Naujausios
Lygiadienis atsineša Saulės užtemimą
Kovo 20-ąją ir Šiaulių apskrities gyventojai galės stebėti dalinį Saulės užtemimą. Jeigu bus saulėta diena, jį galima bus stebėti Šiaulių universiteto observatorijoje bei per teleskopą, pastatytą skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės.
Apie šį retą įvykį pasakoja Vacys JANKUS, Šiaulių universiteto Technologijos ir Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros ir Fizikos katedros vyriausiasis metodininkas, Šiaulių universiteto gimnazijos fizikos mokytojas, Jaunųjų technikų centro astrofizikų būrelio vadovas.
Užtemimo maksimumas – 12.04 valandą
Saulės užtemimas vyks per pavasario lygiadienį, kada Saulė kerta dangaus pusiaują.
Dalinis Saulės užtemimas kovo 20-ąją bus matomas ir Lietuvoje. Apie dvi valandas galėsime stebėti Saulės užtemimą.
Mėnulio kraštelis palies Saulės diską 10.51 valandą (Klaipėdoje) Lietuvos laiku.
Užtemimo maksimumas bus 12.04 valandą. Tuo momentu Mėnulis dengs apie 77 procentus Saulės disko (Šiauliuose). Užtemimas baigsis 13.14 valandą (Vilniuje), taigi Lietuvos gyventojai apie dvi valandas galės stebėti šį įdomų gamtos reiškinį.
Šiauliečiams ir apskrities gyventojams, esant saulėtai dienai, siūloma stebėti šį gražų gamtos reiškinį namie, darbe, mokykloje. Stebėti reikia aprūkytu stiklu, tamsia fotojuostele, lanksčiojo diskelio vidine dalimi, suvirintojų akiniais (akiniai nuo Saulės netinka) arba specialiais filtrais ir akiniais.
Šiauliuose užtemimas bus stebimas teleskopais Šiaulių universiteto observatorijoje (I rūmai, P. Višinskio g. 25, 802 auditorija).
Saulės užtemimą bus galima stebėti ir per teleskopą skvere prie Šiaulių savivaldybės šalia fontano „Saulės diskai“.
Pasaulinis įvykis
Paskutinį kartą Europoje toks intensyvus dalinis užtemimas buvo matomas 1999 metų rugpjūčio 11 dieną, kito dalinio užtemimo teks laukti iki 2021 metų birželio 10 dienos.
Kovo 20-ąją visiškas Saulės užtemimas bus matomas šiauriniame Žemės pusrutulyje. Šio užtemimo fazė prasidės Saulei tekant 9.13 valandą pasauliniu laiku (ir toliau tekste nurodomas pasaulinis laikas, Lietuvos laiką gausime pridėję 2 valandas) šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, apie 500 kilometrų į rytus nuo Kanadai priklausančio Labradoro pusiasalio ir apie 500 kilometrų į pietus nuo Grenlandijos pietinės pakrantės.
Tuo metu visiško užtemimo juostos plotis bus apie 170 kilometrų, užtemimo trukmė 2 minutės 11 sekundžių. Užtemimo juosta greitai skries Atlanto vandenynu į šiaurės rytus, iš rytų pusės aplenkdama Islandiją. 9.41 valandą visiškas užtemimas prasidės Farerų salose, čia jis bus matomas 2 minutes 12 sekundžių. Visiškai netoli Farerų salų 9.46 valandą užtemimas pasieks savo maksimumą, kurio trukmė 2.47 valandos.
Toliau užtemimo kelias vis labiau kryps į šiaurę, kol 10.09 valandą pasieks Norvegijai priklausantį Svalbardo salyną Arkties vandenyne. Didžiausios šio salyno Špicbergeno salos sostinėje Longjerbyjene visiškas užtemimas prasidės 10.11 valandą ir tęsis 2 minutes 27 sekundes. Tai bus paskutinė gyvenvietė visiško užtemimo kelyje, ir jis baigsis prie pat Šiaurinio poliaus 10.18 valandą.
