Naujausios
Paminklas Vytautui – gimtajame kaime
Savo gimtajame Tūbinių kaime (Šilalės r.) šiaulietis inžinierius Benjaminas Bendikas pažadino istorinę atmintį: atstatytas prieš 51 metus nugriautas Vytauto Didžiojo paminklas. Atstatymo iniciatorius sako, kad paminklas – būtinybė įprasminti Lietuvos istoriją. „Turi būti veiksmas, vien idėjos nepakanka“, – sako krašto istorija besidomintis B. Bendikas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Įprasmintas valstybingumas
Naujasis paminklas Vytautui Didžiajam stovi prie Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios. Projekto autorius – šiaulietis architektas Antanas Plaipa, skulptorius – telšiškis Osvaldas Neniškis. Saulutę-kryžių bei metalinę paminklo konstrukciją pagamino inžinierius, B. Bendiko brolis Augenijus Bendikas.
Paminklo atidengimo iškilmės vyko rugsėjo 6 dieną – per Kryžiaus išaukštinimo atlaidus. Į ceremoniją žmonės rinkosi gausiai. Atkurtą paminklą pašventino Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios ir Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios klebonas, kanauninkas Algis Genutis. Gėlių prie paminklo padėjo Klaipėdos Vytautų klubo nariai.
Ceremonijoje, kaip ir 1930 metais, pasodintas ąžuoliukas. Aikštėje iškelta Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava.
Kodėl buvo svarbu sugrąžinti paminklą? „Svarbu istorine prasme. Jame įprasmintos trys valstybingumo išraiškos“, – sako B. Bendikas.
Pirmoje plokštumoje iškaltas Vytauto Didžiojo bareljefas, apačioje parinktas tekstas iš tarpukario žurnalo „Trimitas": „Pagarbintas būk Kunigaikšti Didysis Vytautai, kuris mumyse prisikėlei.“
Antroji plokštuma skirta Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo datai – 1918 metų Vasario 16-ajai. Iškaltas stilizuotas Vytis ir pirmosios Lietuvos himno eilutės.
Trečioji plokštuma skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo datai – 1990 metų Kovo 11-ajai. Ąžuolas, išaugęs iš kelmo, simbolizuoja taikioje tautos pasipriešinimo kovoje atkurtą nepriklausomybę. Tekstu primenama Sausio 13-oji: „Uždekime žvakutes už tuos, kurie kovojo, už tuos, kurie tikėjo, už tuos, kurie išėjo.“
Paskandintas durpyne
Krašto istorija besidomintis B. Bendikas yra išleidęs leidinį „Tūbinės. Dievo Apvaizdos bažnyčiai 190 m.“, jame papasakota ir paminklo Vytautui Didžiajam istorija.
Paminklas kaime buvo pastatytas 1930 metais, minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio 500-ąsias mirties metines. Pasak B. Bendiko, jubiliejiniais metais Lietuvoje tokių paminklų pastatyta apie tris dešimtis.
Paminklas Vytautui stovėjo centre, kelio sankryžos trikampyje, ši erdvė nėra išlikusi.
Paminklą pastatė įdomus kaimo žmogus, kryždirbys Jeronimas Jasudas, kilęs iš Pajerubynio kaimo, pastatymą organizavo Tūbinių mokyklos mokytojas Zigmas Jaunius su kitais miestelio gyventojais.
Paminklas buvo trikampis, cementinis, jo viršūnę puošė metalinė saulutė-kryžius. Šonuose buvo Vyčio, Gedimino bareljefai, valstybės dešimtmečio atkūrimo simbolika.
Žemę prie paminklo prižiūrėjo jaunalietuvininkai, šauliai ir pavasarininkai.
Paminklas išstovėjo iki 1964 metų, kol buvo sudaužytas ir paskandintas durpyne. „Saulutė dirvožemyje išliko. Ją atrado tik 1981 metais. Žmogus, ištraukęs geležtę, nuplovė ir pamatė, kad tai – kryžius“, – pasakoja B. Bendikas.
