Kanklininkėms paklūsta ir AC/DC

Kanklininkėms paklūsta ir AC/DC

Kank­li­nin­kėms pa­klūs­ta ir AC/DC

Sek­ma­die­nį TV3 te­le­vi­zi­jos pro­jek­to „Lie­tu­vos ta­len­tai“ pus­fi­na­ly­je Šiau­lių Dai­nų mu­zi­kos mo­kyk­los kank­li­nin­kių an­samb­lis „Sunny” pa­ro­dys, kad kank­lė­mis ga­li­ma gro­ti nuo ba­ro­ko iki ro­ko. Kank­li­nin­kės ir jų mo­ky­to­ja Kris­ti­na Kup­ry­tė ne­nuils­ta­mai po­pu­lia­ri­na uni­ka­lų inst­ru­men­tą – kank­les.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Ti­ki­si pa­lai­ky­mo

„Sun­ny and cra­zy“ – šiuo pro­jek­tu sek­ma­die­nį kank­li­nin­kių an­samb­lis įaud­rins „Lie­tu­vos ta­len­tų“ sce­ną. Pa­dy­kė­liš­kai ir ro­ke­riš­kai ap­si­ren­gu­sios mer­gi­nos tik pra­džio­je už­liū­liuos sva­jin­ga kank­lių mu­zi­ka. Ly­ri­ką stai­ga pa­keis ro­ko mu­zi­kos rit­mai.

Kank­li­nin­kėms Eri­kai Da­ni­lo­vai­tei, Emi­li­jai Bu­čins­kai­tei, Gre­tai Ja­ku­ty­tei, Au­gus­ti­nai Per­mi­nai­tei ir Do­na­tai Žu­kaus­kai­tei tal­kins dar du ta­len­tin­gi mu­zi­kan­tai – per­ku­si­nin­kas Ti­tas Jukš­ta ir gi­ta­ris­tas Ka­ro­lis Ak­se­na­vi­čius.

„No­rė­jo­me vi­sai ki­to­kių spal­vų. Kol jau­nos, jos tu­ri iš­ban­dy­ti vis­ką. Įsi­jun­gus vy­ru­kams, ko­man­da pa­gy­vė­jo, at­si­ra­do dar dau­giau juo­ko“, – šyp­so­si K. Kup­ry­tė.

Pa­lai­ky­ti kon­kur­so da­ly­vių į Vil­nių vyks pil­nas au­to­bu­sas drau­gų, ar­ti­mų­jų.

Te­le­vi­zi­jos pro­jek­te „Lie­tu­vos ta­len­tai“ kank­li­nin­kės da­ly­vau­ja ant­rą kar­tą (anks­čiau an­samb­lis va­di­no­si „Sun­ny Girls"). Kon­kur­se sėk­min­gai yra gro­ju­si ir mer­gi­nų va­do­vė, gar­si kank­li­nin­kė K. Kup­ry­tė.

„Da­ly­vau­ti te­le­vi­zi­jos pro­jek­te yra rim­tas iš­šū­kis, ten ga­lio­ja ki­tos tai­syk­lės. Tai, kas tin­ka kon­cer­tui, šou sce­no­je ga­li ne­sus­kam­bė­ti. Lau­kia iš­ban­dy­mas – tie­sio­gi­nis fil­ma­vi­mas, to­dėl bū­ti­na su­si­kaup­ti mak­si­ma­liai. Mū­sų ko­man­da jau­čia­si kaip kumš­tis, svar­biau­sia, kad pa­lai­ky­tų žiū­ro­vai“, – sa­ko K. Kup­ry­tė.

At­ran­kos fil­ma­vi­me „Sun­ny“ kank­li­nin­kės gro­jo mu­zi­ki­nį ta­ke­lį iš ki­no fil­mo „Re­quiem for a Dream“ ("Rek­viem sva­jo­nei"). Anks­čiau šį kū­ri­nį kank­li­nin­kės yra at­li­ku­sios su ka­me­ri­niu or­kest­ru pro­jek­te „Mu­zi­ki­niai ru­de­nys“.

Į pus­fi­na­lį „Sun­ny“ pa­te­ko ga­vu­sios vi­sus ke­tu­ris ko­mi­si­jos „taip“. Pa­gy­rų kank­li­nin­kėms iš­sa­kė Da­lia Ibel­haup­tai­tė, Sau­lius Ur­bo­na­vi­čius-Sa­mas, Ilo­na Bal­sy­tė, Nag­lis Šu­li­ja.

Pen­kio­se pus­fi­na­lio lai­do­se da­ly­vau­ja po de­šimt da­ly­vių. Į fi­na­lą iš kiek­vie­nos lai­dos pa­ten­ka du dau­giau­siai pa­lai­ky­mo su­lau­kę ta­len­tai.

Į „Lie­tu­vos ta­len­tų“ pus­fi­na­lius šį se­zo­ną yra pa­te­kę dar du šiau­lie­čių ko­lek­ty­vai: „Dan­ce Mas­ters“ ir „Rit­mas ki­taip“.

Gy­ve­ni­mo inst­ru­men­tas

K. Kup­ry­tė sa­ko, kad „Sun­ny“ yra uni­ka­lus ko­lek­ty­vas: drą­sus, ak­ty­vus, gro­jan­tis įvai­rią mu­zi­ką. Kank­li­nin­kė vi­sa­da kė­lė tiks­lą, kad bai­gu­sios mu­zi­kos mo­kyk­lą mo­ki­nės gro­tų dėl sa­vęs. Da­bar jau­čia­si lai­min­ga: ti­ki, kad „Sun­ny“ kank­li­nin­kės gros vi­są gy­ve­ni­mą.

„Vi­sos an­samb­lio mer­gi­nos ta­po ly­de­rės. Drą­sos joms su­tei­kė sce­na, kon­cer­tai, ke­liau­da­mos įgi­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo, ko­mu­ni­ka­ci­jos ge­bė­ji­mą, iš­mo­ko to­le­ran­ci­jos, grei­tai rea­guo­ti, priim­ti spren­di­mus, kū­ry­bin­gai ras­ti išei­tis“, – džiau­gia­si mo­ky­to­ja.

E. Da­ni­lo­vai­tė, Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos gim­na­zis­tė, yra mo­ki­nių sei­mo pre­zi­den­tė, šie­met Va­sa­rio 16-ąją kar­tu su plau­ki­ku Val­du Aba­likš­ta Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je Šiau­liuo­se iš­kil­min­gai kė­lė vė­lia­vą.

„Di­džiuo­ja­mės gro­da­mos ir gro­ja­me vi­sur, kur ga­li­me, kur mū­sų pa­pra­šo, la­bai ver­ti­na­me sa­vo inst­ru­men­tą“, – sa­ko E. Bu­čins­kai­tė. – Tu­ri­me idė­jų gro­ti kū­ri­nius, ku­rių nie­kas ne­si­ti­ki iš kank­li­nin­kių. No­ri­si šiek tiek ro­ko, šiek tiek re­po, čia įterp­ki­me Vi­val­dį, dar pri­dė­ki­me būg­nus... Vis­ko no­ri­si, gal vis­ką ir įgy­ven­din­si­me. Sten­gia­mės iš vi­sų jė­gų, kad kuo dau­giau žmo­nių mus iš­girs­tų ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je.“

Emi­li­ja ir pa­ti mėgs­ta kur­ti mu­zi­ką. Jos kū­ry­ba daž­nai bū­na ly­riš­ka – kaip ir pa­ti au­to­rė.

„Sup­ra­tau, kad kank­lės – ne šiaip inst­ru­men­tas, o mu­zi­ka – ne mu­zi­kos mo­kyk­los bai­gi­mo dip­lo­mas. Mu­zi­ka – da­lis ma­nęs, be jos nei die­nos neišt­ver­čiau. Kank­les ne­šio­siuo­si vi­są gy­ve­ni­mą ir la­bai tuo di­džiuo­siuo­si“, – sa­ko Emi­li­ja. Jos kū­ri­nys bu­vo su­gro­tas Na­cio­na­li­nia­me Jo­no Šve­do kon­kur­se.

A. Per­mi­nai­tei kank­lės at­vė­rė ke­lią į mu­zi­ką. Da­bar mer­gi­na gro­ja ir gi­ta­ra, dai­nuo­ja, bet kank­lės, ti­ki, vi­sa­da iš­liks pa­grin­di­nis inst­ru­men­tas, ku­riuo gro­da­ma at­si­pa­lai­duo­ja, at­si­sklei­džia, ga­li kur­ti. Anks­čiau prieš kon­cer­tus la­bai jau­din­da­vo­si, da­bar jau­du­lio be­veik ne­li­ko. Ži­no: jei kas nors bus ne taip, mer­gi­nos ir mo­ky­to­ja pa­lai­kys. O su­lauk­ti plo­ji­mų, šyp­se­nų ir pa­gy­ri­mų vi­sa­da ma­lo­nu.

„Mū­sų tiks­las – at­ver­ti žmo­nėms šir­dis ir pa­ro­dy­ti, ko­kį nuo­sta­bų ir iš­skir­ti­nį inst­ru­men­tą tu­ri­me Lie­tu­vo­je“, – sa­ko Au­gus­ti­na.