Dalinės užtemimo fazės bus matomos visoje Europoje, šiaurės Afrikoje ir šiaurės Azijoje. Britų astronomų teigimu, vakarinėje Jungtinės Karalystės pakrantėje, Liuiso saloje Mėnulis uždengs 98 procentus Saulės disko. Tai įvyks 9.36 valandą ryto Grinvičo laiku. Dangus užtems visur, kur Saulės diskas bus uždengtas nors 95 procentais.
Retas reiškinys, keldavęs baimę
Lietuviams, kaip ir kitoms tautoms, užtemimai keldavo baimę. Tikėta, kad Saulės užtemimo metu privalu būti namuose, melstis, prašyti Dievo, kad atleistų nuodėmes, pašalintų nelaimes.
Būdami namuose užverdavo langines, uždangstydavo langus, kartais uždegdavo žvakes, smilkydavo. Jei spėdavo, gyvulius suvarydavo ir uždarydavo tvartuose, mat bijojo, kad šie gali susirgti, apakti.
Rytų Lietuvoje sakydavo, kad Saulę kažkas „gadina“. Kaltu dėl to dažnai laikydavo velnią arba raganą. Pavyzdžiui, velnias užkiša savo uodegą tarp Žemės ir Saulės, ragana apsiverčia ant kito šono ir skvernu uždengia Saulę. Norėdami nubaidyti piktąsias dvasias senovės lietuviai triukšmaudavo ir indais tarškindavo.
Mėnulis uždengia Saulę
Saulės užtemimai – tai reiškiniai, kai Mėnulio diskas uždengia Saulės diską. Skiriami visiškieji ir daliniai užtemimai.
Visiškas Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjaus (arčiausiai prie Žemės) ir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant Žemės krinta apskritas Mėnulio šešėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 kilometrų. Šešėlį supa apskritas pusšešėlis, kurio skersmuo 3000–4500 kilometrų. Ten matomas dalinis Saulės užtemimas.
Kadangi Mėnulis skrieja aplink Žemę, jo šešėlis slenka iš vakarų į rytus maždaug 3360 kilometrų per valandą greičiu. Dėl Žemės sukimosi į tą pačią pusę Mėnulio šešėlio greitis sumažėja iki 1700 kilometrų per valandą ties pusiauju. Ilgiausia visiško Saulės užtemimo trukmė – 7 minutės 40 sekundžių. Jei Mėnulis yra arti apogėjaus (tolimiausiai nuo Žemės), jo kampinis skersmuo mažesnis už Saulės kampinį skersmenį. Jei tada abiejų diskų centrai sutampa, įvyksta žiedinis Saulės užtemimas. Dažniausiai Saulės ir Mėnulio centrai nesutampa ir Mėnulis uždengia tik dalį Saulės disko. Tada įvyksta dalinis Saulės užtemimas.
Toje pačioje Žemės vietoje visiški Saulės užtemimai kartojasi kas 300-400 metų. Daliniai Saulės užtemimai kartojasi kas 2-3 metus. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai. Paskutinis visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje įvyko 1954 metų birželio 30. Jų nebebus stebima Lietuvoje visą XXI amžių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
STEBĖJIMAS: Dalinį saulės užtemimą, Vacio Jankaus teigimu, jeigu bus saulėta diena, galės stebėti visi Šiaulių apskrities gyventojai.
STIKLAS: Vacys Jankus Saulės užtemimą stebėti per tamsų stiklą.
EPA-ELTA nuotr.
TRUKMĖ: Saulės užtemimo juosta niekada nebūna platesnė kaip 269 km, o užtemimo maksimali trukmė vienoje vietoje mažiau kaip 8 minutės.
UŽTEMIMAS: Saulės užtemimą stebime, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską.