­sio­nas. J. Jab­lons­kiui at­ro­dė svar­bu, kad mo­ki­niai ne tik gau­tų ge­rą iš­si­la­vi­ni­mą, bet ir gy­ven­tų tin­ka­mo­je ap­lin­ko­je. Pa­čių Di­džiu­lių vai­kai mo­kė­si Min­tau­jos gim­na­zi­jo­se. „Auš­ros“ mu­zie­ju­je sau­go­mas Al­do­nos Di­džiu­ly­tės, bū­si­mos poe­tės, dra­ma­tur­gės, dai­li­nin­kės, die­no­raš­tis.

L. Di­džiu­lie­nės pen­sio­ne gy­ve­no A. Sme­to­na, bū­si­mas gy­dy­to­jas of­tal­mo­lo­gas, pe­da­go­gas, pro­fe­so­rius, vi­suo­me­nės ir po­li­ti­kos vei­kė­jas Pet­ras Avi­žo­nis. Pas­ta­tas, ku­ria­me 1896–1907 me­tais vei­kė pen­sio­nas, neiš­li­kęs.

Net Lat­vi­jo­je mu­zie­ji­nin­kai ne­ra­do ori­gi­na­laus Min­tau­jos gim­na­zi­jos bai­gi­mo ates­ta­to. Bai­gi­mo liu­di­ji­mą, eks­ter­nu bai­gus Min­tau­jos gim­na­zi­ją, mu­zie­ji­nin­kams pa­sko­li­no Kle­men­so Vai­te­kū­no, vė­liau ta­pu­sio ka­ro gy­dy­to­ju, sū­nus Fer­di­nan­das Vai­te­kū­nas.

Išug­dė žy­mias as­me­ny­bes

Moks­lei­viai Min­tau­jo­je bū­rė­si į bū­re­lius, drau­gi­jas. 1888 me­tais su­si­kū­rė lie­tu­vių mo­ki­nių kuo­pe­lė, pa­si­va­di­nu­si „Lie­tu­vių drau­gys­tė“. 1890 me­tais gim­na­zis­tas P. Avi­žo­nis ją pe­ror­ga­ni­za­vo į „Kū­di­kio“ drau­gi­ją – nau­ją slap­tą mo­ki­nių or­ga­ni­za­ci­ją, ku­riai įsta­tus pa­dė­jo pa­reng­ti J. Jab­lons­kis. „Kū­di­kio“ drau­gi­ja, vei­ku­si de­šimt­me­tį, pri­si­dė­jo prie lie­tu­viš­kos spau­dos pla­ti­ni­mo, išug­dė ne vie­ną bū­si­mos ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės vei­kė­ją.

V. Šiukš­čie­nė džiau­gia­si, kad Na­cio­na­li­nia­me M. K. Čiur­lio­nio mu­zie­ju­je pa­vy­ko ras­ti „Kū­di­kio“ drau­gi­jos na­rių nuo­trau­ką – A. Sme­to­nos jau­nys­tės po­rtre­tas, pub­li­kuo­ja­mas ki­tuo­se lei­di­niuo­se, di­di­na­mas bū­tent iš šios fo­tog­ra­fi­jos.

Gar­sus įvy­kis – 1896 me­tų Min­tau­jos moks­lei­vių pa­si­prie­ši­ni­mas ru­si­ni­mo po­li­ti­kai, kai bu­vo įves­ta tvar­ka mels­tis ru­sų kal­ba. Tarp karš­tai pa­si­prie­ši­nu­sių­jų bu­vo J. Tū­be­lis, A. Sme­to­na, V. Mi­ro­nas, jie pa­ša­lin­ti iš gim­na­zi­jos. A. Sme­to­na į gim­na­zi­ją ne­beg­rį­žo.

Lei­di­ny­je pub­li­kuo­ja­mas lie­tu­vių gim­na­zis­tų laiš­kas, ra­šy­tas Ru­si­jos im­pe­ri­jos švie­ti­mo mi­nist­rui: „Jo My­lis­tai ap­švie­tos mi­nis­te­riui že­miau pa­si­ra­šiu­sių­jų mo­kin­ti­nių ka­ta­li­kų Min­tau­jos vy­riš­kos gim­na­zi­jos vi­sų že­miau­sias pra­šy­mas“.

XX am­žiaus pra­džio­je, ne­prik­lau­so­my­bės prie­šauš­ry­je, į Lie­tu­vą su­grį­žę gim­na­zis­tai – jau stu­den­tai. Jau­nys­tės nuo­trau­ko­je įam­žin­tas Ka­zi­mie­ras Va­si­liaus­kas (gi­męs Bai­so­ga­los vals­čiu­je), bū­si­mas in­ži­nie­rius me­cha­ni­kas, pro­fe­so­rius, aka­de­mi­kas, me­džia­gų at­spa­ru­mo ir sta­ty­bi­nės me­cha­ni­kos pra­di­nin­kas Lie­tu­vo­je, dir­bęs ir Šiau­liuo­se.

Ki­to­je fo­tog­ra­fi­jo­je už­fik­suo­tas in­te­li­gen­tų su­siė­ji­mas spau­dos drau­di­mo pa­nai­ki­ni­mo pro­ga Šiau­liuo­se, Šal­kaus­kių so­de, ja­me da­ly­va­vo bu­vę gim­na­zis­tai: K. Va­si­liaus­kas, spau­dos dar­buo­to­jas, ra­šy­to­jas Kons­tan­ti­nas Ja­siu­kai­tis, ki­lęs iš Pak­ruo­jo ra­jo­no.

Dar vie­nas eks­po­na­tas – „Vi­li­jos“ bend­ro­vės kvie­ti­mas Jo­nui Ba­sa­na­vi­čiui da­ly­vau­ti vi­suo­ti­nia­me bend­ruo­me­nės da­li­nin­kų su­si­rin­ki­me. Jį pa­si­ra­šė J. Smil­ge­vi­čius (vė­liau gy­ve­nęs dva­re Už­ven­ty­je, Kel­mės r.).

Gruz­džių vals­čiu­je gi­mu­siam auš­ri­nin­kui, gy­dy­to­jui, po­li­ti­kui, pub­li­cis­tui Jo­nui Šliū­pui bend­ros abie­jų tau­tų vals­ty­bės kū­ri­mo idė­ja už­si­mez­gė be­si­mo­kant Min­tau­jos gim­na­zi­jo­je, ku­rią bai­gė 1880 me­tais. Raš­tuo­se jis mi­ni, ko­kią įta­ką pa­da­rė Min­tau­jos at­mos­fe­ra, kur ma­ty­da­vo lat­vius tu­rint sa­vus laik­raš­čius, šven­čian­čius Dai­nų šven­tes.

Abi tau­tas vie­ni­ju­si as­me­ny­bė – ku­ni­gas Ka­zi­mie­ras Ja­sė­nas. Bai­gęs Min­tau­jos gim­na­zi­ją, gy­ve­ni­mą su­sie­jo su Lat­vi­ja: ku­ni­ga­vo įvai­rio­se pa­ra­pi­jo­se, lei­do kny­gas, mo­ky­to­ja­vo Min­tau­jos gim­na­zi­jo­je, pa­sta­tė Jel­ga­vos Ne­kal­to­sios Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ka­ta­li­kų baž­ny­čią.

Bū­rė lie­tu­vių bend­ruo­me­nę, pa­ra­šė ke­tu­ris „Vi­suo­ti­nės me­no is­to­ri­jos“ to­mus. Tarp eks­po­na­tų – eks­lib­ri­sas, ku­rį K. Jasė­nui su­kū­rė šiau­lie­tis bi­čiu­lis dai­li­nin­kas Ge­rar­das Bag­do­na­vi­čius. G. Bag­do­na­vi­čius iliust­ra­vo ir „Vi­suo­ti­nę me­no is­to­ri­ją“.

Pa­ro­da ir kny­ga bai­gia­ma dvie­jų bu­vu­sių gim­na­zis­tų, dai­li­nin­kų – lie­tu­vio Pet­ro Kal­po­ko ir lat­vio Ge­der­to Elia­so – as­me­ny­bių ir kū­ry­bos pri­sta­ty­mu.

Pa­sak V. Šiukš­čie­nės, mu­zie­ji­nin­kų dar­bas tu­ri tęs­ti­nu­mą – Lie­tu­vos am­ba­sa­da Lat­vi­jo­je su Bal­tų cent­ru, ku­riam va­do­vau­ja R. Kva­šy­tė, rū­pi­na­si, kad lie­tu­viai sig­na­ta­rai bū­tų įam­žin­ti Lat­vi­jos gim­na­zi­jo­se, ku­rio­se mo­kė­si: Min­tau­jo­je – ke­tu­ri, Lie­po­jo­je – trys.

Kny­gos „Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių – Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos – kū­rė­jai Min­tau­jos gim­na­zi­jo­je“ iliust­ra­ci­jos

GIM­NA­ZIS­TAI: Liud­vi­kos Di­džiu­lie­nės-Žmo­nos pen­sio­no gy­ven­to­jai gim­na­zis­tai. Iš kai­rės: Vy­tau­tas Di­džiu­lis, Van­da Di­džiu­ly­tė, B. Šem­fel­das, S. Gu­da­vi­čius, I. Šem­fel­die­nė, J. Sa­daus­kas; prie pia­ni­no sė­di L. Šem­fel­das, ša­lia jo – L. Di­džiu­lie­nė-Žmo­na, L. Šem­fel­dai­tė, Kos­tė Avi­žo­ny­tė (Pet­ro Avi­žo­nio se­suo), El­zė Veik­šai­tė (ra­šy­to­jos Že­mai­tės anū­kė); gu­li J. Sta­siū­nas. Fo­tog­ra­fa­vo Kar­las Ku­ner­tas, Min­tau­ja, apie 1909 m. Nuot­rau­ka sau­go­ma A. Ba­ra­naus­ko ir A. Vie­nuo­lio-Žu­kaus­ko me­mo­ria­li­niame mu­zie­ju­je.

