Naujausios
Nuo Kalėdų vasarą iki drugelių
Opaaaaa! Kelionės yra magiškas dalykas, po jų gimsta tik saujai žmonių suprantami pokštai, susiformuoja kelioninės šeimos. Braškintis autobusu iki Strasbūro, justi kalėdinę dvasią Tauberio Rotenburge, pasidaryti asmenukę su lape Riquewihro pasakų miestelyje ar delne laikyti drugelį Mainau saloje – svarbiausia yra ne tikslas, bet kelionė.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Spragtukas veda į Kalėdas
Autobuse gidė Lina organizuoja "protmūšį". „Juk jūs spaudos atstovai ir išsilavinę žmonės, turite žinoti!“ – ragina. Į Strasbūrą keliavo Lietuvos televizijų, naujienų portalų, dienraščių, spaudos atstovų, karikatūristų grupė, konkursų apie Europo Parlamentą nugalėtojai.
Po tradicinės guliašo sriubos Lenkijoje ir nakvynės, pirmasis turistinis pasivaikščiojimas – viduramžiškame Tauberio Rotenburgo miestelyje. XII amžiuje įkurtą Rotenburgą iki šiol tebejuosia senoji miesto siena su išlikusiais penkiais istoriniais vartais, tokiais kaip Kartuvių ar Medkirčių.
Prasukame pro Šv. Jokūbo bažnyčią, Klingentor bokštą, iš po kurio kadaise buvo pumpuojamas šaltinio vanduo ir dalijamas miestelėnams.
Centrinė aikštė. Su ja susijusi legenda pasakoja, kad 1631 m. miestą užėmė katalikas generolas Tilis, kuris buvo pasiryžęs miestą sunaikinti. Bandydami išgelbėti miestą vadovai pasiūlė generolui paties geriausio vyno taurę, kurioje tilpo 3,25 litro vyno.
Generolas metė iššūkį – pažadėjo pasigailėti miesto, jei kuris nors iš miestelėnų vienu ypu išgers taurę. Senasis burmistras Nuschas pakėlė taure pavadintą talpyklą ir ją išmaukė. Tilis neturėjo kitos išeities – teko laikytis duoto žodžio, miestą palikti ramybėje. Vietiniai tiki, kad tai mistika, nes miestas nepaliestas Antrojo pasaulinio karo baisybių stovi iki šiol. Šiam įvykiui atminti kasmet rengiamas išgertuvių festivalis.
Tauberio Rotenburge kalėdinė dvasia tvyro ištisus metus. Į ypatingą Kathe Wohlfahrt kalėdinę parduotuvėlę užsukti gundo prieigose stovintis iš vokiečių romantiko Ernsto Teodoro Amadėjaus Hoffmano pasakos nužengęs Spragtukas. Čia galima nusipirkti kalėdinių dekoracijų, eglutės žaisliukų, visi jie pagaminti rankomis. Lyg į paralelinį fantastinį pasaulį pakliuvus – parduotuvėje bet kas gali vėl pavirsti vaiku.
Vokiškas kulinarinis paveldas
„Gaidžio“ užeigoje sėdame ragauti vokiško kulinarinio paveldo rinkinio, kuris vegetarui suspaustų širdį. Panašiai kaip lietuviai, vokiečiai mėgsta sotų ir riebų maistą – Vokietiją garsina mėsiški patiekalai bei alus. Padėkle pūpso karka, baltos bavariškos dešrelės, kopūstai ir neatpažintas šviesus miltinis objektas.
Baltos dešrelės gaminamos iš aukščiausios rūšies kiaulienos, pagardintos mairūnu, pipirais ir kitais tradiciniais pieskoniais. Kadangi gamyboje nenaudojama nitritinė druska, dėl to dešrelių spalva balta.
Tauberio Rotenburge vienas iš populiariausių firminių gardėsių vadinamas sniego gniūžtėmis. Vitrinose akį traukia apvalūs, įvairių dydžių, spalvų, padengti skirtingais glajais kepiniai. Sniego gniūžtė formuojama siaurus tešlos kaspinėlius suvijus kaip siūlų kamuolį ir išvirus aliejuje. Lauktuvėms tai vienas populiariausių pirkinių.
Du pasakų miestai
Vykstame į Kolmarą – Elzaso vynų sostinę. Miestelis žavingas! Daugelio įtraukiamas į jaukiausių, mieliausių, gražiausių ir kitokių „-iausių“ miestų topus.
Kolmaro pavadinimas yra kilęs iš žodžio „karvelidė“, nes senų senovėje miesto centre stovėjusiame bokšte buvo auginami balandžiai. Paukščiai čia tirsena ramiai, kartu su jais norisi sulėtinti tempą. Prisitaikius prie neskubančio ritmo galima pajusti kelionę laiku – lyg vaikščiotum po viduramžių miestą.
