Naujausios
Klumpes pametę Australijos lietuviai jas atrado Lietuvoje
VI tarptautinio folkloro konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ dalyviai, Australijos lietuvių folkloro kolektyvo „Pamesta klumpė“ nariai, Šiauliuose neatsigina dėmesio. Australijoje gimusių lietuvių namai Melburne, o širdys – Lietuvoje.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Šiauliuose jaučiasi žvaigždėmis
Socialiniame tinkle „Facebook“ grupės profilio nuotrauka vis kinta. Gigantiškoje klumpėje it laive sėdintys grupės nariai prisiklijuoja gyvūnų galvas, skraidančius paukščius, ragus, ausis, gėles, daržoves, keisčiausius rakandus ir ima panašėti į haliucinogeninio sapno kadrą.
Taip jie patraukia dėmesį ir žaismingai angliškai papasakoja, kuo Lietuvoje ypatinga šventė, mėnuo ar diena. Istorijas pagardina juokingomis detalėmis. Melburno lietuvių ansamblio dainininkai siekia, kad lietuvių liaudies muzika taptų prieinama ir ja mėgautųsi anglakalbiai klausytojai.
„Jaučiame, kad tai yra mūsų kultūra, norime, kad tai tęstųsi. Labai didžiuojamės savo lietuvybe, rodome australams kaip rengiamės, pasakojame jiems apie mūsų papročius. Malonu, kad jiems tai labai įdomu“, – sako viena iš grupės įkūrėjų, meno vadovė Gabrielė Staugaitytė-Zdanienė.
Energingi ir pozityvūs „Pamestos klumpės“ dainininkai festivalyje Šiauliuose netruko pavergti klausytojus savaip interpretuojamomis lietuvių liaudies dainomis apie derlių, meilę, kalbančius arklius, sutryptus rūtų darželius, įsimylėjusias rupūžes, neblaivias deives, apsvaigusius uodus, žvirblius ar girtuoklius.
Po koncerto prie jų veržiasi klausytojai ir prašo autografų. Einant pro šalį – žarsto komplimentus apie puikų pasirodymą. „Čia šiek tiek jaučiamės kaip „pop stars“ (popžvaigždės)!“ – plačiai šypsodamasi sako viena „Pamestos klumpės“ dainininkių Audra Šimkutė.
„Pamesta klumpė“ vienija dešimt Melburno lietuvių folkloro dainininkų, tačiau į Šiaulius iš Australijos jie atvyko su šeimomis, vaikais – 24 žmonių delegacija. Dainininkai bijoję, kaip juos priims publika, ar pripažins, ar galvos: „Jie čia ne taip dainuoja, čia australų stilius.“ Bet klausytojai originalią grupę pamilo nuo pirmos dainos.
Dainuoja su judesiais
„Jau buvome pradėję dainuoti ir mums reikėjo pavadinimo, sėdėjome lietuvių namuose, galvojome. Ten pagyvenę vyrai žaidė biliardą. Vienas sviedinys niekaip negalėjo įkristi į kišenę. Vyras įkišo ranką pažiūrėti, kas trukdo, pasirodo, ten – klumpė! Ėmė visų klausinėti, ar mūsų vaikai klumpę įkišo. Mes juokėmės – pamesta klumpė! Po penkių minučių nutarėme, kad tai geras grupės pavadinimas! Be to, angliškai gerai išsiverčia – „The lost clog“, – pavadinimo istoriją pasakojo grupės narė A. Šimkutė.
Pavadinimas kartu ir simbolinis – lietuviai ne Lietuvoje, Australijoje lyg pamesti, kaip ta klumpė. Kolektyvas gyvuoja jau penkerius metus.
„Dainuojame su judesiais, – juokais apibūdina kolektyvo šokius G. Staugaitytė-Zdanienė. – Prieš 20 metų šokome, dabar jau ne, pasenome.“
Tik vienas grupės narys turi muzikinį išsilavinimą, visi kiti – tiesiog mėgsta dainuoti.
Australijoje Gabrielė dirba kartu su vyru, landšafto architektu, rūpinasi administraciniais reikalais, vaistininkė Lina Didžytė-Skimbirauskienė šiuo metu augina mažus vaikus, Audra – pradinių klasių mokytoja.
Moterys džiaugiasi, jog itin maloniu netikėtumu jiems tapo įvertinimas festivalyje-konkurse „Saulės žiedas“ – tradicinio dainavimo grupių kategorijoje „Pamesta klumpė“ pelnė trečiąją vietą. „Pabudome ryte su didžiausiom šypsenom“, – entuziazmu spinduliuoja Audra.