KRAN­TI­NĖ: Liud­vi­kos Di­džiu­lie­nės-Žmo­nos pen­sio­nas bu­vo įkur­tas triaukš­čia­me na­me (Kran­ti­nės g. 6), ša­lia si­na­go­gos. At­vi­ru­kas, XX a. pr.

NA­RIAI: „Kū­di­kio“ drau­gi­jos na­riai. Iš kai­rės: pir­mo­je ei­lė­je pir­mas – bū­si­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na, ant­ro­je ei­lė­je ant­ras – bū­si­ma­sis pro­fe­so­rius, Lie­tu­vos uni­ver­si­te­to rek­to­rius Pet­ras Avi­žo­nis, tre­čio­je ei­lė­je tre­čias – bū­si­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas Vla­das Mi­ro­nas. Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas, apie 1894 m. Nuot­rau­ka sau­go­ma Na­cio­na­li­nia­me M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­ju­je.

LEN­TA: At­mi­ni­mo len­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui An­ta­nui Sme­to­nai ant bu­vu­sios Min­tau­jos gim­na­zi­jos pa­sta­to. Au­to­rius Gun­tis Pan­da­ras. Fo­tog­ra­fas Gied­rius Šiukš­čius, 2015 me­tai.

SU­TI­KI­MAS: Mon­sin­jo­ras Ka­zi­mie­ras Ja­sė­nas ir Jel­ga­vos gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Ja­nis La­pi­nis (de­ši­nė­je) Jel­ga­vos ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je su­tin­ka ka­nau­nin­ką Juo­zą Tu­mą-Vaiž­gan­tą ir pre­la­tą Mai­ro­nį. Pas­ku­ti­nį gy­ve­ni­mo pa­va­sa­rį Jo­ną Ma­čiu­lį-Mai­ro­nį mon­sin­jo­ras K. Ja­sė­nas ir ki­ti bi­čiu­liai pa­kvie­tė į Lat­vi­ją, į Jel­ga­vos gim­na­zi­ją, kur 1932 m. ge­gu­žės 7 d. bu­vo su­reng­tas iš­kil­min­gas poe­to kū­ry­bos va­ka­ras. Nuot­rau­ka sau­go­ma Mai­ro­nio lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mu­zie­ju­je.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

PAS­KA­TA: Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Vir­gi­ni­ja Šiukš­čie­nė sa­ko, jog at­kreip­ti dė­me­sį į Min­tau­jos gim­na­zi­ją pa­ska­ti­no ar­tė­jan­tys Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos Nep­rik­lau­so­my­bių 100-me­čių ju­bi­lie­jai. Mo­ni­to­riaus ek­ra­ne – bū­si­mos kny­gos ma­ke­tas.

Apie Min­tau­jos gim­na­zi­ją

GIM­NA­ZI­JA: Min­tau­jos gim­na­zi­ja. At­vi­ru­kas, XX a. pr.

Kur­šo ku­ni­gaikš­tis Pė­te­ris By­ro­nas (1724–1800) „Aca­de­mia Pet­ri­na“ įstei­gė 1775 me­tais, ji ta­po pir­mą­ja aukš­tes­nią­ja mo­ky­mo įstai­ga Lat­vi­jo­je. Pas­ta­tą su­pro­jek­ta­vo ku­ni­gaikš­čio rū­mų ar­chi­tek­tas da­nas Se­ve­ri­nas Jen­se­nas.

1795 me­tais „Aca­de­mia Pet­ri­na“ bu­vo per­var­dy­ta Min­tau­jos aka­de­mi­ja, o 1806 me­tais ta­po Min­tau­jos gim­na­zi­ja. 1841–1844 me­tais gim­na­zi­ja per­sta­ty­ta ne­beiš­lai­kant ar­chi­tek­to S. Jen­se­no sti­liaus.

XIX a. II p. – XX a. pr. Min­tau­jos gim­na­zi­ja ta­po svar­bia ne tik Kur­šo, bet ir Kau­no gu­ber­ni­jos švie­ti­mo ins­ti­tu­ci­ja.

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais gim­na­zi­ja bu­vo už­da­ry­ta, 1915 me­tais per­kel­ta į Ta­gan­ro­gą. 1919 me­tais vėl pra­dė­jo veik­ti kaip Jel­ga­vos rea­li­nė gim­na­zi­ja, nuo 1922 me­tų – kaip vals­ty­bi­nė kla­si­ki­nė gim­na­zi­ja, nuo 1934 me­tų – Ku­ni­gaikš­čio Pė­te­rio gim­na­zi­ja.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pa­sta­tas be­veik su­nai­kin­tas. 1945 me­tais ati­da­ry­ta Jel­ga­vos 1-oji vi­du­ri­nė mo­kyk­la per­kel­ta į ki­tas pa­tal­pas. Bu­vu­sios gim­na­zi­jos pa­sta­tas at­sta­ty­tas 1952 me­tais, ja­me įsi­kū­rė Min­tau­jos gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nio, Lat­vi­jos dai­lės aka­de­mi­jos pro­fe­so­riaus Ge­der­to Elia­so var­du pa­va­din­tas Is­to­ri­jos ir me­no mu­zie­jus.