Naujausios
Medikei patinka greičio ir jėgos pojūtis
Technika į šiaulietės odontologės-ortopedės Betos Vasiukonytės gyvenimą atėjo vaikystėje. Prisimena, kaip sėdėdama ant senelio kelių sukiojo šeimos moskvičiaus vairą. Baigusi mokyklą, būsima gydytoja gimto miesto gatvėse jau burzgė dviračiu motociklu.
Paskutinis gydytojos pomėgis – keturratis motociklas.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Didysis išbandymas
Savaitę laukęs garaže, kone kiekvieną savaitgalį motociklas tiesiog privalo Betą Vasiukonytę pavežioti suplanuotu maršrutu.
Važiuoja ne viena: kas padėtų, jei žvyro karjere jos „Polaris Sportsman“ užklimptų.
Apie gražuolį galingąjį savo keturratį moteris gali kalbėti daug. Tiek su juo patirta per aštuonerius metus!
Prisimena, vieną gilios žiemos dieną metė iššūkį sau (netrukus paaiškėjo, ir motociklui), sėdo ant keturračio ir nurūko laukais už Ginkūnų.
Pustė, nuvalytas lauko keliukas netruko užsinešti aštriais sniego liežuviais. Vienas, antras... Ilgesnis ruožas. Šuolis. Ir stop. Nei pirmyn, nei atgal. Tebeprisimena stresą: du kilometrai nuo gyvenvietės, visur plynas baltumas, pusto, šaltis.
350 kilogramų sveriantis motociklas nerodė nė menkiausių pastangų išlipti iš pusnies.
Beta pabandė kasti sniegą rankomis. Kol nukapstė vieną pusę, užpustė kitą.
Telefonu ėmė šauktis pagalbos, tačiau ir jo baterija išsikrovė nuo šalčio. Praėjo ne viena valanda, kol sustirusią ekstremalę su jos keturračiu iš žiemos gniaužtų išvadavo per pusnis atsikapstęs pusbrolis.
Pirmas motociklas
Baigusi mokyklą ji užsimanė dviračio motociklo. Mama merginos norą įgyvendino – iš parduotuvės Šiauliuose nupirko naujutėlį.
Tačiau į namus parsigabento pirkinio iškart neleido išbandyti. Mama bijojo, kad menkiausio supratimo apie motociklus neturinti dukra ko nors neprikrėstų.
Beta visą savaitę vaikščiojo aplinkui kieme stovintį gražuolį ir seilę varvino. Paskui po truputį ėmė bandyti: artimiausio kaimyno pamokyta, kas, kaip veikia ir kaip apskritai motociklu važiuoti, būsimoji medikė jau ir pas tolimesnius kaimynus nubirbdavo, ir prieš draugus spėjo pasididžiuoti.
Įstojusi į Kauno medicinos universitetą ir besimokydama antrame kurse, B. Vasiukonytė įsigijo automobilį, bet motociklas neliko užmirštas. Ne kažin kur juo važiuodavo: iš gimtųjų Telšių į Šiaulius, Kauno gatvėmis.
Moteris juokiasi: užteko dviejų kritimų, kainavusių sumušimus ir mėlynes, kad suprastų, jog dviratė technika nesaugi vien todėl, kad mažiau pastebima. Štai vieno automobilio vairuotojas Kaune, sukdamas į kairę, užtvėrė kelią priešinga eismo juosta važiuojančiam Betos motociklui, liko tik griūti.
Keli eismo įvykiai ekstremalių pojūčių mėgėjos nuo technikos neatgrasė.
Su vėjeliu
Baigus universitetą ir įstojus į antrinę rezidentūrą, keturratis, pašnekovės žodžiais, atsirado netikėtai. Kolegos pakvietė į gamtą, vienos sūnus atsigabeno keturratį.
Po pirmos pažinties su geležiniu monstru moteris ilgokai dvejojo, kol pagaliau apsisprendė: noriu jo! Tašką apsisprendimui padėjo tie patys kolegos, leidę dar sykį pavairuoti. Pajuto: limpa. Tad skelbimuose išsirinko 13 tūkstančių litų keturiais ratais varomą motociklą, ir nuo tada su juo nebesiskyrė.
Iš pradžių važinėjo ir praktikavosi laukais aplink Kauną. Būdavo, su kompanija nusigabena „saviškį“ į trasas ir siaučia: malonumas neišpasakytas.