Muzikos instrumentai iš alaus kamštukų
Lietuvių liaudies dainas kolektyvas mokosi susiradęs internete. Kartais žino ne visus žodžius, ne viską supranta, ką dainuoja. Pasirodymuose atlikėjai dainuoja ir lietuviškas sutartines, kurios įtrauktos į nematerialaus UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Dainas dažniausiai atlieka a capella, pritariant pačių sukurtu perkusiniu muzikos instrumentu „Gatunka“, panašiu į tradicinį australišką Lagerphone – ilga lazda padengta alaus kamštelių sluoksniais.
„Mes net nežinome, ką tas žodis „Gatunka“ reiškia, patys jį sugalvojom“, – juokiasi Gabrielė.
„Pamestos klumpės“ narė, menininkė Jazmina jau yra padariusi per 30 „Gatunkų“, mažutes padarė ir vaikams. Moteris sugalvojo instrumentą sulietuvinti – jis atspindi lietuviškus gyvūnus: gaidį, žaltį, ungurį, lapę, vilką, žvirblį, pelėdą, volungę, rupūžę, gandrą.
Ant vieno instrumento yra daugiau nei 400 to paties atspalvio alaus kamštelių. „Reikia labai daug alaus išgerti, kad tiek surinktum, – juokauja Lina. – Yra ir lietuviško alaus kamštelis!“ Jazmina nurodydavo, kokios spalvos kamštelių jai reikia, pagal tai grupės nariai rinkdavosi, kokį alų pirkti.
Tautiniai kostiumai, gintariniai papuošalai, juostos – tai, kuo pasipuošę grupės nariai, – promočiučių palikimas.
Lietuviškumą puoselėjo tėvai
Australijos lietuvės pasakoja, kad jų tėvai išvažiavo iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais, o vaikai jau gimė Australijoje.
„Tėvai labai stengėsi išlaikyti lietuvišką kultūrą, mokyti mus lietuviškai, todėl nuo pirmų dienų vedė į šeštadienines-sekmadienines mokyklėles, šokius, skautus, sportą... Visur būdavome kartu, todėl draugaujame jau labai labai seniai“, – pasakoja Lina.
Gabrielė patikina: „Mūsų vaikai per jauni, bet ateityje jie taip pat šoks ir dainuos lietuviškai!“
Nors ansamblis į Lietuvą atvyko pirmą kartą, gimtinėje jie lankėsi ir anksčiau. G. Staugaitytės-Zdanienės mama kilusi iš Užvenčio kaimo, buvo trejų metų, kai teko bėgti iš šalies. Dar ir dabar gyvena nemažai Gabrielės giminių Šiauliuose ir Kelmės rajone.
L. Didžytės-Skimbirauskienės mama gimusi Šiaulių rajone, tėtis – iš Klaipėdos krašto. A. Šimkutės tėtis kilęs iš Mosėdžio, o mama gimusi Vokietijoje, kur iš Kauno pabėgo jos tėvai.
Gabrielė lygina, jog nuo pirmojo vizito ir dabar Lietuva labai pasikeitusi – viskas tvarkingiau, naujesni pastatai, galima pirkti ką tik nori. „Atrodo, kad Lietuvos prekybos centruose visko net daugiau nei Australijoje!“ – stebisi moteris.
„Jau prieš daug metų kalbėdavome, kaip būtų smagu dainuoti Lietuvoje. Reikėjo laukti, kol galėsime. Kai skridome virš Lietuvos, visi prisispaudę prie langų žiūrėjome – čia Lietuva, mūsų upės, miškai, miesteliai! Labai to laukėme“, – šypteli Audra.
Jono TAMULIO nuotr.
PASIRODYMAS: VI tarptautiniame folkloro konkurse-festivalyje „Saulės žiedas“ Australijos lietuvių folkloro kolektyvo „Pamesta klumpė“ nariai dainuoja su judesiais – kartais šoka.
LIETUVĖS: Grupės „Pamesta klumpė“ narės, Australijoje gyvenančios (iš kairės) Audra Šimkutė, Gabrielė Staugaitytė-Zdanienė ir Lina Didžytė-Skimbirauskienė jaučia, kad lietuvių kukltūra yra jų savastis, todėl ją puoselėja.
VIZITAS: Viena iš grupės įkūrėjų, meno vadovė Gabrielė Staugaitytė-Zdanienė lygina, jog Lietuva labai keičiasi – gražėja.
INSTRUMENTAS: Grupės narė Jazmina Cininaitė-Lipšienė iš alaus kamštelių sukūrė liaudišką perkusinį muzikos instrumentą „Gatunka“, panašų į australietišką Lagerphone.