Naujausios
Muziejus dvelkia Šaltuoju karu
Į Plungės rajono Plokščių kaimą, esantį šalia Platelių, vyksta turistai iš įvairiausių šalių. Bet atvažiavęs prie viela aptvertos teritorijos, nepamatai nieko įspūdingo. Šaltojo karo muziejus – po žeme.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Raketų paleidimo bazė
Keletą kilometrų pavažiavus miško keliu, prieš akis atsiveria aptvertas lauko plotas, kuriame pūpso keturi kupolai. Tai – buvusi tarybinė raketų bazė.
Vienintelė Lietuvoje požeminė raketų bazė buvo pradėta statyti 1960-ųjų rugsėjį. Ją statė 10 tūkstančių kareivių, dauguma jų – estai. 27 metrų gylio šachtos buvo kasamos rankomis. Dirbta dieną ir naktį. 1962 m. gruodžio 31-ąją statybos darbai buvo baigti.
Teritorija pustrečio kilometro spinduliu buvo aptverta šešiomis apsauginėmis linijomis. Pasakojama, kad vieną 6 metrų pločio apsauginę juostą patiesdavo ant žemės. Dieną įjungdavo 220, naktį – 1700 voltų srovę. Niekas negalėdavo įžengti į aplinkinius miškus. Ant apsauginės juostos patekę žvėrys sudegdavo.
Į keturias šachtas buvo nuleistos termobranduolinės balistinės raketos R-12, kiekviena iš jų – 23 metrų aukščio. Vienos jų galingumas – 1-2,3 megatonos.
Čia buvo centrinis raketų paleidimo punktas. Jei būtų sulaukta nurodymo iš Maskvos, būtų paleistos. Raketos buvo nutaikytos į Vakarų valstybes – Norvegiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Vakarų Vokietiją. Iš čia jos galėjo skristi 2200 kilometrų.
Iki šiol bazėje yra išlikęs kompasas – jis buvo skirtas raketoms nutaikyti.
1978-aisiais bazė nuginkluota ir uždaryta. 1979 metais raketos išvežtos ir sunaikintos, o visa kita įranga liko.
Baltuosiuose rūmuose 1987 metais JAV ir TSRS prezidentams Ronaldui Reiganui ir Michailui Gorbačiovui pasirašius nusiginklavimo sutartis, raketų bazė Plokštynėje buvo palikta likimo valiai. Joje nebesaugomoje vietiniai ėmė landžioti, laužyti, pjaustyti, vogti metalą, kabelius, variklius.
Buvusią raketų bazę perėmus Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, sumanyta šią vietą padaryti lankoma. Išliko viena iš keturių raketų paleidimo šachtų.
Stebina unikalumu
Muziejus rekonstruotas, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavus lėšų. Dabar, ypač šiltu metų laiku, aikštelėje šalia muziejaus daug automobilių, prie įėjimo į jo teritoriją telkiasi turistai. Vienam jų būreliui, lydimam gido, nuėjus per teritoriją, jau renkasi kitas.
Žmonių į muziejų, lankomiausią Žemaitijoje, atvyksta iš viso pasaulio, skamba įvairios užsienio kalbos. Su tėvais ateina daug vaikų, kuriems jau sunku įsivaizduoti, kas buvo Tarybų Sąjunga.
Laiptais leidžiamės po žeme. Sugaudžia durys, ir mes jau muziejaus viduje. Einame metaline skarda išklotu taku. Ši kelionė ypač skaudi gali būti aukštaūgiams – čia lengva prasiskelti galvą.
Jautresnieji lankytojai ne kartą būna priversti krūptelėti – patalpose besėdį ginkluoti, dujokaukes užsimaukšlinę kariai, telefonu apie grėsmę pasirengę pranešti karininkai. Bet jie – manekenai. Kaip gyvi.
Girdėti, kaip aidi kareivių pranešimai, pokalbiai, šnypščia radijo mazgas.
Bazėje radijo ryšiu būdavo susisiekiama su Maskva. Per galingą imtuvą klausytasi ypatingai slaptų dažnių – laukta pranešimo, kurį gavus, reikėjo atlikti užduotis. Ryšininkai ausinių nenusiimdavo ir eidami į tualetą.
Galima apžiūrėti išsaugotą raketos paleidimo šachtos įrangą.
Muziejuje eksponuojama daug archyvinės medžiagos. Supažindinama su Šaltojo karo istorija, naudota ginkluote.
Atskiras kambarys skirtas propagandos istorijai. Sovietų Sąjunga vaizdavo, kad šalyje viskas gerai – yra ir darbo, ir maisto, bet aplinkui – vien priešai. „Būkite budrūs“, „Šnekėsi – priešui padėsi!“, – buvo skelbiama propagandiniuose plakatuose.
Gidai pasakoja, kad iš lankytojų sulaukiama įvairių reakcijų. Dauguma būna nustebinti muziejaus unikalumu.
Autoriaus nuotr.
SMALSUMAS: Turistai apžiūri raketos paleidimo šachtą.
METALAS: Raketos pakėlimo įranga primena šaltojo karo laikus.
BUDĖTOJAS: Manekenu vaizduojama, kaip čia, požemyje, budėdavo kareiviai.
MANEKENAI: Kareivis iškviečiamas pas karininką naujų nurodymų.