Ekskursija pėsčiomis po Kolmaro senamiestį, kurio architektūra traukia žvilgsnius: fachverkiniai pastatai, puošti medinėmis skulptūromis ir balkonėliais, siaurų gatvelių labirintai, XIII a. Domininkonų vienuolynas, Šv. Martyno bažnyčia, Senoji muitinė, Pfisterio namas, skulptoriaus Bartholdžio skulptūra, „Galvų namas“, odininkų rajonas – „Mažoji Venecija“.
Lietaus krapnojimą keičia saulė. Upe praplaukia gondola. Gatvės muzikantas akordeonu ima groti prancūzišką melodiją. Šalia upės įrengtame restoranėlyje būrelis senjorių prancūzių gurkšnoja baltą vyną ir lošia kortomis. Klegena būrelis turistų, greičiausiai, net patys nežino iš ko kvatojasi.
Tarsi muziejus po atviru dangumi – Riquewihro miestelis, laikomas Elzaso krašto vynuogynų perlu. Dažniausiai miestelyje kartojama frazė: „Pasaka“. Atspindi ir vidinę būseną, ir miestelio vaizdą. Atrodo, kad miestelis sukurtas ryškiaspalviam kino filmui ar pastatytas kaip dekoracija fotosesijoms.
Ant statinės pastirusi lapė, prie kurios kyla nevalingas troškimas pasidaryti asmenukę, dar vienas įrodymas, kad pasakų veikėjai čia tik snaudžia. Iš pastato išlindęs briedžio torsas, lietvamzdžio galas stilizuotas drakonu, langinės išpjaustinėtomis širdelėmis, kur ne kur užsilikusios velykinių zuikių kompozicijos, virš galvos kabo karūna.
Vynuogynų apsuptas Riquewihras su grįstomis gatvelėmis, snapučiais išpuoštais balkonais, romantišku dvigubu pylimu ir sargybos bokštais yra oficialiai pripažintas vienu gražiausių Prancūzijoje, beveik išlaikęs vaizdą, koks jis buvo XVI amžiuje.
Naktinis plaukiojimas laivu
Elzaso provincijos sostinė Strasbūras naktį ir dieną kitoks. Šešėliai naktį ilgesni, žibintai prisimerkia ir miestas apsigaubia paslaptimi. Temstant pasirenkame paplaukioti laivu Ilo upe.
Elektroninis gidas turi daugelio kalbų pasirinkimą, bet pats smagiausias – angliškas vaikams skirtas kapitono su papūga pasakojimas apie miestą. Emocingai, čaižiai ir vaizdingai elektroninis kapitonas dėsto Strasbūro istoriją, kuri, rodos, atsidūrė abiejose upės pusėse. Miestas paveiktas tiek vokiškos, tiek prancūziškos kultūros.
„Mažoji Prancūzija“ (Petite France) – istorinė Strasbūro senamiesčio dalis, kurią kerta į penkias atšakas dar viduramžiais dirbtinai padalinta Ilo upė. Pavadinimą kvartalas įgavo XVI amžiuje, kai čia stovėjusiame pastate įkurdinti venerinėmis ligomis sirgę gyventojai. Prancūzams primesta atsakomybė už šių ligų plitimą, todėl ligoninė, o vėliau ir visas kvartalas pramintas „Mažąja Prancūzija“.
Vienas įspūdingiausių Europoje gotikos pavyzdžių – Strasbūro Dievo motinos katedra. Romėnų šventyklos vietoje pradėta statyti katedra galutinai baigta tik po keturių šimtmečių. Dieną ją supa būrys dailininkų, mimų baltais veidais ir dar didesni būriai turistų. Naktį katedra išdidžiai nuščiūva.
Šešėlių teatras ir „Eurovizija“
Nakvynė Vokietijos mieste Karlsrūhėje. Atrakcija ten – vakare rasti barą žiūrėti „Eurovizijos“ pusfinalį. Perėjus bent penkis punktus centre viltis ima gesti – barmenai, padavėjos, darbuotojai ir atsitiktiniai lankytojai nė negirdėję kas tai per laida. Galiausiai paieškas apvainikuoja sėkmė – vienas restoranas pasiryžta specialiai dėl keistų poreikių kompanijos sureguliuoti televizorių. Atneša net riešutukų.
Mintyse niūniuojant „One kiss“ naktį nutariame pavaikštinėti po miestą, visiškai aklai, kur kojos veda. Žavingiausias netikėtumas – XVIII a. pr. pastatyta Karlsrūhės pilis, apšviesta naktiniais žibintais. Jie tampa improvizuoto šešėlių teatro dalimi – ant sienos imame žaisti, kurti milžinus ir paukščius, kaip vaikystėje, kai nesinorėdavo miegoti.
„Eurovizijos“ finalo žiūrėjimas bare Čekijoje nebuvo toks sėkmingas. „Conchita Wurst!“ – sakau raktinį žodį prie baro sėdinčiam vyrui, visai iš desperacijos, bandydama nors kaip papasakoti kas tai per daiktas. Juk apie barzdotą moterį kas nors turi būti girdėjęs. Vyras plačiai šypsosi. Greičiausiai mano, kad bandau susipažinti ir sakau savo vardą.