Šiauliuose jau šešerius metus gyvenanti ir vienoje miesto odontologijos klinikoje dirbanti gydytoja iki šiol neatrado didesnio malonumo negu greičio ir jėgos pojūtis, kurį kaskart palieka jos 700 kubinių centimetrų darbinio tūrio variklį turintis motociklas.
Keturratis – technika, neskirta keliais važinėti. Tiksliau pasakius, važiuoti galima, bet, B. Vasiukonytės žodžiais, neįdomu.
„Įdomiau lėkti bekelėm, žvyrkeliais, miško keliukais, įveikti pelkę – visur, kur yra ekstrymo. O mieste ką? Karštis, dulkės, smarvė“, – sako azartiška medikė.
Tiesa, jai su draugais teko mieste važinėti per Šiaulių dienas ir naktis. Prieš kelerius metus Šiaulių universiteto „fuksus“ krikštijo. Vis dėlto „šou ant grindinio“, sako pašnekovė, nepalyginsi su tuo adrenalinu, kurį tenka patirti besikapstant iš gilios purvo balos.
Keturratis ir žirgas
Jei dabar gydytojai Betai kas pasakytų, kad važinėti keturračiu motociklu nėra malonu, ji ranka numotų: arba to žmogaus tiesiog netraukia technika, arba jam svetimas adrenalino poreikis.
Ir moterims, įsitikinusi, keturratis ne mažiau tinka nei vyrams. Tiesa, prisimena, pradėjus vairuoti, kai kurie keturračių klubo džentelmenai, žiūrėjo ganėtinai skeptiškai, esą smulki, nedidelio ūgio mergina būsianti nemenkas stabdys.
Kokie gi keturračio privalumai?
„Sakoma, kuo geresnis džipas, tuo toliau eiti traktoriaus ieškoti. Keturratis, tarsi mažas visureigis, gali pravažiuoti ten, kur automobilis nepravažiuoja. Vadinasi, esant rimtam reikalui, jo pagalba efektyvi. Kita vertus, jei užklimptų, kur niekas nepravažiuoja...“, – svarsto B. Vasiukonytė.
Kitą privalumą moteris sieja su sportu bei poilsiu, emocine ir fizine iškrova. Po sunkios darbo dienos sėdus ant keturračio, nuovargis esą tarsi išpustomas.
Betai keturratis – padėjėjas ir ūkyje. Juokiasi namų kiemo eksterjerui pagražinti kažkada įsigijusi žirgą. Žirgas ne motociklas – nejodinėjant vis tiek reikia šerti. Tad prie keturračio prisisukus žoliapjovę, o paskui ir priekabėlę, pašarų jos kumelei Magmai nepritrūksta.
O ir malkų žiemai patogu parsigabenti.
Profesionalės patarimai
Ne paslaptis, kad keturračiai neretai keiksnojami dėl išmaknotų miško pakločių, ištryptų laukų, pasėlių, parkuose iškastų griovių. Keturratininkės Betos žodžiais, „dėl kelių bepročių, kurie viską išmindo, reikia kentėti visiems“.
Ji užtikrina, kad padorūs keturratininkai važinėja tik leistinose trasose, o miškuose – tik po elektros laidais, ten, kur niekas neauga, tad nepadaroma žalos gamtai.
Tiems, kurie dvejoja, ar pirkti keturratį, B. Vasiukonytė siūlo pirmiau jį išsinuomoti bei išbandyti. Nerekomenduoja pradėti nuo galingiausio, nes, kaip rodo praktika, lengva pervertinti savo galimybes, o tada iki nelaimės – tik vienas žingsnis.
Pataria įvertinti ne tik nemenką keturračio, bet ir atskirų jo detalių, kurios sparčiai dyla, kainą. Juk tokiu motociklu važiuojama ypač sudėtingomis sąlygomis.
Dar benzino sąnaudos: priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis važiuojama, 30-čiai kilometrų 17-os litrų bako kartais vos pakanka.
Maža to, keturračiai labai vagiami, ardomi detalėmis ir išgabenami į užsienį.
Asmeninės ir Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AKIMIRKOS: „Ekstrymo“ akimirkos. Beta Vasiukonytė ir jos keturratis motociklas.
PLANAI: Anot odontologės Betos Vasiukonytės, ne jos charakteriui prie televizoriaus sėdėti. Energinga moteris jau dabar planuoja artimiausius ATV fanų (keturratininkų) susitikimus.