Rastą saulutę išsaugojo vietos gyventojo Vytauto Katauskio šeima. Zita Katauskienė per paminklo atidengimo iškilmes saulutę perdavė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui.
Istorijos alkis
„Sergu tyrinėjimų liga“, – šypsosi B. Bendikas. Visą surinktą istorinę medžiagą jis yra susisteminęs, savo lėšomis parengęs specialų stendą apie gimtąjį kaimą. Ši „liga“ pamažu ir nuvedė iki paminklo.
Ieškodamas žinių apie savo prosenelę Eleonorą Jacevičiūtę-Bendikienę, jis iš archyvų specialistų gavo informacijos apie Tūbinių dvaro savininką Ignotą Jacevičių, kuris su žmona Tekle dovanojo kaimui valaką žemės ir pastatė medinę bažnyčią.
Bažnyčia pradėta statyti 1822 metais, pašventinta 1824 metais. Tais pačiais metais pastatyta 12 koplyčių. Grandiozinis darbas atliktas per trejus metus.
„Šios žinios paskatino pasigilinti į Tūbinių bažnyčios istoriją“, – sako B. Bendikas. Jam pavyko rasti informacijos apie bažnyčios fundatorių kapavietę koplyčios rūsyje. Palaikai buvo iškilmingai perlaidoti.
Paminklo atstatymo idėja pasidalijo pernai vykusiose Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios 190 metų jubiliejaus iškilmėse.
„Turi būti veiksmas, vien idėjos nepakanka, – sako B. Bendikas. – Buvo labai svarbu rasti bendraminčių, žmonių, kuriems šis sumanymas taip pat būtų įdomus ir svarbus.“
Praeities atgaivinimas prasidėjo nuo paieškų: ieškota liudininkų, prisimenančių su paminklu susijusius žmones, įvykius. Pavyko rasti paminklo nuotraukų.
B. Bendikas dėkingas bendraminčiams už laiku atliktus paminklo gamybos darbus, visiems pagalbininkams.
Techninio projekto išlaidas padengė B. Bendikas ir jo giminė, atstatymo projektą rėmė Žemės ūkio ministerija, Šilalės rajono savivaldybė, gyventojai.
„Gal kiek ir atsilikome, nes jau prieš 25 metus buvo galima paminklą atkurti. Pavyzdžiui, Linkuvoje toks paminklas atkurtas 1991 metais“, – svarsto B. Bendikas.
B. Bendikas Tūbinėse baigė 7 klases, Šilalėje – vidurinę mokyklą. „Anksčiau atrodė, esu iš užkampio, kai kas nors paklausdavo, negarsiai sakydavau: „Iš Šilalės krašto.“ Dabar sakau, kad mano kraštiečiai yra žmonės su sveikomis ląstelėmis – gryni žmonės“, – sako B. Bendikas.
Asmeninės nuotr.
SIMBOLIKA: Paminklą sudaro trys granitinės plokštumos, jose įprasminti svarbiausi su Lietuvos valstybingumu susiję simboliai.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
INICIATORIUS: Iš Tūbinių kaimo kilęs Šiauliuose gyvenantis inžinierius Benjaminas Bendikas sako, kad paminklą buvo svarbu atstatyti dėl istorijos.
Asmeninės nuotr.
ATSTATYMAS: Paminklas oficialiai atidengtas rugsėjo 6 dieną.
IŠKILMĖS: Paminklą atidengė atstatymo iniciatorius Benjaminas Bendikas (kairėje), tūbiniškė Zita Katauskienė ir Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas. Z. Katauskienės šeima tris dešimtmečius saugojo Vytauto Didžiojo paminklo dalį – saulutę-kryžių.
BENDRAMINČIAI: Prie atstatyto paminklo Vytautui Didžiajam įsiamžino ir Klaipėdos Vytautų klubo nariai.