Naujausios
Mirioramos paslaptis – langas į knygų pasaulį
„Viskas, kas panašu į teliką – vaikams yra įdomu“, – sako dailininkas Marius Jonutis, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vykusiame seminare „Įtraukiantis skaitymas su mirioramomis“.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Spalvingos dėžės paslaptis
Vakar rytą į biblioteką iš automobilio savo gamintas mirioramas nešė dailininkas Marius Jonutis.
Suneštas tris dėžes atsargiai sudėliojo ant stalo konferencijų salėje, kur apie tokį meninį skaitymo būdą buvo pakviestas skaityti seminarą apskrities bibliotekininkams.
„Pirmą kartą tokį dalyką darau, tai nežinau, ką dabar daryti“, – kukliai šypsodamasis prabilo kūrėjas, atsistojęs prieš auditoriją.
Prieš trejus metus, kai pirmą kartą išgirdo žodį „miriorama“, neįsivaizdavo, ką tai reiškia.
„Tai – daug vaizdų. Senovėje kaimo mugėse rodydavo vaikams įvairias istorijas tokiose dėžėse. Tai įdomu, ją gali pasidaryti kiekvienas iš medienos, kartono, tai savotiškas ekranas ir filmas, kurį mes su vaikais nupiešiame ir žiūrime“, – pasakojo dailininkas.
Skirtingos konstrukcijos
Mirioramomis M. Jonutį susidomėti paskatino „Lėlės“ teatro režisierius Rimas Driežis. Jis statė spektaklį „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ ir pakvietė M. Jonutį būti dailininku. 2012 metais šis spektaklis pripažintas geriausiu lėlių teatro spektakliu ir visa kūrybinė komanda buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.
„Jiems labai rūpi visos senosios technologijos. Spektakliui buvo pagamintos kokios keturios mirioramų dėžės, aš jas tik dekoravau.
Vėliau gaminti dėžes ėmiau pats. Po šio spektaklio su Rimu tapome lyg klajojantys mirioramų muzikantai“, – šypsodamasis vardijo, kuriuose miestuose dailininkas jau lankėsi.
M. Jonutis rodė skirtingas mirioramų dėžes. Dureles atvėrus matėsi ant popieriaus nupieštos iliustracijos, o sukant virš dėžės įtaisytas rankenėles keitėsi ir vaizdai: vieni iš apačios į viršų, kiti iš kairės į dešinę.
Trečiąją dėžę, autorius pavadino skirta egoistams, kurie pasaką nori žiūrėti vieni. Pro akutę gali stebėti apšviestą vaizdą, esantį dėžės viduje.
„Kiek užima laiko pagaminti tokią dėžę? Per daug. Nėra pats įdomiausias dalykas daryti dėžę. Norisi piešti paveikslą, parodyti savo sielos virpesius. Bet darau dėžes, skirtingas, tokios pat nebemoku padaryti“, – sakė menininkas.
Dailininkais tampa ir vaikai
Dailininkas pasakoja, jog rašytojo Prano Mašioto sukakčiai paminėti pagamino medinę dėžę, kurioje apsigyveno ant ritinio suvyniota popierinė rašytojo miniatiūra-pasaka „Obelys žydi“.
„Paėmiau 10 metrų popieriaus ritinį, ištiesiau ant didžiulio stalo ir pakviečiau vaikus piešti pasaką. Tų paišytojų tilpo daugybė. Vaikai truputį tingi, atsisėda ir apsimeta, kad nežino, ką piešti, o tik juos paskatink, duok pradžią ir paskui sustabdyti nebegali“, – šypsojosi kūrėjas.
Kūrėjas negailėjo patarimų aiškindamas, kaip tokias mirioramas pasigaminti patiems, kokias medžiagas geriau naudoti, kaip vynioti ir tvirtinti popierių, ant kurio piešiama istorija.
„Viskas priklauso nuo vaikų fantazijos. Jiems svarbiausias yra ekranas, kur rodoma judanti pasaka ar istorija, aišku, tai ne 24 kadrai per sekundę, bet vis tiek įdomu“, – mano dailininkas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŠVIETĖJAS: Dailininkas Marius Jonutis gamina mirioramas.
DETALĖS: Mirioramos viduje pritvirtintos dvi medinės lazdelės. Ant medinių lazdelių tvirtinamas popierius – nupieštas pasakojimas.
KONSTRUKCIJA: Mirioramos durelės užveriamos ir užkabinamos kabliuku.