Kas įkvėpė F. Dostojevskį?
Išlepintiems vaizdų vaizdingas pietinėje Vokietijoje įsikūręs kurortas Baden Badenas nebedaro įspūdžio. Gidė dėsto, jog gražiosios epochos laikais Baden Badenas tapo išskirtinumo, elegancijos ir prabangaus gyvenimo būdo simboliu bei iki šiol yra laikomas vienu populiariausiu Europos kurortu, dažnai tituluojamas aukščiausio lygio Vokietijos vasaros sostine.
Baden Badeno istoriniame Kurhauze nuo XIX a. vidurio veikia lošimo namai. Juose mėgdavo žaisti vienas žymiausių rusų rašytojų Fiodoras Dostojevskis. Spėjama, jog tai jį įkvėpė parašyti romaną „Lošėjas“.
Heidelbergas, vadinamas vienu gražiausių Vokietijos miestų. Vietinė Olga gidė šlovina kiekvieną miesto akmenį, pastatą, senamiestį, virš miesto stūksančią gotikinę pilį, medicinos muziejų, bažnyčią, senąjį tiltą per Neckaro upę ar interaktyvią beždžionės skulptūrą.
„Kurį miesto vaizdą norėtum užfiksuoti atmintyje?“ – klausia bendrakeleivis. Žiūrime į panoramą už upės. Fiksuojame mintyse. Nuotraukų fotoaparato kortelėje jau 8 gigabaitai.
Gėlių jūra ir drugeliai
Kelionės pabaigos puokštė – Mainau sala, apsupta Bodeno ežero, su žemynu sujungta pėsčiųjų tiltu. Buvusio savininko grafo Lennart Bernadotte iniciatyva sala paversta unikaliu botanikos sodu. Savo salą jis dažnai vadindavo „gėlių laivu“. Vien rododendrų ir azalijų saloje žydi apie 200 skirtingų rūšių.
Saloje iš gėlių sukurtos skulptūrinės kompozicijos, tropiniai augalai, itališkasis rožių sodas, Viduržemio jūros terasa, Drugelių, Palmių paviljonai, fontanai, parko apsupti barokiniai rūmai. Galima paglostyti ožką, triušį, pakalbinti įžūlią papūgą.
Pro stilizuotą drugio kokoną – įėjimas į drugelių namus. Pirmasis drugys pasitinka išskleidęs sparnus virš įėjimo. Botanikos sode laisvai skraido apie 80 skirtingų drugelių rūšių iš Afrikos, Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos. Kai kurių visiškai neglumina aikčiojantys lankytojai – ramiausiai sau tupi „šėryklose“ ant apelsino skiltelių.
Drugelių namuose tenka palaikyti 90 procentų drėgmės balansą ir apie 30 laipsnių temperatūrą. Ant sienos it stikliniai karoliukai iškabinti lašeliai paaiškėja esantys besiritančių drugelių kolonijos.
Tėtis pasakodavo, kad reikia apkabinti medį, pasikrauti gyvybinės energijos. Kiek šiauliečių apkabintų vieną Mainau parko sekvoją? Septyni. Pro šalį ėję japonų turistai susidomi – ima laukti eilėje pakartoti tą patį.
Simonos SIMONAVIČĖS nuotr.
DRUGELIAI: Mainau salos Drugelių namuose laisvai skraido per 80 rūšių drugelių, sutūpę jie laižo vaisius „drugelių šėryklose“.
LEGENDA: Centrinėje Vokietijos miesto Tauberio Rotenburgo aikštėje, pasak legendos, įvyko vyno gėrimo iššūkis, po kurio miestą aplenkė pasaulinių karų negandos.
KALĖDOS: Tauberio Rotenburge kalėdinė dvasia tvyro ištisus metus.
SENAMIESTIS: Prancūzijos miestelio Kolmaro senamiesčio odininkų rajonas vadinamas Mažąja Venecija – jį išraižiusi upė, kuria plaukioja gondolos.
MUZIEJUS: Riquewihro miestelis tarsi muziejus po atviru dangumi – oficialiai pripažintas vienu gražiausių Prancūzijoje, beveik išlaikęs vaizdą, koks jis buvo XVI amžiuje.
PASAKA: Riquewihro miestelyje galima atrasti netikėtų dekoro elementų, su kuriais knieti pasidaryti asmenukę. Vienas tokių – lapė.
GĖLĖS: Vokietijos Mainau sala – unikalus botanikos sodas, kuriame kvapą gniaužia gėlių ir augalų gausybė.
TEATRAS: Netikėti žaidimai – šešėlių teatras ant naktiniais žibintais apšviestos Karlsrūhės pilies sienos.
TILTAI: Naktinis plaukimas Strasbūre Ilo upe – itin romantiškas, galima skaičiuoti daugybę tiltelių ir tiltų, šviesomis apšviestų pastatų.
PANORAMA: „Kurį miesto vaizdą norėtum užfiksuoti atmintyje?“ – klausia bendrakeleivis, žiūrėdamas į Heldebergo miesto panoramą.