Ypa­tin­gi po­jū­čiai

Nors „kank­lių re­vo­liu­ci­ją“ K. Kup­ry­tė nuo­sek­liai ir iš šir­dies ke­lia ne vie­ne­rius me­tus, klau­sy­to­jai vis nu­stem­ba, iš­gir­dę šio inst­ru­men­to skam­be­sį. Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį kank­li­nin­kė kon­cer­ta­vo Nor­ve­gi­jo­je, su­si­rin­ko pil­na sa­lė lie­tu­vių.

„Ir vėl žmo­nės sa­kė pir­mą kar­tą iš­gir­dę, kad kank­lė­mis ga­li­ma taip nuo­sta­biai gro­ti. Daž­nai dis­ku­tuo­ja­me, iš kur ki­lęs ste­reo­ti­pas apie kank­les. Jau­ni­mas gal­vo­ja, kad kank­lės yra tik se­nų mo­čiu­čių inst­ru­men­tas. Mis­ti­ka – juk ne­ma­to­me, kad mo­čiu­tės gro­tų su kank­lė­mis!“ – ste­bi­si K. Kup­ry­tė.

An­samb­lio na­rės abe­jo­ja, ar pa­čios bū­tų pa­si­rin­ku­sios kank­les. Įp­ras­tai pir­me­ny­bė tei­kia­ma kla­si­ki­niams inst­ru­men­tams, o gro­ti kank­lė­mis pa­siū­lo tė­vai. Da­bar kank­lės joms – ir aist­ra, ir gy­ve­ni­mo bū­das.

Kank­li­nin­kių tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je gro­ti šiuo inst­ru­men­tu nė­ra kur.

„Už­sie­ny­je kank­li­nin­kės yra uni­ka­lios. Žmo­nės iš­reiš­kia ypa­tin­gą su­si­ža­vė­ji­mą: kaž­kas ma­giš­ko, ste­buk­lin­go, už­bu­ria. Jei ne ke­lio­nės, tik­riau­siai mer­gi­nos ne­tu­rė­tų to­kios mo­ty­va­ci­jos, nes Lie­tu­vo­je trūks­ta pa­lai­ky­mo“, – sa­ko va­do­vė.

„Sun­ny"gro­jo Olan­di­jo­je, Bel­gi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Liuk­sem­bur­ge, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Ru­si­jo­je. Po sa­vai­tės lau­kia skry­dis į tarp­tau­ti­nį folk­lo­ro fes­ti­va­lį Ams­ter­da­me, po jo kon­cer­tuos Ant­ver­pe­ne. Va­sa­rą, jei pa­vyks ras­ti rė­mė­jų, pla­nuo­ja da­ly­vau­ti kon­kur­se Is­pa­ni­jo­je.

Kank­lių skam­be­sys, sa­ko K. Kup­ry­tė, nu­ke­lia žmo­nes į sva­jo­nių ir vil­čių pa­sau­lį. Klau­sy­to­jai pa­si­jau­čia grįž­tą į vai­kys­tę, pa­sa­ką, vy­res­nio am­žiaus žmo­nės įsi­vaiz­duo­ja, kad toks yra ro­jus, į ku­rį jie kaž­ka­da pa­teks.

„Mu­zi­ka su­tei­kia ypa­tin­gų po­jū­čių. Ypač da­bar, kai sku­ba­me, bė­ga­me, le­kia­me. Žmo­nės ieš­ko jo­gos, me­di­ta­ci­jos, no­ri at­ras­ti sa­ve iš nau­jo. Kank­lės yra mū­sų iš­ta­ko­se. Už­sie­nie­čiai, ne­tu­rė­da­mi išanks­ti­nio nu­si­sta­ty­mo, po dar­bų nau­do­ja kank­lių įra­šus me­di­ta­ci­jai. Gau­nu daug ži­nu­čių: grįž­tu iš dar­bo, įsi­jun­giu kank­les ir ne­lie­ka stre­so, nau­jai at­gims­tu“, – sa­ko K. Kup­ry­tė.

Po kank­li­nin­kės kon­cer­to Nor­ve­gi­jo­je ber­niu­kas gat­vė­je nor­ve­gės pa­klau­sė, ar ji ži­no, kas yra kank­lės. Iš­gir­dęs, kad ne­ži­no, paaiš­ki­no: „Kank­lės yra ste­buk­lin­gas, ma­giš­kas inst­ru­men­tas. Kai juo gro­ji, pra­de­da pirš­tų ga­lai bliz­gė­ti.“ Šį ber­niu­ko po­sa­kį K. Kup­ry­tė va­di­na gra­žiau­siu pa­sku­ti­niu me­tu iš­girs­tu komp­li­men­tu kank­lėms.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Kris­ti­na Kup­ry­tė ir kank­li­nin­kių an­samb­lis „Sun­ny“ te­le­vi­zi­jos kon­kur­sui „Lie­tu­vos ta­len­tai“ pa­ren­gė pa­šė­lu­sį kū­ri­nį.